Ukrainiečiai ruošiasi sunkioms deryboms Saudo Arabijoje, siūlo paliaubas danguje ir jūroje

• Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, sako, kad dalijimosi žvalgybos informacija su Ukraina pauzė „beveik“ baigta.
• V. Zelenskis atvyko į Saudo Arabiją, bet pats derybose su JAV nedalyvaus.
• D. Trumpui patarinėjantis „SpaceX“ savininkas Elonas Muskas ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio įsivėlė į ginčą su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslavu Sikorskiu. Vėliau pasiūlė JAV išeiti iš NATO.
• Ukrainiečiai sutiktų su paliaubomis danguje ir jūroje, bet ne ant žemės, taip pat – pasirašyti mineralų (naudingųjų iškasenų) susitarimą.

Sekmadienio įvykius galite skaityti čia. 

Baigiame pildyti pirmadienio įvykių juostą.

Apie naujausius įvykius skaitykite Kovo 11 d. rytą.

Europa gali sutarti dėl gynybos stiprinimo ir paramos Ukrainai, sako G. Nausėda

Pastarasis Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas parodė, kad Europos Sąjunga (ES) gali priimti svarbius sprendimus dėl gynybos stiprinimo bei perimti lyderystę remiant Ukrainą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Nesvarbu, kaip pakryptų situacija NATO požiūriu, Europa ir supranta, ir teisingai daro, kad imasi daugiau atsakomybės pati. (...) Pastarasis EVT posėdis kaip tik į tuos klausimus atsakė – Europa gali priimti sprendimus ir dėl gynybos išlaidų, ir dėl paramos Ukrainai, net jeigu kai kada atskiros valstybės išreiškia priešingą nuomonę“, – pirmadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė G. Nausėda.

Kaip rašyta, ES šalys praėjusią savaitę Briuselyje pritarė EK planui, kuriuo siekiama sutelkti 800 mlrd. Eur pagal planą „ReArm Europe“, visų pirma suteikiant valstybėms galimybę daugiau lėšų išleisti gynybai. Priėmus Slovakijos pateiktą redakcinį pasiūlymą, vienintele naujojo paketo priešininke liko Vengrija, kurios perkalbėti nebandyta.

„EVT posėdyje neidentifikavome sumos, bet susitarėme, kad netgi ir be Vengrijos ta norinčioji koalicija bus suformuota ir sugebėjome, kad Slovakija taip pat įsitrauktų į šitą išvadų tekstą“, – teigė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, Europa privalo perimti „strateginę autonomiją ir lyderystę“, ko siekia Prancūzija, prie kurios turėtų prisijungti ir naujai išrinkta Vokietijos valdžia.

Jis pabrėžė, jog toliau remti Ukrainą yra Europos „moralinė, politinė ir visokia kitokia atsakomybė“, o ES, nors ir vėluodama, gali tą reikiamą paramą suteikti.

„Europa mato, kad nebus taip, kad ji kaip kokia lepūnėlė sėdės sau ramiai nuošalyje, stengsis naudotis visomis gėrybėmis ir didins savo gyvenimo lygį, gynybos išlaidų patirti nenorės, bet tuo pat metu ją kažkas iš išorės apgins. Šitų žaidimo taisyklių nebėra, nežinau, ar apskritai jos kada nors buvo“, – kalbėjo G. Nausėda.

Sprendimas nutraukti paramą Ukrainai bus „skaičiuojamas karių gyvybėmis“, sako Ukrainos politikas

Yehoras Chernievas, Ukrainos gynybos ir žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotojas, teigė, kad JAV sprendimas nutraukti žvalgybinės informacijos ir karinės paramos tiekimą Ukrainai šioje šalyje „matuojamas karių gyvybėmis“. 

Pasak jo, kuo ilgiau tęsis pauzė, tuo daugiau karių žus. Šiuo metu Ukraina vis dar turi karinės amunicijos kovoti, tad pagalbos nutraukimas nebus juntamas dar 6 mėnesius.

Taip pat Y. Chernievas pabrėžė, kad Ukraina šiuo metu yra mažiau priklausoma nuo JAV karinės paramos, nei buvo karo pradžioje. 

