G. Nausėda neatmeta, kad gali tekti iš pradžių tvirtinti ne pilnos sudėties Vyriausybę
Papildyta G. Nausėdos komentarais
„Tikrai būtų labai sunku surasti žmogų, kuris savo kompetencijomis pranoktų poną Vaičiūną“, – žurnalistams Vilniuje sakė šalies vadovas.
Visgi jis pabrėžė, kad dėl kandidato teikimo turi apsispręsti nauja valdančioji koalicija ir paskirtoji premjerė Inga Ruginienė, tačiau pakartojo, jog ministru neskirtų „Nemuno aušros“ nario.
G. Nausėda taip pat stebėjosi, kad „aušriečiai“ neranda srities žinių turinčio kandidato į aplinkos ministrus.
„Nejau Lietuvoje nėra daugiau žmonių, kurie atitiktų (...) kriterijus ir kurie turėtų tam tikrą įdirbį šioje srityje (...)?“, – sakė prezidentas.
Tarp kandidatūrų į aplinkos ministrus svarstant komunikacijos ekspertę Renatą Saulytę, G. Nausėda teigė, jog teikti šią kandidatūrą pirmiausia yra paskirtosios premjerės I. Ruginienės sprendimas.
Jis taip pat sakė neatmetantis tikimybės, jog neradus tinkamų kandidatų vadovauti kai kurioms ministerijoms iš pradžių gali patvirtinti nepilnos sudėties Vyriausybę.
Kitą savaitę sueina terminas, kada paskirtoji premjerė I. Ruginienė turi pateikti Seimui su prezidentu suderintą Ministrų kabineto sudėtį ir Vyriausybės programą. Praeityje yra buvę atvejų, kai prezidentai tvirtindavo nepilnos sudėties Vyriausybę, o likę ministrai būdavo paskiriami vėliau.
I. Ruginienės Ministrų kabinete, palyginti su atsistatydinusio Gintauto Palucko Vyriausybe, dirbs mažiausiai aštuoni nauji ministrai.
Visi kandidatai, išskyrus į aplinkos ir energetikos ministrus, jau yra paskelbti viešai, su didžiąja jų dalimi G. Nausėda susitiko.
Prezidentas po šių susitikimų uždegė žalią šviesą naujajame kabinete tęsti darbus krašto apsaugos, užsienio reikalų, švietimo bei sveikatos apsaugos ministrams Dovilei Šakalienei, Kęstučiui Budriui, Ramintai Popovienė bei Marijai Jakubauskienei, tuo metu dėl kitų kandidatų žada sprendimus vėliau.
G. Nausėda teigė, kad norėjo pasilikti laiko sprendimams dėl pasikeisiančių ministrų.
„Tie žmonės, be abejo, kelia klausimų ir dėl savo praeities, ir dėl savo ligšiolinės profesinės karjeros“, – sakė prezidentas.
„Štai kodėl aš paprastai sprendimų nepriimu iš karto, nes man reikia susipažinti su platesniu informacijos kiekiu“, – pridūrė jis.
Tuo metu dėl patikrintų kandidatų G. Nausėda sakė nenorintis daryti „dirbtinių pauzių“.
Apie kandidatą į finansų ministrus atsiliepia pozityviai
G. Nausėda ketvirtadienį tęsė susitikimus su kandidatais į ministrus – priėmė jų keturis.
Prezidento patarėjas Valdas Augustinavičius sakė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda socialdemokratų teikiamą kandidatą į finansų ministrus Kristupą Vaitiekūną laiko kvalifikuotu, „labai rimtai“ svarsto jį skirti į šias pareigas.
Patarėjo teigimu, G. Nausėda tikisi, kad būsimasis finansų ministras tęs politiką, siekiančią didesnio per biudžetą perskirstomo bendrojo vidaus produkto procento.
Pats kandidatas po susitikimo sakė, kad jų nuomonės su prezidentu daugeliu klausimų sutapo.
Šiuo metu finansų viceministro pareigas einantis K. Vaitiekūnas teigė, jog su šalies vadovu aptarė fiskalinio tvarumo užtikrinimą, ekonominę ir kapitalo rinkų plėtrą, 2027-aisiais numatomą Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES), plėtros banko steigimą.
Plačiau apie kandidato į finansų ministrus susitikimą su G. Nausėda ir jo nuomonę aktualiais klausimais skaitykite čia.
