Po VGT posėdžio: naujo poligono įstatymo tikimasi rudens sesijoje, ketinama įsigyti modernių karinių transporto lėktuvų
Papildyta informacija apie ketinamus įsigyti lėktuvus
Kalbėdamas apie poligoną, G. Nausėda sakė, jog tam, „kad greitai pradėtume darbus, būtina tam tikra tinkama teisinė bazė, kad mes galėtume vykdyti visus su žemės formavimu susijusius darbus sklandžiai ir pagal teisinę bazę“.
„Tam reikalingas specialusis poligono įstatymas, ir aš tikiuosi, kad šie darbai jau su rudens sesija prasidės ir bus greitai baigti“, – pridūrė jis.
VGT taip pat pavedė Krašto apsaugos ministerijai artimiausiu metu pateikti siūlymus dėl naujo karinio poligono steigimo ir planuojamų proceso terminų.
Anot Prezidentūros išplatinto pranešimo, posėdyje apžvelgta karinių vienetų mokymams skirtos infrastruktūros įkūrimo eiga.
„Naujas brigados dydžio kariniam vienetui treniruoti tinkamas poligonas yra būtinas Lietuvos ir sąjungininkų karių pratyboms“, – teigiama jame.
Kariuomenė prieš porą mėnesių pateikė teritorijas, kurios, steigiant naujus poligonus, būtų patogiausios kariniu požiūriu.
Kaip BNS yra sakiusi krašto apsaugos ministrė, šiuo metu Aplinkos ministerija ruošia galutinius variantus, kur realu būtų turėti poligonus, atsižvelgiant į valstybinės ir privačios žemės santykį bei į įvairius kitus ribojimus. Aplinkos ministerija sprendimą turėtų pateikti penktadienį.
Naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškoma Lietuvoje, siekiant sukurti nacionalinę diviziją, daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.
Giria „gerą dinamiką“, rengiantis priimti Vokietijos brigadą
G. Nausėda po VGT posėdžio taip pat sakė, kad Lietuvos institucijos rodo „gerą dinamiką“ besirengdamos iki 2027 metų pabaigos priimti Vokietijos brigadą.
„Aš matau tikrai gerą dinamiką, kuri leidžia manyti, kad visa kritinė infrastruktūra, kuri yra reikalinga, kad Vokietijos karių dislokavimas ne tik būtų įgyvendintas, bet ir turėtų visą reikalingą įrangą, logistinius sandėlius, taip pat ir erdves vykdyti pratybas, visa reikalinga infrastruktūra bus sukurta iki 2027 metų pabaigos“, – sakė šalies vadovas.
Pasak jo, į 2028 metus bus perkelti „papildomos infrastruktūros kai kurie elementai“, tačiau tai nesutrukdys sklandžiai priimti brigados.
Ketina įsigyti tris braziliškus karinius transporto lėktuvus
Tuo metu Dovilė Šakalienė, krašto apsaugos ministrė, po VGT posėdžio pranešė, kad Lietuva ketina įsigyti tris Brazilijos įmonės „Embraer“ gaminamus karinius transporto lėktuvus.
„Krašto apsaugos ministerija prisijungs prie derybų dėl naujos kartos karinių transporto orlaivių įsigijimo“, – žurnalistams sakė Dovilė Šakalienė.
Pasak jos, ketinama įsigyti orlaivius „Embraer C-390 Millenium“.
Šie orlaiviai papildys Lietuvos kariuomenės aviacijos parką, jį iš esmės sudaro keli sraigtasparniai ir trys transporto lėktuvai „Spartan“. Pastarieji Lietuvos kariuomenėje naudojami daugiau nei 15 metų.
Kaip rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, „Embraer C-390 Millenium“ yra naujos kartos daugiafunkcis karinis transporto orlaivis, pradėtas gaminti 2017 m. Jis gali vykdyti platų užduočių spektrą – nuo krovinių ir karių gabenimo iki kuro papildymo ore, paieškos ir gelbėjimo, gaisrų gesinimo ar žvalgybos operacijų.
Orlaivis gali gabenti iki 23 tonų krovinio, skristi iki 870 km/h greičiu, o veikimo nuotolis su maksimaliu kroviniu siekia apie 2.500 km. Maksimalus skrydžio atstumas – daugiau nei 7.000 km.
Palyginti su kitais transporto orlaiviais, C-390 yra greitesnis, gabena didesnį krovinį ir reikalauja mažiau priežiūros, taip užtikrindamas didesnį parengties lygį ir efektyvumą. Taip pat šis orlaivis gali atlikti ir papildomas misijas, tokias kaip kuro papildymas ore, gaisrų gesinimas, žvalgyba iš oro, paieškos ir gelbėjimo operacijos ir kt.
C-390 tipo orlaivius jau yra įsigiję ir papildomai planuoja įsigyti Portugalija ir Nyderlandai, įsigijimą planuoja Slovakija, Vengrija, Austrija, Čekija ir Švedija.
