G. Nausėda Izraelio vadovui išreiškė ir kritiką dėl bado Gazoje, ir norą glaudžiau bendradarbiauti saugumo srityje
Naujas skyrius „Izraelio patirtis karinių technologijų srityje praverstų Lietuvai“.
„Šiandien, sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis, kuomet saugumo iššūkiai vyrauja tarptautinėje darbotvarkėje, kalbėjome apie būtinybę dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos pramonės srityse“, – savo pareiškime sakė šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, Izraelis šioje srityje yra „tarp pirmaujančių šalių pasaulyje“, jo patirtis yra neįkainojama ir vertinga.
„Šiame kontekste svarbų vaidmenį gali atlikti ir inovacijos, ypač biotechnologijų ir gyvybės mokslų srityse“, – pažymėjo Lietuvos prezidentas.
Pirmadienį taip pat vykstantį Lietuvos ir Izraelio verslo forumą G. Nausėdą įvardijo kaip „unikalią progą“ abiejų šalių verslininkams ir mokslininkams megzti partnerystes, kurios „peraugs į bendrus mokslinius tyrimus, keitimąsi technologijomis, inovacijų vystymą ir abipusę ekonominę pažangą“.
Savo ruožtu I. Herzogas teigė, kad Izraelio valstybė Lietuvą laiko „svarbiu partneriu daugybėje sričių, įskaitant ekonomiką, investicijas, kultūrą, energetiką, taip pat gynybą“.
„Ekonominė delegacija, kurią aš čia kartu atsivežiau, atspindi ekonominį potencialą tarp mūsų šalių visoje Europoje“, – kalbėjo Izraelio prezidentas.
Izraelio patirtis karinių technologijų srityje praverstų Lietuvai
Lietuvai nutarus iki 2030 metų gynybai skirti 5%–6% bendrojo vidaus produkto (BVP) ir ketinant sparčiai vystyti šalies gynybos pramonę, Izraelis galėtų dalyvauti šiame procese, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Izraelio patirtis karinių technologijų srityje gali prisidėti prie Lietuvos gynybos ekosistemos plėtros ir perbrėžti naujas abipusiai vertingas partnerystes. Mūsų neseniai sudaryti susitarimai su tarptautiniais partneriais, įskaitant šaudmenų gamybos įrenginių statybą kartu su Vokietija ir Jungtinėmis Valstijomis, rodo mūsų įsipareigojimą kurti tvirtus gynybos pramonės pajėgumus, kurie atitiktų tiek nacionalinius, tiek sąjungininkų interesus“, – Lietuvos ir Izraelio ekonomikos, verslo ir mokslo forume Vilniuje pirmadienį kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, Izraelio ir Lietuvos požiūris į inovacijas yra panašus – abi šalys teikia pirmenybę mokslinių tyrimų pritaikymui versle, palaiko akademinės bendruomenės ir pramonės ryšius ir orientuojasi į pasaulinę rinką.
„Tai sukuria idealias sąlygas bendroms įmonėms, technologijų perdavimui ir bendroms mokslinių tyrimų iniciatyvoms, – kalbėjo šalies prezidentas. – Mūsų atstovai nori stiprinti esamas ir užmegzti naujas partnerystes su Izraeliu gynybos ir kosmoso technologijų, biotechnologijų, žaliosios energijos, aukštųjų technologijų gamybos ir tvarios maisto pramonės srityse“.
Prezidentas pabrėžė 10% per metus augantį Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorių, tuo metu Izraelis turi itin išvystytą aukštųjų technologijų ekosistemą. Be to, Lietuva užima šeštą vietą pasauliniame kibernetinio saugumo indekse, o tai leidžia šalims bendradarbiauti saugant kritinę infrastruktūrą.
I. Herzogas: per dvejų ar trejų metų laikotarpį galime padvigubinti tarpusavio prekybą
Tuo metu Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas pareiškė manantis, kad šalių ekonomikų potencialas yra neribotas.
„Iškelčiau tikslą per dvejų ar trejų metų laikotarpį padvigubinti prekybą tarp mūsų šalių. Esu tikras, kad tai įmanoma, ir tai gerokai viršija saugumo susitarimus ir bendradarbiavimą saugumo srityje. Kalbant apie visas kitas ekonomikos sritis, daugybės idėjų ir inovacijų galimybės išties neribotos“, – forume kalbėjo I. Herzogas.
Forume aptartas inovacijų bei pramonės ryšių stiprinimas, Izraelio atstovai pasidalijo produktyvaus verslo vystymo patirtimi karo ir saugumo iššūkių sąlygomis.