Dėl kandidatės vadovauti SADM konsultuosis su I. Ruginiene
Po kandidatės į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Jūratės Zailskienės susitikimo su G. Nausėda prezidento patarėjas sakė, kad šalies vadovas dar neturi sprendimo dėl šios socialdemokratės skyrimo ministre.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
„Į vienus klausimus buvo atsakyta detaliau, į kitus – abstrakčiau, šiandien dar galutinio apsisprendimo nėra. Prezidentas dar taip pat norės pasikonsultuoti su paskirtąja premjere dėl socialinės apsaugos ir darbo ministrės kandidatūros“, – teigė V. Augustinavičius.
Anot jo, prezidentas per susitikimą išsakė lūkestį, kad turi didėti vaiko pinigai, kitos piniginės išmokos, turėtų atsirasti „adekvati būsto auginantiems vaikus programa, didėti kitos paslaugos šeimoms“.
„Prezidento iniciatyva dėl mažiausiai penktadalio „Sodros“ perviršio papildomai pensijų indeksacijai atliepia buvusios ministerijos vadovybės planus dėl pensijų indeksavimo, prezidentas išreiškė lūkestį, kad ši linija turėtų būti tęsiama“, – tvirtino V. Augustinavičius.
Anot jo, taip pat kalbėta apie lygias galimybes visiems, nedarbo mažinimą, daugiau ambicijų skatinant gimstamumą.
Kandidatė sakė, kad per susitikimą taip pat aptarta būtinybė tobulinti ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, kad paslaugos ir parama gyventojams būtų suteikiamos kuo greičiau ir tada, kada jų reikia, mažinti biurokratinę naštą vertinant paslaugos būtinumą ir kriterijus, skiriant kompleksines paslaugas bei paramą.
Nors su G. Nausėda nekalbėta apie galimybę įvesti keturių dienų darbo savaitę. J. Zailskienė tvirtino, kad diskusijas šia tema jau reikia pradėti.
„Nemanau, kad tai bus čia ir dabar padaryta, galbūt reikėtų pagalvoti ir kalbėti apie valandos ar dviejų valandų savaitės sutrumpinimą. Ateityje, kada technologijos vystosi tokiu tempu, manau, kad apie tai diskusijos bus pradėtos. O pasiekimai ir susitarimai – jau kitas klausimas, bet nepradėjus diskusijų, nebus ir susitarimų“, – tvirtino ji.
Į Seimą pernai rudenį J. Zailskienė išrinkta pirmą kartą, ji dirba Socialinių reikalų ir darbo komitete, yra komiteto pirmininko pavaduotoja.
Tačiau labiausiai parlamente nuskambėjo jos parengta Baudžiamojo kodekso pataisa, kuria norėta švelninti atsakomybę už pareigūnų ir politikų piktnaudžiavimą. Šie pakeitimai būtų turėję įtakos vadinamosiose čekiukų bylose.
Parlamentarė pabrėžė, kad ji nesiūlė dekriminalizuoti šios veiklos, tokia pataisa gimė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.
„Aš pasiūliau pataisas, kurios buvo ne tokios, kokios išėjo po Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Aš kalbėjau apie teisingumą ir apie adekvatumą bausmės ir atsakomybės. Manau, kad apie tai reikia kalbėti. Negalima užsimerkti ir pasakyti, kad viskas yra gerai, jeigu nėra viskas gerai. Nes teisingumo šitose srityse trūksta ir (Baudžiamojo kodekso – BNS) straipsniai skaitomi, interpretuojami skirtingai“, – sakė ji.
Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) vadovauja socialdemokratė Inga Ruginienė, ji paskirta naująja Vyriausybės vadove.
Kandidatas į susisiekimo ministrus paliko kompetentingo įspūdį
Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba sako, kad socialdemokratų teikiamas kandidatas į susisiekimo ministrus Juras Taminskas, kuris dabar yra šios ministerijos viceministras, šalies vadovui paliko kompetentingo žmogaus įspūdį, sprendimas dėl jo skyrimo bus priimtas artimiausiu metu.
„Kandidatas paliko kompetentingo ir (...) įgijusio matymo šiame sektoriuje (žmogaus – BNS) vaizdą“, – sakė šalies vadovo patarėjas.
Anot patarėjo, susisiekimas yra kompleksinė sritis, reikalaujanti strateginio požiūrio ir kompetentingo ministro.
Pasak jo, naujajam ministrui teks imtis darbų gerinant blogą kelių ir tiltų būklę, užtikrinant tvarų finansavimą naujai steigiamam Kelių fondui, gerinant regioninį susisiekimą.
Anot R. Dilbos, toliau teks sparčiai vystyti ir europinį geležinkelį „Rail Baltica“ bei transeuropinio tinklo kelią „Via Baltica“.