K. Starmeris tikisi, kad derybos Saudo Arabijoje paskatins JAV atnaujinti paramą Ukrainai

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį telefonu pasikalbėjo su prezidentu Donaldu Trumpu ir išreiškė viltį, kad šią savaitę Saudo Arabijoje vyksiančios derybos paskatins Jungtines Valstijas atnaujinti paramą Ukrainai, praneša agentūra BNS.

Ministras pirmininkas „išreiškė viltį, kad derybos baigsis teigiamai ir bus galima atnaujinti JAV pagalbą ir dalijimąsi žvalgybos informacija“, teigiama K. Starmerio biuro pranešime apie valstybės vadovų pokalbį telefonu.

Danija yra pasiruošusi į Ukrainą siųsti taikdarius

Larsas Lokke Rasmussenas, Danijos užsienio reikalų ministras, teigė, jog Danija yra pasiruošusi siųsti taikos palaikymo karius į Ukrainą, nes tokiam žingsniui pritarė ir šalies parlamentas, praneša „Guardian“. 

„Svarbu, kad Europa pasiųstų reikiamus signalus į Kremlių ir į Vašingtoną,“ – sakė L. L. Rasmussenas. 

Kita vertus, Danijos parlamentarai nubalsavo dėl bendro pritarimo, tačiau nenutarė dėl konkretaus karių skaičiaus. 

Michaelis Hyldgaardas, Danijos gynybos pajėgų vadas, rytoj dalyvaus Emmanuelio Macrono organizuotame Europos kariuomenių vadų susitikime. 

M. Rubio tikisi per derybas Saudo Arabijoje išspręsti JAV pagalbos sustabdymo klausimą

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį pareiškė, kad tikisi, jog klausimas, susijęs su Vašingtono sprendimu stabdyti karinę pagalbą, bus išspręstas per svarbias derybas Saudo Arabijoje, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje, praneša agentūra BNS.

„Tikiuosi, kad pagalbos teikimo sustabdymo klausimą apskritai pavyks išspręsti. Akivaizdu, kad tai, kas įvyks rytoj, bus labai svarbu“, – prieš atvykdamas į Džidą susitikti su ukrainiečių pareigūnais žurnalistams sakė vyriausiasis JAV diplomatas. 

M. Rubio teigė, kad Ukrainos pasiūlyme dėl dalinių paliaubų trejus metus trunkančiame kare su Rusija įžvelgia vilčių.

„Nesakau, kad vien to pakanka, bet tai yra nuolaidos, į kurias reikia atsižvelgti, norint kad būtų užbaigtas konfliktas“, – sakė jis. 

Pasak naujienų agentūros AFP reporterio, M. Rubio jau atvyko į Saudo Arabiją prieš lemiamas derybas su Ukraina.

Norvegija iš visų Skandinavijos šalių Ukrainai remti skiria mažiausiai 

Skandinavijos šalys labai nevienodai skiria paramą Ukrainai, praneša „The Economist“. Norvegija, pasak Vokietijos idėjų kalvės Kielo instituto surinktų duomenų, per visą karo laikotarpį Ukrainą yra parėmusi 2,7 mlrd. Eur, nors vien už papildomus gamtinių dujų pardavimus per pastaruosius dvejus metus uždirbo 100 mlrd. Eur daugiau. 

Šie duomenys nemaloniai nustebino kaimynes Švediją ir Daniją, Ukrainai skiriančias daugiau nei 0,75% savo BVP (kaip ir Baltijos šalys bei Lenkija).

Kita vertus, Jonas Gahras Store‘as, Norvegijos premjeras, kovo 6 d. teigė, kad 2025 m. parama bus padidinta nuo 3 mlrd. Eur iki 7,2 mlrd. Eur. Šį pasiūlymą Norvegijos parlamentas priėmė be ginčų.

Kyjivas: Ukraina stiprina pajėgas Rusijos Kursko srityje

Oleksandras Syrskis, Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, pirmadienį pareiškė, kad Ukraina stiprina savo pajėgas, dalyvaujančias operacijoje Rusijos Kursko srityje, kur Maskvos pajėgos pastaruoju metu atsikovojo pozicijas.

Ukrainiečių kariai rugpjūtį pradėjo netikėtą puolimą Rusijos Kursko srityje, priblokšdami net savo Vakarų sąjungininkus ir suduodami gėdingą smūgį Kremliui.

Tačiau Ukraina praranda pozicijas ir praėjusį mėnesį pripažino, kad prarado du trečdalius teritorijos Rusijos Kursko srityje, kurią per netikėtą puolimą praėjusiais metais pavyko užimti.

