Konstitucinis Teismas leido registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus
Papildyta prezidento komentaru
Prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostata, jog normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento.
Skirtingos lyties porų partnerystę Seimas Civiliniame kodekse numatė dar prieš 24 m., tačiau ją detaliau apibrėžiančio įstatymo nepriėmė iki šiol.
Pasak KT, tai yra netoleruotina situacija.
Todėl pažymėta, jog paskelbus jo nutarimą pradės galioti partnerystės santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrą asmenų gyvenimą neįregistravus santuokos.
Anot nutarimo, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos, asmenys dėl tokių santykių įteisinimo turės kreiptis į teismą.
„Kartu KT pabrėžė, jog teismų galimybė užpildyti teisės spragas nereiškia, jog įstatymų leidėjas neturi pareigos per protingą laiką, paisydamas Konstitucijos, įstatymu nustatyti deramą atitinkamų santykių teisinį reguliavimą“, – pabrėžė KT.
Ši byla KT nagrinėta rašytinio proceso tvarka.
„Sukūrė teisinį netikrumą ir neapibrėžtumą“
Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas privalo per protingą laiką priimti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą. Jis yra būtina sąlyga, kad įsigaliotų Civilinio kodekso normos dėl bendro asmenų gyvenimo neįregistravus santuokos. Tačiau įstatymų leidėjai tokio įstatymo nėra priėmę iki šiol.
Anot KT, tokios situacijos yra netoleruotinos, kai neapibrėžtą laiką nevykdomi pačių prisiimti įsipareigojimai.
Teismas pabrėžė, kad nuostata dėl partnerystės instituto sukūrimo į Civilinį kodeksą įrašyta prieš 24 m., tai rodo, jog įstatymų leidėjai „nepagrįstai ilgą laiką, akivaizdžiai viršijantį bet kokį galimą protingą terminą“, nepriima partnerystės įstatymo.
„Nėra jokio pagrįsto poreikio tiek laiko atidėti Civilinio kodekso normų įsigaliojimą, o santuokos neįregistravę bendrai gyvenantys asmenys negali pasinaudoti teisine apsauga“, – pažymėjo KT.
„Tokio specialaus įstatymo per tam tikrą protingą laiką, kuris pagrįstai reikalingas teisėkūros ir kitiems su įstatymo įsigaliojimu susijusiems veiksmams atlikti, nepriėmus, sukūrė teisinį netikrumą ir neapibrėžtumą, paneigė asmenų teisėtus lūkesčius, kad įstatymų leidėjo nustatytas partnerystės santykių teisinis reguliavimas bus pradėtas taikyti, sumažino asmenų pasitikėjimą valstybe ir teise, neužtikrino iš konstitucinio teisinės valstybės kylančių teisinio tikrumo ir teisinio saugumo reikalavimų, pažeidė atsakingo valdymo principą“, – nurodė teismas.
Kalbėdamas apie tos pačios lyties partnerystę KT pabrėžė, jog Konstitucija neleidžia įstatymų leidėjams nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudaromos prielaidos diskriminuoti šeimos santykių dalyvius dėl jų seksualinės orientacijos.
Anot teismo, dabartinė Civilinio kodekso nuostata pažeidžia pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintą asmenų lygybės ir nediskriminavimo principą.
Į KT kreipėsi buvusi Vyriausybė
KT taip pat konstatavo, jog negali būti įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatyme nustatyta teisinio pripažinimo ir apsaugos forma „būtų skirta tik skirtingos lyties asmenų poroms ir ja negalėtų naudotis tos pačios lyties asmenų poros“.
Nutarime teigiama, kad visuomenėje egzistuojantys stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamas pagrindas paneigti ar apriboti tam tikro asmens ar jų grupių pagrindines teises ar laisves demokratinėje teisinėje valstybėje.
„Teisinis reguliavimas, nulemtas išankstinio nusistatymo, be kita ko, prieš tos pačios lyties poras, būtų nesuderinamas su Konstitucija, be kita ko, iš jos kylančia šeimos samprata, pagarba žmogaus teisėms, orumui, taip pat su demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos vertybėmis“, – pareiškė KT.
Dėl partnerystės instituto nebuvimo į KT kreipėsi buvusi centro dešinės Vyriausybė.
Lyčiai neutralią partnerystę Seime mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.
Kaip skelbė BNS, praėjusios kadencijos Seime Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra įveikęs pateikimo ir svarstymo procedūras, tačiau teikti jo priėmimui nesiryžta dėl balsų stokos.