„Dabartinėje geopolitinėje situacijoje negalime leisti sau vėluoti įgyvendinti strateginius projektus, ypač susijusius su kariniu mobilumu“, – kalbėjo patarėjas.
Jo teigimu, naujajam ministrui toliau reikės mažinti transporto sektoriaus priklausomybes nuo Rusijos.
J. Taminskas žurnalistams sakė, kad pagrindinis jo uždavinys tapus ministru būtų toliau gerinti kelių infrastruktūrą, o susisiekimo sektoriuje svarbiausias veiksnys siekiant ilgalaikės pažangos yra tęstinumas.
„Jeigu būčiau paskirtas, sieksiu, kad svarbūs darbai, kurie jau įsibėgėjo, būtų įgyvendinami atsakingai, skaidriai ir laiku“, – teigė kandidatas į ministrus, šiuo metu dirbantis susisiekimo viceministru.
Seimas yra nutaręs nuo kitų metų steigti Valstybinių kelių fondą, skirtą finansuoti kelių infrastruktūros vystymą. Tikimasi, kad šis fondas generuos apie 400 mln. Eur papildomų lėšų keliams kasmet, o bendrą jų finansavimą padidintų iki beveik 1 mlrd. Eur.
Susisiekimo ministerijai šiuo metu svarstant projektą, iš kokių šaltinių finansuoti fondo veiklą, Lietuvos savivaldybių asociacija buvo perdavusi siūlymą tam tikruose didžiųjų miestų išvažiavimo ir įvažiavimo keliuose piko valandomis pradėti taikyti spūsčių mokestį. Vis dėlto kandidatas į ministrus teigė, kad toks mokestis nebus įvedamas.
Patarėja: juntama, kad V. Aleknavičienė nėra iš kultūros srities
Prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė sako, kad šalies vadovo G. Nausėdos ir kandidatės į kultūros ministres Vaidos Aleknavičienės pokalbio metu buvo galima jausti, kad ji nėra iš kultūros srities.
„Susitikimo metu prezidentas gavo atsakymus į daugelį klausimų, nors yra juntama, kad kandidatė yra truputį iš kitos srities, nors ji ir pabrėžia švietimo ir kultūros sinergiją“, – po prezidento ir sociaaldemokratės V. Aleknavičienės susitikimo teigė Jolanta Karpavičienė.
Anot jos, tai, kad politikė nėra iš kultūros srities, nėra priežastis, kodėl V. Aleknavičienė negalėtų būti paskirta.
„Vis dėlto, prezidentas atkreipė dėmesį, kad jam dar reikia laiko tam, kad jis galėtų pagalvoti, įvertinti visas aplinkybes ir paskui pateikti konkretų atsakymą“, – sakė patarėja.
Pasak J. Karpavičienės, prezidentas iš naujojo ministro tikisi įvairius kultūros bendruomenės segmentus įtraukiančio Kultūros politikos įstatymo įgyvendinimo.
„Šiuo požiūriu keli aspektai akcentuotini. Visų pirma, nacionalinė darbotvarkė kultūros horizontalumui ir prioritetams įtvirtinti. Taip pat kultūros konkurencingumas ir regioniškumas. Kultūra ir nacionalinis saugumas bei pilietinės visuomenės atsparumas“, – vardijo prezidento patarėja.
.jpg)
Jos teigimu, tarp svarbiausių būsimo Kultūros ministerijos vadovo darbų turi būti atlyginimų kultūros darbuotojams didinimas, Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos kultūros instituto, Lietuvos kino centro biudžetai.
Prezidentas taip pat tikisi kultūros diplomatijos ir tarptautiškumo stiprinimo.
V. Aleknavičienė šiuo metu yra Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė, prieš tai beveik dešimtmetį ėjo Joniškio rajono vicemerės pareigas.
Pati V. Aleknavičienė sako svarbiausiais darbais jai ėmus vadovauti ministerijai būtų pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, kultūros sezonas Vokietijoje ir biudžeto formavimas.
„Sutarėme, kad viena iš pagrindinių, svarbiausių dalykų yra pasiruošti mums visiems svarbiam iššūkiui, tai yra pasirengimui Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais, nacionalinės darbotvarkės rengimas. Taip pat kalbėjome apie kultūrinius mainus Vokietijoje ir Italijoje ir kokį didelį dėmesį tam turime skirti ir formuojant biudžetą į tai atsižvelgti“, – teigė politikė.
REKOMENDUOJAME
