K. Budrys sako susidūręs su skepsiu dėl Rusijos įšaldyto turto panaudojimo
Papildyta skyriumi „Rytuose formuojasi autokratinių valstybių blokas“.
„Yra vis dar daug skepsio ES apie tai, net jeigu galima įtikinti dėl paties poreikio, kodėl tai reikia daryti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys.
Jis praėjusią savaitę ES užsienio reikalų ministrams Kopenhagoje pristatė Lietuvos siūlymą įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas panaudoti kaip paskolą Ukrainai arba perkelti jas į specialų ES fondą.
K. Budrys teigė suprantantis kolegų nerimą šiuo klausimu dėl galimų teisinių ir ekonominių pasekmių, bet pabrėžė, jog Ukrainos užpuolimas yra tokio masto tarptautinės teisės pažeidimas, kuris negali likti be atsako.
„Mes prisiimame rizikos dalinimosi naštą. Išsipaišykime įvairias priemones ir judėkime į tą pusę, mums to reikės“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Siūlymą dėl įšaldyto turto panaudojimo pateikusi Lietuva rašte ES narėms teigia, kad įšaldytų lėšų perėmimas būtų laikomas teisėta atsakomąja priemone, nes ji nukreipta priversti Rusiją nutraukti savo neteisėtus veiksmus arba atlyginti žalą.
Tarptautinė teisė numato, kad tokios atsakomosios priemonės turi būti laikinos, tad Lietuva siūlo dvi alternatyvas: suteikti Ukrainai paskolą su įšaldytu turtu arba perkelti įšaldytą turtą į specialų ES fondą ar naujai įsteigtą specialiosios paskirties įmonę ir aktyviau valdyti šį turtą, siekiant gauti daug didesnę naudą.
ES yra įšaldžiusi maždaug 210 mlrd. Eur vertės Rusijos centrinio banko turto. Iš jo gaunamos palūkanos jau dabar naudojamos Ukrainai remti, tačiau Rusijos lėšos, anot K. Budrio, yra investuojamos pernelyg konservatyviai.
Rytuose formuojasi autokratinių valstybių blokas
K. Budrys taip pat svarsto, kad šią savaitę Kinijoje vykę susitikimai rodo, kad dabartinė tarptautine teise grįsta pasaulio tvarka yra taikinyje, o Vakarams reikia plėsti savo vertybines nuostatas ir neužsidaryti „geriausių draugų darželyje“.
„Tai yra stipri deklaracija apie tai, kad pasaulio tvarka yra suklibinama, kad dabartinė tarptautinės teisės normomis pagrįsta tvarka, su pagarba žmogaus teisėms, suverenitetui, kitų valstybių teritoriniam integralumui, yra taikinyje“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pekine trečiadienį vykusiame didžiuliame parade Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas lydėjo Xi Jinpingą. Šią savaitę Kinijos prezidentas Xi Jinpingas taip pat surengė virtinę diplomatinių susitikimų. Dešimties šalių klubas, pavadintas Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO), save laiko nevakarietiško stiliaus bendradarbiavimo pavyzdžiu regione ir siekia būti alternatyva tradiciniams aljansams.
Anot K. Budrio, susitikime lyderių pasakyti pareiškimai „yra tikrai keliantys nerimą“.
„Ir tie vaizdai, kai mes ir vėl matome ištiestą raudoną kilimą, garbingą palydą Putinui iki limuzino, tai mums disonuoja, nes tai, ką mes norėtume matyti, (...) už visus karo nusikaltimus, įvykdytus Ukrainoje (...) tas pats Putinas ne iki limuzino turėtų būti vedamas, o į Hagos teismą“, – kalbėjo K. Budrys.
Ministro teigimu, formuojantis autokratinių valstybių blokui, Vakarams reikia „sistemingai dirbti, ne vien tiktai deklaruoti“.
„Reikia nusimatyti savo žingsnius į priekį, kaip mes tas pamatines nuostatas apginsime, nes po gražiomis taikos, bendradarbiavimo, sugyvenimo, investicijų vėliavomis yra tiesiog brutali nuoga karinė jėga ir stipresniojo teisė, mes matome, kokiomis formomis tai išsireiškia daugumo kaimynystėje ten esančių valstybių, ar tai Kinijos kaimynystėje, (...) nekalbu jau apie Rusiją ir kitus“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak jo, Vakarams globaliai reikia plėsti savo vertybines nuostatas, kalbėtis apie tai su mažesnėmis valstybėmis, kurios mato „taikaus sugyvenimo naudą“, ir patraukti į savo pusę.
„Veikti vien tik mums priimtame demokratiniame laukelyje, darželyje su savo geriausiais draugais seniai nepakankama“, – kalbėjo K. Budrys.
Kaip rašė BNS, viršūnių susitikimo metu Xi Jinpingas pasmerkė tam tikrų šalių „patyčias“ – tai užmaskuota užuomina į Jungtines Valstijas – o V. Putinas gynė Rusijos puolimą Ukrainoje, kaltindamas Vakarus neva išprovokavus konfliktą.
Sveikina D. Trumpo sprendimą siųsti daugiau karių į Lenkiją
K. Budrys ketvirtadienį sveikino Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo D. Trumpo pareiškimus dėl karių Lenkijoje dislokavimo ateities.
„Kuo daugiau ryšių regione, kuo daugiau tų sąjungininkų saitų patvirtinimų mes turim čia, regione, tuo yra geriau“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys.
Lenkijos naująjį prezidentą Karolį Nawrockį Baltuosiuose rūmuose priėmęs D. Trumpas užsiminė galintis Lenkijoje dislokuoti daugiau karių, nei ten yra dabar. Šiuo metu Lenkijoje dislokuoti apie 8.000 JAV karių. Lietuvoje jų yra apie 1.000.
Tai pozityviai nuteikia JAV sąjungininkes Vidurio ir Rytų Europoje, nerimaujančias, kuo baigsis Vašingtono vykdoma karių dislokavimo visame pasaulyje peržiūra.
„Esame alkani įvairiems ženklams iš JAV, kad tos pajėgos nebus mažinamos, kad JAV lygiai taip pat mato, kokią milžinišką pridėtinę vertę stabilumui ir taikai Aljanse tai duoda“, – teigė K. Budrys.