Minėtame projekte numatyta, kad civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
G. Nausėda: įstatymas turi atitikti konsensusą tiek Seime, tiek visuomenėje
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad partnerystę reglamentuojantis įstatymas turės atitikti konsensusą tiek Seime, tiek visuomenėje ir mano, kad daugiau šansų yra priimti artimo ryšio institutą įtvirtinantį teisės aktą.
VERSLO TRIBŪNA
Pirmosios dienos naujajame „Ellex Valiunas“ biure „Jasinskio 2“ prasideda ne nuo oficialių kalbų, o nuo garsiai išsprūstančių: „Va čia tai biuras!“ Įkurtuvių šurmulys sklinda po visas erdves: vieni bando, kaip veikia išmaniąja programėle atidaromos durys, kiti tikrina ergonomiškas kėdes ir reguliuojamo aukščio stalus, treti apžiūrinėja biure sukabintą meno kolekciją ar žavisi per langus matoma Senamiesčio panorama, leisdami sau tyliai akimirką pasimėgauti mintimi, kad čia prasideda naujas komandos etapas.
MO muziejus – viena ryškiausių nevyriausybinio sektoriaus kultūros iniciatyvų Lietuvoje. Per mažiau nei dešimtmetį jis tapo ne vien šiuolaikinio meno erdve, bet ir saugia vieta visuomenės refleksijai. Tačiau tokiam vaidmeniui reikalinga ne tik kūrybinė vizija, bet ir laisvė – o ją užtikrinti padeda ilgalaikiai, pasitikėjimu grįsti ryšiai su verslu. Vienas jų – MO partnerystė su „Švyturys-Utenos alus“, prasidėjusi dar prieš muziejaus atidarymą ir iki šiol išliekanti viena tvirčiausių muziejaus atramų.
Lietuva per rekordinį laiką pasiekė Europos gerovės lygį, tačiau šiandien matome, kad prie komforto pripratome per greitai. Įsigalinti tingumo kultūra, augantis lūkesčių ir realybės atotrūkis bei lėtėjantis produktyvumas rodo, kad rizikuojame prarasti konkurencingumą greičiau nei jį sukūrėme.
Vilniuje butų pardavimai, augę visus metus, lapkritį kai kuriems NT vystytojams pateikė naujus rekordus; pavyzdžiui, vos pasirodžius informacijai apie „Omberg Group“ projektą „Šiaurės siestos“ Vilniuje, Visoriuose, per pirmas 24 val. parduoti net 24 butai.
„Būtų gerai, kad Seimas priimtų įstatymą, bet tokį įstatymą, kuris atitiktų konsensusą tiek pačiame Seime, tiek visuomenėje. Kaip jūs žinote, pastarasis Seimas, kuriame buvo daugiau liberalių jėgų, kurios pasisakė už tą radikalesnį sprendimo būdą, nepriėjo sprendimo dėl vienos paprastos praktinės priežasties – nerado tokios daugumos, kuri būtų leidusi įgyvendinti“, – LRT televizijai ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
„Viską parodys artimiausia ateitis, jei tas konsensusas atsiras, pavyzdžiui, artimo ryšio institutui, apie ką kalba dalis konservatorių, „valstiečiai“, dalis socialdemokratų, reiškia bus įteisintas artimo ryšio institutas. Tiesą sakant, geriau būtų apskritai priimti pagaliau kokį nors sprendimą, nes sprendimo nepriėmimas yra kaip savotiškas nepadarytas darbas, kuris kybo kaip Damoklo kardas virš galvos“, – kalbėjo prezidentas.
Tikisi, kad Seimas grįš prie partnerystės klausimo
Tuo metu buvusi Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad po KT sprendimo dėl vienos lyties asmenų partnerystės parlamentarai ryšis priimti dar praėjusią kadenciją svarstytą projektą dėl partnerystės.
„Aišku, apmaudu, kad Lietuva dažnu atveju žmogaus teisių srityje renkasi patį sudėtingiausią teismų kelią. Tačiau tai yra svarbus žingsnis į pagarbą, į pripažinimą tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių partnerių“, – BNS sakė politikė.
V. Čmilytė-Nielsen vylėsi, kad dabar neliks kliūčių ir parlamentarams išspręsti šį klausimą.
„Aš tikiuosi, kad dabar jau tikrai neliks jokių kliūčių, kad šis klausimas atsidurtų Seimo darbotvarkėje, nes šis sprendimas yra ilgai lauktas, manau, daugeliui žmonių“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Išgirdusi KT sprendimą, ji apsikabino su buvusia premjere konservatore Ingrida Šimonyte, kuri teismo verdikto žurnalistams nekomentavo.
