Seimas linkęs nustatyti 2 metų pasitraukimo iš antros pakopos pensijos kaupimo „langą“
Vyriausybė siūlė, kad sprendimą dėl pasitraukimo iš fondų žmonės galėtų priimti du kartus: 2026 metų ir 2027 metų sausį–rugsėjį, nes kiekvienų metų pabaigoje tris mėnesius būtų vertinamos paraiškos.
Reforma atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, siekiama leisti pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25% sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, bet toliau kaupiantiesiems palikti 1,5% valstybės įnašą.
Taip pat skinasi kelią periodinių pensijų bei anuitetų išmokų liberalizavimas: nuo 5.400 iki 10.800 Eur antros pakopos pensijų fonduose sukaupusiems gyventojams, kurie jau yra išėję į pensiją, siūloma leisti lėšas pasiimti iš karto, jiems nebemokant periodinių išmokų ar anuitetų.
Jeigu Seimas tam pritartų, įsigaliojus pensijų reformai, gyventojai, antros pakopos pensijų fonduose sukaupę iki 10.800 Eur, galėtų rinktis iš trijų, o ne iš dviejų, kaip yra dabar, variantų, kaip elgtis su pinigais: sukauptą sumą galėtų arba palikti fonde ir gauti periodines išmokas, arba pervesti į „Sodrą“ ir nusipirkti anuitetą, arba, kaip dabar siūlo SRDK, visą sumą pasiimti iš karto.
Pirmiausia Seimas pradėjo svarstyti Seimo narių siūlymus, kaip tobulinti Vyriausybės pateiktą reformos variantą.
Nepalaikė valstybės įnašo panaikinimo
Seimas nesutiko, kad ateityje kaupiantys antroje pensijų pakopoje gyventojai nebebūtų skatinami 1,5% valstybės įnašu. Už siūlymą balsavo 20 parlamentarų, prieš – 42, susilaikė – 52.
Dabar pensijas kaupiantiems gyventojams kasmet į fondus pervedama po 300 mln. Eur.
Liberalas Simonas Gentvilas pareiškė, kad valstybės paramą panaikinus, būtų atimama paskutinė paskata žmonėms kaupti pensijai.
Taip pat nesulaukė palaikymo ir kitas A. Syso siūlymas – nebeinformuoti žmonių, sulaukusių 40 metų, apie galimybę jiems sudaryti pensijų kaupimo sutartį.
Remigijus Žemaitaitis, „Nemuno aušros“ lyderis, prognozavo, kad didžioji dalis gyventojų iš pensijų fondų atsiims savo lėšas.
Demokratas Algirdas Butkevičius priminė tarptautinių organizacijų įspėjimus, kad reforma pakenks sistemai. Pasak jo, į pensijas žmonės turi investuoti daugiau nei dabar – mažiausiai 10% savo atlyginimo.
„Kas laukia mūsų 2030–2035 metais? Tada į pensiją išeisiančių žmonių pensijos sieks 45% šalies vidutinio atlyginimo“, – teigė jis.
„Valstietė“ Ligita Girskienė prieš balsavimą siūlė palaikyti reformą ir leisti žmonėms išsilaisvinti iš privačių pensijų fondų gniaužtų, o konservatorė Gintarė Skaistė apgailestavo, kad reforma inicijuojama nepasimokius iš estų klaidų, todėl sistema lieka pažeidžiama, o pasitikėjimas ja dar labiau sumažės.
„Nėra atsakingų sprendimų ir alternatyvų šalia griovimo mechanizmų, kurie padidins ne pasirinkimo laisvę, o neapibrėžtumą. (...) Pensijų sistema – ne vieta trumpalaikiams eksperimentams“, – teigė G Skaistė.
Ritos Tamašunienės, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narės, tvirtinimu, prognozės, kad daug žmonių pasitrauks, o sistema sugrius, yra perdėtos, o fondai privalo imtis atsakomybės ir dirbti siūlydami investicijų senatvei produktus, o ne naudotis išskirtinėmis šiam verslui sudarytomis sąlygomis – visada turėti klientų dėl automatinio įtraukimo ir nė kiek jiems nepagerinti senatvės.
Gali pasitraukti iki penktadalio kaupiančiųjų
Valdančioji koalicija yra sutarusi, kad Vyriausybės pateikta reforma neturi būti koreguojama. Ją analizavęs pagrindinis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas esminių pakeitimų nepadarė.
Daugiausia diskusijų sukėlė pasitraukimo iš kaupimo „langas“ – nesutariama, kiek ilgai jis būtų atveriamas – metus arba dvejus, kaip nori parlamentarai ar, kaip siūlė Vyriausybė, – 21 mėnesį.
Verslas sako, kad tokia reforma, kokią siūlo Vyriausybė, skatins gyventojus pasitraukti iš kaupimo, sumažins investicijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė prognozuoja, kad iš kaupimo pasitrauktų apie 20% žmonių.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) birželio pradžioje yra pareiškęs, kad reforma gali mažinti pensijas ateityje, o senstant visuomenei – daryti spaudimą viešiesiems finansams. Europos Komisija (EK) įspėjo, kad reforma trukdytų Lietuvoje plėstis kapitalo rinkai, pasunkėtų jos dalyvių finansavimo galimybes.
Konstitucinis Teismas pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.