„Vietoje priėmiau sprendimą sustiprinti mūsų dalinį reikalingomis pajėgomis ir priemonėmis, įskaitant elektroninės karybos ir bepiločus komponentus“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė O. Syrskis. 

Rusija teigė, kad susigrąžino kai kuriuos kaimus ir žemes, užimtas per Ukrainos įsiveržimą į Rusiją, pastaruoju metu sparčiai žengdama į priekį. 

Maskva taip pat teigė užėmusi Ukrainos Sumų srityje esantį Novenkės kaimelį, kuris yra vos už kelių kilometrų nuo strategiškai svarbaus Ukrainos pajėgų, vis dar esančių Kurske, aprūpinimo kelio.

Vis dėlto O. Syrskis pirmadienį pareiškė, kad kovų dinamika tarp Kursko ir Sumų sričių „kontroliuojama Ukrainos gynybos pajėgų“.

Vis tik jis pripažino, kad Ukrainos pajėgos nusilpo nuo didėjančio Rusijos spaudimo ir buvo priverstos atsitraukti į pozicijas, kurias lengviau išlaikyti.

„Daliniai laiku imasi priemonių, kad manevruotų į palankias gynybos linijas“, – teigė O. Syrskis.

V. Zelenskis atvyko į Saudo Arabiją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Džidą prieš derybas su Saudo Arabijos ir JAV atstovais, sakė kartu su juo keliaujantis delegacijos narys.

„Nusileidome Džidoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Ukrainos delegacijos pareigūnas.

V. Zelenskis pirmadienį susitiks su princu Mohammedu bin Salmanu, Saudo Arabijos faktiniu valdovu.

Antradienį Džidos mieste prie Raudonosios jūros krantų Ukrainos ir JAV pareigūnai susitiks ieškoti išeities iš karo, kuris tęsiasi jau daugiau kaip trejus metus, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

D. Šakalienė „Fox News“: Europai atėjo metas grąžinti skolą JAV

Jungtinėse Valstijose viešėjusi Dovilė Šakalienė, krašto apsaugos ministrė, sako, kad Europai atėjo metas grąžinti skolą Jungtinėms Valstijoms ir pasirūpinti savo gynyba, nors dabar tai atrodo kaip skausmingas sprendimas.

„Kaip ir būna su kiekviena skola, ateina metas ją grąžinti. Nors šiuo metu grąžinti šią skolą yra skausminga, nemalonu, tačiau turime tai padaryti“, – pirmadienį paskelbtame interviu JAV transliuotojui „Fox News“ sakė ministrė.

Anot jos, neteisinga, kad JAV gynybai, taigi ir NATO saugumui, skiria tiek daug lėšų, kai Europa, būdama turtingiausiu ir stabiliausiu regionu pasaulyje, neprisideda tiek pat, nors grėsmė yra „prie mūsų durų“.

D. Šakalienės teigimu, po Europoje viešėjusių Donaldo Trumpo administracijos atstovų kalbų, paskatinusių baimes apie JAV atsitraukimą nuo žemyno saugumo reikalų, kolegas ištiko šokas, tačiau per artimiausias dienas valstybės ėmė skelbti apie ketinimus labiau finansuoti gynybą.

Plačiau skaitykite ČIA. 

G. Nausėda kviečia Lenkiją prisidėti prie rotacinės oro gynybos Baltijoje

Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, pirmadienį susitiko su Szymonu Holownia, Lenkijos Seimo pirmininku. Politikai aptarė dvišalius Lietuvos ir Lenkijos ryšius, bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją regione ir paramą Ukrainai, rašo BNS.

„Esame dėkingi Lenkijai už jos indėlį į mūsų regiono saugumą. Taip pat kviečiame Lenkiją prisidėti prie NATO oro ir raketinės gynybos rotacinio modelio Baltijos valstybėse. Stipri oro ir raketinė gynyba yra gyvybiškai svarbus mūsų regiono saugumo klausimas“, – sakė G. Nausėda.

Lietuvos vadovas akcentavo būtinybę skirti daugiau dėmesio kovai su Rusijos dezinformacijos veikla ir jos bandymais perrašyti Europos istoriją.