Praėjusios kadencijos Seime Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra įveikęs pateikimo ir svarstymo procedūras, tačiau teikti jo priėmimui nesiryžtama dėl balsų stokos.
„Manyčiau, viskas yra tvarkoje, jis nėra pats ambicingiausias praeitos kadencijos projektas, bet beliko tik priėmimas, tad tikrai galima būtų priimti jį ir užbaigti šitą klausimą“, – BNS teigė V. Čmilytė-Nielsen.
R. Mockus: anksčiau ar vėliau tai turėjo būti pasakyta
Rimantas Mockus, teisingumo ministras, sako, jog po šio KT sprendimo turi būti grįžta prie tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimo.
„Akivaizdu, kad turi būti grįžta prie partnerystės instituto ir po šio nutarimo suprantame, kad kalbama jau ne vien tik apie vyro ir moters partnerystės institutą, bet ir tos pačios lyties asmenų“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Mockus.
Jis KT sprendimą vadino istoriniu.
„Mes matome dabar, kad visuomenė reaguoja į tai. Anksčiau ar vėliau tai turėjo būti pasakyta. Kažkiek tenka apgailestauti, kad tai turėjo būti pasakyti per Konstitucinio Teismo nutarimą“, – pažymėjo ministras.
Paklaustas, ar Vyriausybė tam turėtų rengti naują projektą, ar Seimas – grįžti prie praėjusią kadenciją svarstyto Civilinės sąjungos įstatymo, R. Mockus teigė, kad dėl to turės nuspręsti politikai.
„Turės politikai apsispręsti, ar tai eis per Vyriausybę, ar per Seimą atskirai. Bus matyti artimiausiu metu, dabar turime tik ne per seniausiai paskelbta Konstitucinio Teismo nutarimą“, – kalbėjo teisingumo ministras.
G. Paluckas: Seimas yra laisvas spręsti, kaip įgyvendinti KT sprendimą
Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, kad Seimas yra laisvas apsispręsti, kaip įgyvendinti KT sprendimą dėl partnerystės Lietuvoje reguliavimo.
„Konstitucinis Teismas įstatymų nepriiminėja, todėl Konstitucinio Teismo nutarimų realizavimas yra Seimo, parlamento, rankose. Parlamentas yra laisvas apsispręsti, kaip realizuoti minėtą nutarimą“, – žurnalistams Seime sakė G. Paluckas.
„Jeigu jis būtų realizuotas, Konstitucinio Teismo nuomone, ne pagal nutarimo raidę ir dvasią, tuomet vėl turėtume konstitucinį ginčą“, – pridūrė jis.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad turės būti priimtas partnerystę reglamentuojantis įstatymas.
„Tai yra sprendimas Konstitucinio Teismo, kurį reikės Seime įgyvendinti. Labai aiškiai pasakyta, kad turės būti sukurtas Partnerystės įstatymas, nes tai yra nuoroda iš Civilinio kodekso. Tai, matyt, nereikia kalbėti apie Civilinės sąjungos ir kitokių įstatymų alternatyvas“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.
„Nežinau, kokį sprendimą Seimas padarys, ar jis pats, atitinkami komitetai spręs ir iniciatyvos tą teisę parodys, ar prašys Seimo valdybos pritarimo, kad būtų Vyriausybei pavesta parengti tokį įstatymo projektą. Bet jis turi būti įgyvendintas“, – teigė jis.
Seimo pirmininko teigimu, tokį projektą turėtų būti patikėta parengti Vyriausybei, tačiau už tai galėtų būti atsakingas ir parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
„Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuriam būtų ir logiška irgi parengti, nes pagal mūsų statutą, kuravimo sritis, tai šitas komitetas yra atsakingas už Konstitucinio Teismo sprendimų įgyvendinimą“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pasak S. Skvernelio, toks įstatymas galėtų būti parengtas dar šioje kadencijoje.
„Vėlgi, tai priklauso nuo Partnerystės įstatymo turinio. Čia turbūt nematau kažkokių didelių grėsmių dėl pačio turinio. O dėl visų kitų išvestinių dalykų, kurie labai jautrūs yra, tai šitas įstatymas neturi reguliuoti, reguliuoja kiti įstatymai, pavyzdžiui, įsivaikinimo klausimus ir panašiai“, – pridūrė jis.
Kaip balsuotų jis pats, anot S. Skvernelio, priklausys nuo teikiamo siūlymo turinio.
