Seimas ėmėsi antros pakopos pensijų sistemos pertvarkos
Atnaujinta po parlamentarų balsavimo
Po pateikimo už įstatymų paketą balsavo 91 parlamentaras, penki buvo prieš, o 20 susilaikė. Toliau pataisas Seimas svarstys birželio 10 dieną.
Pristatydama pataisas I. Ruginienė teigė, kad reformos tikslas – sudaryti galimybes pačiam žmogui apsispręsti ir padidinti pasitikėjimą papildomu kaupimu.
„Šitos reformos tikslas yra parodyti, kad labai svarbu galvoti apie savo senatvę, bet lygiai taip pat svarbu suteikti žmogui galimybę pasirinkti, kur jis nori investuoti ir kur jis nori kaupti“, – Seimo posėdyje teigė ministrė.
Pataisomis siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, leisti pasitraukti iš sistemos, taip pat vieną kartą atsiimti 25% sukauptų lėšų, sunkios ligos ar negalios atveju pasiimti visą sumą, o toliau kaupiantiesiems palikti 1,5% valstybės įnašą.
Pagal parengtą reformos modelį sprendimą dėl pasitraukimo iš fondų žmonės galėtų priimti du kartus: 2026 metų ir 2027 metų sausį–rugsėjį.
Per pereinamąjį laikotarpį išsiimti pinigai nebus apmokestinami, o liekantiems kaupti ir norintiems išsiimti dalį lėšų ateityje pasitraukimo mokestis sieks 3%.
Atsiimamos iš pensijų fondų lėšos nebus apmokestinto gyventojų pajamų mokesčiu.
Jeigu žmogus nuspręs likti sistemoje, ji bus lankstesnė – jis galės neribotai stabdyti įmokas dėl tam tikrų priežasčių, pasirinkti ir atlyginimo dalį, kurią skirs kaupimui.
I. Ruginienė yra sakiusi, kad iš kaupimo dėl pokyčių galėtų pasitraukti daugiausia iki penktadalio žmonių.
LBA vadovė: pokyčiai reikštų „antros pakopos pabaigą
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė E. Čipkutė, remdamasi Estijos pavyzdžiu, kur, anot jos, iš kaupimo antrojoje pakopoje per ketverius metus po reformos pasitraukė 38% kaupiančiųjų, bei gyventojų apklausomis, mano, kad planuojami pokyčiai Lietuvoje reikštų „antros pakopos pabaigą“.
„Jeigu sudėtume ir tuos, kurie apsisprendė, ir tuos, kurie svarsto, skaičiai tikrai ganėtinai dideli. Mūsų vertinimu, čia iš principo būtų antros pakopos, kaip pensijų sistemos dalies, pabaiga. Tai taps eiliniu taupymo produktu“, – antradienį ryte LRT radijui sakė E. Čipkutė.
G. Paluckas: nevertinu kaip griovimo
Premjeras Gintautas Paluckas prieš balsavimą sakė, kad dabartinė kaupimo antroje pakopoje sistema primena „modernią finansinę vergystę“, todėl jai reikia suteikti daugiau pasitikėjimo.
Ministras pirmininkas tvirtino, kad siūlomi pokyčiai sistemos nesugriaus.
„To nevertinu kaip griovimo. Tos korekcijos pirmiausia didina pasitikėjimą pačia sistema, nes šiandien žmonės nori disponuoti savo sukauptais pinigais“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.
„Ir kai įstatymu tai draudžiama ir, nepaisant sąlygų, neleidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų, tai galima vertinti kaip modernią finansinę vergystę. (...) Todėl ši Vyriausybė savo programoje turi įpareigojimą ir įsipareigojimą išspręsti šį klausimą“, – teigė premjeras.
S. Skvernelis: antra pakopa turės vis mažiau pasitikėjimo
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad jo demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ketina palaikyti antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarką.
„Frakcija ir aš asmeniškai pateikimui pritarsime. (...) Todėl, kad yra numatyta nemažai teisingų dalykų. Jeigu žiūrėtume globaliai, šita pakopa, matyt, kuo toliau, tuo mažiau tarp gyventojų turės pasitikėjimą, nes kiekviena atėjusi valdžia visuomet bando ją kažkiek reformuoti“, – žurnalistams teigė S. Skvernelis.
Jis sutiko, kad būsimi pokyčiai gali lemti antros pakopos pabaigą: „Rizika tikrai yra tokia, kad gali baigtis ta pakopa. Aišku, išliko valstybės parama, tai dar šiek tiek motyvuoja pasilikti antroje pakopoje gaunant valstybės paramą“.
„Lūkestis yra didelis suformuotas, visi nori greitai pasiimti savo pinigus, bet ar tai bus gerai, priklausys nuo to, kiek pasitrauks. Nes įsiliejus didelei daliai pinigų į vartojimą, turbūt nebus geras signalas kalbant apie infliaciją, tvarumą, aš jau nekalbu apie senatvę. Dabar niekas negalvoja, kas bus ateityje. Matyt, ne 19-oji, o kokia 23-čia ar 24-ta vyriausybės turės pasekmes“, – pridūrė jis.
Pasak S. Skvernelio, žmones kaupti antrojoje pakopoje galėtų paskatinti didesnė finansinė grąža.