„Labai svarbu, kad abi totalitarinės ideologijos – nacizmas ir sovietizmas – Europoje būtų tinkamai įvertintos. Sovietų įvykdyti nusikaltimai turi būti pripažinti, tarptautiniu mastu įvertinti ir paviešinti. Turėtume suvienyti jėgas ir bendradarbiauti, siekdami pabrėžti istorinio atminimo klausimų svarbą bei išlaikyti politinį dėmesį šiai temai ES lygiu“, – kalbėjo G. Nausėda.

Ko ir kiek reikia norint apsaugoti Ukrainos dangų?

Kiek orlaivių ir pajėgumų reikėtų norint apsaugoti Ukrainos oro erdvą ir atgrasyti Rusiją nuo provokacijų, analizuoja JAV idėjų kalvė Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS).

„Remiantis istoriniais precedentais, mažai tikėtina, kad Rusija laikysis susitarimo, jei jai netrukdys grėsmingas priešas, todėl kyla poreikis taiką užtikrinti karine galia, įskaitant užsienio stebėtojų ir misijų, tokių kaip „neskraidymo zonos“ ir „oro policija“, derinį. Šios misijos reikalauja daug išteklių ir dažnai jose dalyvauja kelių šalių rotacinės pajėgos“, – rašo centro analitikai.

Remdamiesi istorinių NATO operacijų analize ir kovos su oro erdve misijų doktrina, jis skaičiuoja, kad Ukrainos dangui apsaugoti paliaubų ir taikos proceso metu prireiks 40–160 orlaivių bei infrastruktūros jiems aprūpinti. Be to, mažai tikėtina, kad visas reikalingas pajėgas Europa galėtų suteikti be JAV pagalbos, tačiau nėra aišku, ar Vašingtonas bus pasiryžęs ją suteikti.

Skaičiuodami CSIS ekspertai remiasi dabartine NATO oro policijos misija Baltijos regione, kuri vykdoma rotacijos principu.

„Tikėtinas paliaubų sienos tarp Ukrainos ir Rusijos, kartu su jos įgaliotine Baltarusija, dydis gali būti tris kartus didesnis (nei dabar dengiamas misijos Baltijoje – VŽ), – rašo ekspertai. – Bet kokią oro misiją reikės derinti su sausumos pajėgomis ir investicijomis į infrastruktūrą, kad būtų sustiprinta siena.“

D. Trumpo pasiuntinys: tikimės didelės pažangos

Jungtinės Valstijos tikisi, kad šią savaitę derybose dėl Ukrainos bus padaryta didelė pažanga, ir viliasi, kad pavyks pasirašyti susitarimą dėl svarbiausių naudingųjų iškasenų, pirmadienį pareiškė Steve'as Witkoffas, D. Trumpo pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose.

Šios savaitės susitikimuose taip pat bus aptariamas dalijimasis žvalgybos informacija, prieš pat išvykdamas į derybas Artimuosiuose Rytuose „Fox News“ sakė S. Witkoffas.

Tačiau, pasak jo, JAV niekada nebuvo nutraukusi žvalgybinės informacijos teikimo, jei tai buvo susiję su gynybiniais klausimais.

S. Witkoffas bus JAV delegacijos derybose su Ukraina, kartu su valstybės sekretoriumi M. Rubio ir patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike'u Waltzu.

Anksčiau jis sakė norįs pasinaudoti antradienį Džidoje vyksiančiomis derybomis, kad „būtų nustatyti taikos susitarimo pagrindai, taip pat pradinės paliaubos“.

Eurokomisaras: JAV, regis, nenori sudaryti susitarimo, kuris padėtų išvengti muitų

Likus kelioms dienoms iki JAV muitų plienui ir aliuminiui įsigaliojimo, Jungtinės Valstijos, regis, nenori sudaryti susitarimo su Briuseliu, kad Europos Sąjunga išvengtų didelių tarifų, rašo BNS.

„Neatrodo, kad JAV administracija norėtų sudaryti sandorį“, – sakė Marošas Šefčovičius, ES prekybos vadovas, kuris praėjusį mėnesį lankėsi Vašingtone tikėdamasis susitarti su JAV pareigūnais ir išvengti prekybos karo.

Plačiau skaitykite čia.