Renginio metu pasirašyti dvišaliai verslo ir mokslo bendradarbiavimo susitarimai, skirti stiprinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų partnerystę, bendradarbiavimą gamybos ir pramonės sektoriuose, ypatingą dėmesį skiriant technologijų diegimui ir eksporto plėtrai, tarptautinei prekybai, verslo informacijos mainams bei mažųjų ir vidutinių įmonių partnerystei.
Sukritikavo dėl Gazos
G. Nausėda bendroje su I. Herzogu spaudos konferencijoje sukritikavo šalį dėl humanitarinės padėties Gazos Ruože, pareiškęs, jog badas negali būti kovos priemonė.
„Humanitarinė situacija Gazos Ruože tebėra tragiška. Raginu Izraelį imtis skubių priemonių humanitarinei krizei išspręsti, užtikrinti pakankamą humanitarinės pagalbos patekimą ir paskirstymą Gazos Ruože gyvenantiems civiliams, ypač moterims ir vaikams“, – sakė Lietuvos prezidentas.
„Badas negali būti politinės ar karinės kovos priemonė“, – pridūrė jis.
G. Nausėda taip pat paragino Izraelį užtikrinti žmogaus teisių laikymąsi Gazos Ruože, pasmerkė smurtą Vakarų Krante ir neteisėtą nausėdijų plėtrą.
„Lietuva remia dviejų valstybių sprendimą, vadovaujantis tarptautinės teisės principais, tačiau šis sprendimas turi užtikrinti ilgalaikę taiką ir stabilumą Viduriniuoe Rytuose, o ne atvirkščiai“, – pažymėjo Lietuvos prezidentas.
Atsakydamas į G. Nausėdos komentarą dėl humanitarinės krizės, jo Izraelio kolega pabrėžė, kad šalis investuoja „milžiniškas pastangas“ į humanitarinę pagalbą.
VERSLO TRIBŪNA
Seimas šio rudens sesijoje turėtų tvirtinti Darbo kodekso pakeitimus, kurie privalomi įgyvendinant Skaidraus darbo užmokesčio direktyvą. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, šios direktyvos nuostatas į savo nacionalinę teisę turi perkelti iki 2026 m. birželio 7 d. Įmonės jos įgyvendinimui turi pradėti ruoštis jau dabar. Kokie Skaidraus darbo užmokesčio direktyvos pagrindiniai tikslai, kaip jie atsispindės Darbo kodekso pakeitimuose, aiškina advokatų kontoros „WIDEN“ partneris, advokatas, darbo teisės praktikos vadovas, teisės mokslų daktaras Vilius Mačiulaitis.
Verslo kelionių rinka įsibėgėja. Global Business Travel Association (GBTA) duomenimis, 2025 m. pasaulinės išlaidos verslo kelionėms pasiekė ~1,48 trln. JAV dolerių – daugiau nei bet kada anksčiau. Pastebima ir kita tendencija: traukiasi trumpi vienos dienos skrydžiai, o kelionės ilgėja, jungdamos darbą su poilsiu. Tai natūraliai kuria nišą darbostogoms – kryptingoms komandų išvykoms, kurios 2026 m. taps dar aktualesnės.
Tiesioginiai mokėjimai („account-to-account“ arba A2A), leidžiantys atlikti mokėjimus iš banko sąskaitų tiesiogiai, apeinant kortelių schemas (tokias kaip VISA ar „Mastercard“), atrodė kaip gera idėja dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kuomet gimė Europos taupomųjų bankų finansinių paslaugų iniciatyva. Neišgyveno. 2008 metais pradėtas kur kas ambicingesnis Europos projektas „Monetta“ žlugo 2012-aisiais. Toks pats likimas ištiko ir regioninius mėginimus sukurti tiesioginio mokėjimo sistemas, įskaitant ir Šiaurės šalių bankų iniciatyvą P27, mirusią 2023-aisias.
Sparčiai augant skaitmeninėms grėsmėms ir jų sudėtingumui, vis daugiau organizacijų žvelgia į kibernetinį saugumą ne kaip į IT skyriaus atsakomybę, o kaip į verslo strategijos dalį. Be to, kiekvienais metais rinkoje atsiranda naujų sprendimų ir praktikų, o NIS2 direktyva ir kylanti saugumo kartelė verčia organizacijas periodiškai peržiūrėti savo procesus ir taikomus įrankius. Tai labai dinamiška aplinka, kurioje ilgalaikę verslo sėkmę lemia nuolatinis tobulėjimas, kryptingos investicijos ir reguliarus žinių atnaujinimas.