„Jeigu grąža būtų bent jau tokia, kokia yra Skandinavijos valstybėse, kur tas modelis yra seniai taikomas, nediskutuotume, žmonės pasiliktų. Bet kai grąžos nėra, nėra stabilumo, patikimumo, matyt, tikrai didelė dalis žmonių pasinaudos“, – sakė Seimo pirmininkas.
VERSLO TRIBŪNA
Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja: artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
Diskusijos apie skaitmeninį suverenumą vis labiau įsibėgėja visame pasaulyje. Šiandienos geopolitinio neapibrėžtumo ir technologinio konkurencingumo sąlygomis natūralu ir būtina, kad valstybės siektų didesnės kontrolės savo skaitmeninei ateičiai. Tikroji dilema yra ne ar šalys turėtų siekti suvereniteto svarbiausiuose sektoriuose, bet kaip tai daryti efektyviausiai.
Kauno regionui atsiveria naujas proveržio šansas – pirmą kartą šiame finansavimo periode didelėms pramonės įmonėms skiriama galimybė gauti finansavimą investicijoms ir kurti šimtus naujų darbo vietų. Inovacijų agentūros paskelbtas kvietimas „Užsienio ir vietos investuotojų su dideliu darbo vietų kūrimo potencialu pritraukimas“ skirtas tiek užsienio, tiek Lietuvos įmonėms, pasirengusioms modernizuoti gamybą ir prisidėti prie regiono transformacijos link klimatui neutralios ekonomikos. Bendra kvietimo suma siekia 60 mln. Eur, o vienam projektui gali būti skirta iki 20,5 mln. Eur.
M. Lingė: pakeitimai programuoja problemas
Tuo metu Seimo BFK narys, konservatorius Mindaugas Lingė teigė, kad planuojami pensijų kaupimo sistemos pokyčiai sumažins žmonių pajamas senatvėje, kaupiančiųjų finansinę grąžą, taip pat ateityje užprogramuos socialines ir ekonomines problemas.
„Jau dabar 3,3 dirbančiųjų išlaiko vieną senatvės pensinio amžiaus žmogų. 2060 metais šis skaičius turėtų siekti apie 1,7 su mūsų demografinėmis tendencijomis. Tai sprendimai tik sudėtingėja, žiūrint į ateitį, kaip mes išlaikysime mūsų senatvės pensijos gavėjus, kaip bus didinamos tos pensijos, ir šie sprendimai tikrai nepasitarnaus tokiems demografiniams klausimams, žiūrinį į ateitį“, – LRT radijui sakė M. Lingė.
Jis taip pat abejojo, ar planuojami pakeitimai atitinka praėjusių metų Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą leisti žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad išsivysčiusios šalys dažniausiai turi antrąją pensijų pakopą ir aktyviai ja naudojasi.
„Sugriovus, mes susidurdami su demografinėmis problemomis, senėjant visuomenei, tiesiog programuojame ją skurdesnei senatvei“, – žurnalistams Seime antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, dabartiniai SADM siūlymai iš esmės gali sugriauti sistemą.
„Visiškai nesuprantama, kodėl ministrė (Inga Ruginienė – BNS) vertina, kad tik apie penktadalis žmonių pasitrauks. Tie skaičiavimai atrodo nerealistiški, todėl nesame linkę palaikyti šio projekto – tokio, koks jis yra teikimas“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Vietoje atsakingo požiūrio gana anarchiškas atrodo. Ir tikimybė nemaža, žvelgiant ir į kitų šalių patirtį, kurios nuėjo panašiu keliu, kad trečdalis ar daugiau žmonių pasitrauks ir tai kels grėsmę pačiai sistemai, ir paneigs teises tų, kurie norėtų kaupti antroje pakopoje“, – kalbėjo ji.
A. Sysas siūlo leisti iš pensijų kaupimo trauktis bet kada
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad gyventojams reikėtų leisti iš kaupimo pasitraukti bet kada, nenumatant atskiro „lango“, taip pat atsisakyti valstybės įnašo.
Pasak A. Syso, numačius ribotą pasitraukimo iš kaupimo antroje pakopoje laikotarpį, vadinamąjį „langą“, iš sistemos gali pasitraukti daugiau žmonių.
„Aš, pavyzdžiui, siūlau nedaryti „langų“, o žmogus laisvanoriškai bet kada galėtų pasitraukti. Tada pasitraukimas būtų labiau prognozuojamas“, – LRT radijui antradienį sakė A. Sysas.
Jis teigė tokius pasiūlymus užregistravęs dar praėjusioje Seimo kadencijoje.
Seimo BFK pirmininkas sakė, kad antros pakopos sistema nepasiekė pagrindinio tikslo – nesudaro galimybių visiems esamiems ir būsimiems pensininkams gauti priedą prie pensijos.
„Kai mes kalbame apie pensininkus, jų skurdas pernai padidėjo. Reikia spręsti einamuosius klausimus, o ne galvoti tik apie ateitį, kuri gali būti visokia“, – sakė A. Sysas.
A. Sysas teigė antros pakopos pabaigos nematantis, be to, jis mano, kad reikėtų atsisakyti ir valstybės įnašo, siekiančio 1,5% nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
„Paprasčiausia, mes grįžtame prie pirminio dalyko – savanoriško pensijų kaupimo“, – kalbėjo jis.
I. Ruginienė anksčiau sakė besitikinti, kad Seimas priims sprendimą iki liepos 1 dienos, o pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio.
KT pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.