Susitarta dėl SkGD tiekimo į Ukrainą per terminalus Lietuvoje ir Lenkijoje

Didžiausia Lenkijos energetikos įmonių grupė „Orlen“ ir Ukrainos bendrovė „Naftohaz“ pasirašė memorandumą dėl strateginio bendradarbiavimo tiekiant suskystintas gamtines dujas (SkGD) Ukrainai per Lenkijos ir Lietuvos terminalus, rašo BNS.

Memorandumas yra strateginės svarbos žingsnis, padėsiantis Ukrainai diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir sustiprinti energetinį saugumą, pabrėžė „Naftohaz“.

Plačiau skaitykite čia.

D. Tuskas užstojo savo ministrą ginče su E. Musku ir M. Rubio

Donaldas Tuskas, Lenkijos premjeras, kreipėsi į „draugus“ ir paragino juos gerbti savo sąjungininkus ir nebūti arogantiškais.

„Tikra lyderystė reiškia pagarbą partneriams ir sąjungininkams. Net mažesniems ir silpnesniems“, – rašo D. Tuskas. – Nereikia arogancijos. Brangūs draugai, pagalvokite apie tai.“

Nors politiko įraše socialiniame tinkle „X“ niekas nebuvo įvardytas, numanoma, jog taip jis sureagavo į vakar platformoje kilusį apsižodžiavimą tarp JAV ir Lenkijos politikų bei milijardieriaus E. Musko.

Marco Rubio, JAV valstybės sekretorius, sekmadienį apkaltino Radoslawą Sikorskį, Lenkijos užsienio reikalų ministrą, „išgalvojimu“ ir užsiminė, kad jis yra nedėkingas, ir taip griežtai papriekaištavo po to, kai lenkas pareiškė, kad Ukrainai gali prireikti alternatyvos E. Musko „Starlink“ palydovų paslaugai, jei ji taptų nepatikima.

„Ir pasakykite ačiū, nes be „Starlink“ Ukraina jau seniai būtų pralaimėjusi šį karą, o rusai dabar būtų pasienyje su Lenkija“, – pridūrė M. Rubio.

E. Muskas Lenkijos ministrui platformoje atsakė paniekinamai: „Tylėk, mažas žmogau. Jūs sumokate mažytę dalį išlaidų. Ir nėra jokio „Starlink“ pakaitalo.“

Šeštadienį – dar vienas JK aukščiausiojo lygio susitikimas dėl Ukrainos

Keiras Starmeris, Jungtinės Karalystės premjeras, šeštadienį surengs virtualų vadovų susitikimą Ukrainos perspektyvoms aptarti, kuris bus tęsinys prieš kiek daugiau nei savaitę Londone vykusiam aukščiausio lygio suvažiavimui.

„Galite tikėtis, kad ministras pirmininkas surengs antrąjį norinčiųjų koalicijos lyderių susitikimą, remdamasis savo aukščiausiojo lygio susitikimu Lankasterio rūmuose“, – žurnalistams sakė atstovas spaudai, skelbia „The Guardian“.

Susitikimas įvyks įtemptos diplomatinės savaitės pabaigoje: antradienį planuojamos Ukrainos ir JAV derybos, o vėliau šią savaitę Paryžiuje vyks atskiros Europos diskusijos, kuriose dalyvaus ir JK, Vokietijos, Italijos bei Lenkijos gynybos ministrai.

Ukraina gali pasiūlyti paliaubas ore ir jūroje

Papildyta 15:25 val.

Kyjivas antradienį Saudo Arabijoje vyksiančiose derybose su JAV pareigūnais pasiūlys Rusijai sustabdyti atakas ore ir jūroje, naujienų agentūrai AFP sakė vienas Ukrainos pareigūnas.

„Turime pasiūlymą dėl paliaubų ore ir jūroje, nes tai yra paliaubų galimybės, kurias lengva įdiegti ir stebėti, ir nuo jų galima pradėti“, – pirmadienį pareiškė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, skelbia BNS.

Tuo metu Serhijus Leščenka, Ukrainos prezidento patarėjas, paaiškino, kodėl Kyjivas nesutiktų su paliaubomis ant žemės.

„Jūs norite paliaubų? Mes pasirengę, bet ne ant žemės, kur Putinas galėtų keliems mėnesiams nutraukti ugnį, gydyti savo sužeistuosius, įdarbinti pėstininkus iš Šiaurės Korėjos ir atnaujinti šį karą“, – Ukrainos televizijai sakė S. Leščenka.