„Kaip jau sakiau, 23.000 tonų humanitarinės pagalbos šią savaitę įvažiavo į Gazos Ruožą, šimtai vilkikų vis dar laukia įvažiavimo ir Jungtinės Tautos prisideda prie to. Mes taip pat skatiname kitas šalis prisidėti prie humanitarinės pagalbos ir prisidėti prieš šių pastangų užtikrinti humanitarinę situaciją Gazoje“, – kalbėjo I. Herzogas.
„Nepagrįsti ir melagingi „Hamas“ kaltinimai šiuo atžvilgiu, ignoruojant jų pačių atsakomybę už Gazos gyventojų kančią, kenkia tam pokyčiui, kurio mes siekiame realybėje“, – pridūrė Izraelio prezidentas.
Jis spaudos konferencijoje demonstravo dviejų įkaitų, tarp jų – turinčio lietuviškų šaknų, nuotraukas, pabrėždamas prastą jų fizinę būklę, sulysimą, ir dėl to kylantį pavojų gyvybei.
„Mes negalime likti nuošaly, mes turime išlaisvinti visus įkaitus, ir tai yra visa ko pagrindas. Tuo turi būti paremtas krizės sprendimas Gazoje“, – teigė I. Herzogas.
Abu prezidentai taip pat akcentavo tapačią šalių poziciją dėl paramos prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai, G. Nausėda ragino Izraelį remti ukrainiečius dar aktyviau.
Savo ruožtu, I. Herzogas pažymėjo, kad „Ukrainos pastangos kovoti prieš Irano ginklus“ rodo Iraną keliant grėsmę visiems, puoselėjantiems demokratiją, taiką ir laisvę.
Vyksta protestai
I. Herzogo vizitas vyksta tarptautinei bendruomenei vis garsiau kritikuojant humanitarinę krizę sukėlusią Izraelio karinę kampaniją prieš palestiniečių teroristinę grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože.
Penkiolikos žmonių grupė S. Daukanto aikštėje pirmadienį priešpiet mušdami tuščius puodus skandavo „Maisto Gazai“, „Stop okupacijai, stop genocidui“, priešais juos buvo išdėlioti plakatai su užrašais „Nespauskit rankų, suteptų krauju“, „Nenorime būti bendrininkais“, „#Sureikšminkim genocidą“.
Nedidelę protesto akciją taip pat numatoma surengti prie viešbučio „Grand Hotel Vilnius“, kuriame vyks Lietuvos ir Izraelio verslo forumas, o vakare planuojamas iki 500 dalyvių protestas Vinco Kudirkos aikštėje.
Buvę Izraelio saugumo pareigūnai: šis karas nustojo būti teisingu
Kritika Izraelio valdžiai girdisi ir šalies viduje. Šimtai į atsargą išėjusių Izraelio saugumo pareigūnų, įskaitant buvusius žvalgybos agentūrų vadovus, paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą daryti spaudimą jų vyriausybei, kad ši užbaigtų karą Gazos Ruože.
Skelbiama, kad laišką pasirašė daugiau kaip 550 į atsargą išėjusių pareigūnų.
„Mūsų profesionaliu vertinimu, „Hamas“ nebekelia strateginės grėsmės Izraeliui“, – pirmadienį atvirame laiške JAV prezidentui ir žiniasklaidai rašė buvę pareigūnai, ragindami D. Trumpą paveikti Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu sprendimus.
„Iš pradžių šis karas buvo teisingas karas, gynybinis karas, bet kai pasiekėme visus karinius tikslus, šis karas nustojo būti teisingu karu“, – nurodė buvęs saugumo tarnybos „Shin Bet“ direktorius Ami Ayalonas.
Nuniokotame Gazos Ruože gyvena daugiau kaip 2 mln. palestiniečių. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, nuo kovo 2-osios, kai Izraelis pradėjo visišką blokadą, nepakankama mityba okupuotose palestiniečių teritorijose pasiekė „nerimą keliantį lygį“.
Kariniais veiksmais Izraelis atsakė į 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolį prieš šalį. Šios teroristine Vakarų laikomos organizacijos ataka pareikalavo 1.200 gyvybių, „Hamas“ taip pat paėmė 251 įkaitą, kurių dalis tebelaikomi Gazos Ruože.
