KAM: JAV pajėgų sukeitimas Lietuvoje ir Estijoje – nesusijęs su buvimo Europoje peržiūra
Jungtinių Valstijų sprendimas iš Estijos į Lietuvą perkelti reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS dalinį, o į Estiją vietoj jo siųsti tankų dalinį nėra susijęs su amerikiečių karių buvimo Europoje peržiūra, sako Krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius.
„Tai visiškai nėra susiję su Amerikos karių buvimo rytiniam flange peržiūra, – penktadienį BNS sakė Vaidotas Urbelis. – HIMARS vienetas Estijoje buvo dislokuotas siekiant paruošti Estijos karius, nes jie anksčiau truputį užsisakė HIMARS įrangą. Ją gavo, juos apmokė, o dabar, kadangi pas mus jau greitu metu ateis, nuspręsta tą vienetą perkelti į Lietuvą ir padėti mums rengtis.“
HIMARS dalinys Estijoje dislokuotas 2022 metais, Estijai pasirašius susitarimus pirkti šios įrangos iš JAV. Pirmos šešios estų nupirktos sistemos HIMARS pristatytos balandį.
Lietuva 2021 metų pabaigoje pasirašė 495 mln. USD sutartį su JAV dėl aštuonių HIMARS sistemų įsigijimo. Pirmieji sistemų pristatymai numatyti 2025 metais.
Vietoj buvusio HIMARS vieneto į Estiją atvyks tankų dalinys iš Lietuvos. Apie tai anksčiau penktadienį pranešė estų gynybos ministras Hanno Pevkuras.
„Amerikiečiai savo pajėgas mėto iš vienos Baltijos šalies į kitą. (...) Estija, aišku, mato didžiulę naudą treniruotis kartu su amerikiečiais. Dėl to sutarimas yra, kad tankų vienetas bus permestas į Estiją tam tikram laikotarpiui, kad ten tiesiog galėtų treniruotis kartu su Estijos pajėgomis“, – kalbėjo V. Urbelis.
Kokiam laikotarpiui dalis amerikiečių karių vyksta į Estija, kol kas neaišku.
V. Urbelis pabrėžė, kad tiek Lietuvoje, tiek Estijoje po apsikeitimo amerikiečių karių skaičius išliks nepakitęs.
Amerikiečių kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014-ųjų pavasario, o nuo 2019-ųjų šalyje dislokuojami sunkieji batalionai, tačiau šiuo metu Vašingtonas peržiūri savo pajėgų buvimą Europoje.
VŽ taip pat rašė, kad JAV ketina palaipsniui nutraukti saugumo pagalbą Europos šalių, esančių prie Rusijos sienos, kariuomenėms ir labiausiai tai pajus Baltijos šalys.
Krašto apsaugos ministerija teigia, kad Lietuva žino apie tokius Vašingtono planus, tačiau oficialaus rašto dar nėra gavusi. Tuo metu Deividas Matulionis, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, tikina, kad svarbiausia dabar – išlaikyti JAV karius Lietuvoje.
Lietuva siekia, kad JAV paliktų šalyje šiuo metu rotuojamus maždaug tūkstantį karių.