„Jis (D. Trumpas – VŽ) klausia: ar turite ugnies nutraukimo planą? Mes sakome, kad turime. Siūlome nutraukti ugnį danguje – kalbame apie bepiločius lėktuvus, raketas ir balistines raketas. Taip pat siūlome nutraukti ugnį jūroje. Įsipareigojame nepulti. Kas, beje, paradoksalu, nes mums priklauso iniciatyva Juodojoje jūroje. Taip pat siūlome nepulti energetikos sektoriaus“, – kalbėjo jis.

Pasiūlymą dėl paliaubų ore ir jūroje iš pradžių pateikė Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, po Londono aukščiausiojo lygio susitikimo, įvykusio kiek daugiau nei prieš savaitę.

E. Muskas siūlo JAV išeiti iš NATO

Milijardierius ir artimas D. Trumpo sąjungininkas Elonas Muskas sutinka su idėja, kad JAV turėtų pasitraukti iš NATO, skelbia „Yahoo News“.

„Teslos“ vadovas ir naujojo Vyriausybės efektyvumo departamento (DOGE) vadovas, sekmadienį savo valdomame socialiniame tinkle „X“ persidalijo Jutos respublikonų senatoriaus Mike'o Lee įrašu, raginančiu „Išstoti iš NATO *dabar*!“.

„Mes tikrai turėtume, – pridėjo E. Muskas. – Nėra prasmės Amerikai mokėti už Europos gynybą.“

Dabartinės Baltųjų rūmų administracijos santykiai su Europos NATO partneriais tampa vis labiau įtempti, o prezidentas D. Trumpas ne kartą kritikavo Europos išlaidas gynybai.

D. Trumpas ragino Europos aljanso nares padidinti gynybos išlaidas iki 5 % BVP – gerokai daugiau nei šiuo metu skiria bet kuri narė, įskaitant JAV. Per savo pirmąją kadenciją D. Trumpas taip pat grasino pasitraukti iš Aljanso, jei sąjungininkai nepadidins išlaidų.

Nors nuo to laiko nemažai šalių pažadėjo imtis tokių pokyčių, D. Trumpas išliko skeptiškas ir anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad JAV negins NATO narių, kurios nepakankamai moka už savo gynybą.

Antradienio derybos Saudo Arabijoje: pagrindiniai faktai

• Saudo Arabijoje antradienį vyks Jungtinių Valstijų ir Ukrainos derybos.
• Tikimasi, jog gali būti pasirašytas dvišalis susitarimas dėl naudingųjų iškasenų bei aptartos taikos galimybės Ukrainoje.
• Derybų vieta bus Džida – uostamiestis prie Raudonosios jūros.
• Su V. Zelenskiu vyksta jo administracijos vadovas Andrijus Jermakas, užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir gynybos ministras Rustemas Umerovas. Tiesa, pats prezidentas derybose nedalyvaus.
• Amerikiečių komandai vadovaus Marco Rubio, JAV valstybės sekretorius.
• Jei Ukraina ir JAV pasieks kokį nors D. Trumpui priimtiną susitarimą, tai galėtų paspartinti jo administracijos siekį dėl taikos derybų.
• Tačiau likusi Europos dalis išlieka skeptiška, nes buvo nustumta į šalį nuo derybų.

Plačiau skaitykite čia:

V. Zelenskis prieš derybas su JAV: Ukraina nori taikos

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, pirmadienį prieš derybas su Jungtinių Valstijų pareigūnais Saudo Arabijoje pareiškė, kad Ukraina nori taikos, o Rusija yra vienintelė priežastis, dėl kurios užsitęsė karas.

„Ukraina siekia taikos nuo pat pirmos karo sekundės, ir visada sakėme, kad karas tęsiasi tik dėl Rusijos“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.

„Dėkoju kiekvienam mūsų daliniui, visoms mūsų brigadoms, kurios gina Ukrainos pozicijas, užtikrina okupanto sunaikinimą ir daro viską, kad mūsų šalis turėtų pakankamai jėgų priartinti taiką“, – rašė V. Zelenskis.

Kremlius, kuris nuo D. Trumpo atėjimo į valdžią sveikino Vašingtono poziciją dėl karo, pirmadienį pareiškė, kad iš Saudo Arabijos derybų nereikalauja konkrečių rezultatų.

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, žurnalistams sakė, kad JAV greičiausiai laukia, kol Ukrainos pusė pareikš, kad yra pasirengusi taikai.

„Tiesą sakant, tikriausiai to visi ir laukia“, – žurnalistams teigė D. Peskovas.

Rusijos pajėgos blokuoja ukrainiečius Kursko srityje

10.000 ukrainiečių karių Rusijos Kursko regione galėjo atsidurti kritinėje padėtyje, skelbia „Unian“ ir „Forbes“.

Nuolatinės Rusijos elitinių dronų atakos sunaikino šimtus transporto priemonių pagrindiniame kelyje tarp Kursko ir Sudžos miestų, kuris yra pagrindinis Ukrainos intervencijos regione taškas. Rusija taip pat naikina tiltus.

„Priešas naikina tiltus Kursko srityje ir palei tarptautinę sieną, siekdamas sutrukdyti Seversko operatyvinei grupei pasitraukti iš Kursko srities į Ukrainą“, – perspėjo Ukrainos gynybos strategijų centras.

Pasinaudodamos blogėjančiu Ukrainos operatyvinės grupės „Seversk“ aprūpinimu, kur kas didesnės Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgos Kurske suintensyvino tris mėnesius trunkantį kontrpuolimą.

Ukrainos brigados pastaruoju metu traukiasi link Sudžos, kur neseniai sugebėjo atremti rusų bandymą prasiveržti per seną dujotiekį.

Ukrainos žiniasklaidoje spėliojama, kad šis atsitraukimas gali būti įžanga į visišką pasitraukimą iš Kursko srities.

Rusijos pajėgos stengiasi blokuoti bet kokius atsitraukimo kelius, nepaisant Ukrainos lėktuvų, ypač MiG-29, atakų. 

JAV – didžiausia ginkluotės eksportuotoja pasaulyje

Per pastaruosius 5 metus JAV ginkluotė sudarė 43% viso pasaulinio ginklų eksporto, kai per ankstesnį 5 metų laikotarpį – 35%, rodo nauji Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenys.

Amerikos gynybos bendrovės vis labiau dominuoja pasaulinėje ginklų prekyboje, nes Europos šalys perka JAV naikintuvus ir raketas.

SIPRI duomenys rodo, kad JAV ginklų pramonė buvo pagrindinė naudos gavėja iš didėjančių Europos gynybos biudžetų po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Pavyzdžiui, amerikiečių naikintuvą F-35 nusipirko arba užsakė 13 skirtingų Europos šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Italiją. Europos šalys taip pat apsirūpino oro gynybos sistemomis „Patriot“, raketų sistemomis „Himars“ ir kita JAV įranga.

Tačiau D. Trumpo administracijos sprendimas nutraukti JAV ginklų, atsarginių dalių ir žvalgybos informacijos tiekimą Ukrainai sukėlė kai kurių Europos šalių susirūpinimą, kad Vašingtonas vieną dieną gali padaryti tą patį ir joms. Analitikai ir kai kurie įstatymų leidėjai teigia, kad tai dabar gali paveikti Europos apetitą JAV ginklams.

„Ši diskusija tikrai prasidėjo“, – sakė Vokietijos įstatymų leidėjas Sebastianas Schäferis, priklausantis parlamentiniam gynybos išlaidų komitetui.

VŽ rašė, kad Europos gynybos išlaidų augimas 2024 m. šoktelėjo iki 12%. Ženklus 23% Vokietijos biudžeto augimas 2023–2024 m. ją pavertė ketvirta pagal dydį šalimi pasaulyje, o Lenkija tapo 15-a didžiausia pagal gynybos išlaidas šalimi. 2024 m., palyginti su 2023 m., Rusijos bendros karinės išlaidos išaugo 42%.

Šią savaitę Rusija derybų su JAV neplanuoja

Saudo Arabijoje deryboms susitinkant Ukrainai ir JAV, Maskva sako pokalbių su Vašingtonu neplanuojanti.

Tai valstybinei naujienų agentūrai TASS tvirtino Marija Zacharova, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai.

Jos komentarai pasirodė po to, kai CNN sekmadienį pranešė, jog JAV pareigūnai šią savaitę Saudo Arabijoje vyksiančiose derybose su Ukraina susitiks ir su Rusijos atstovais.

Rusai fronte įkinkė arklius ir asilus

Rusijos kariai, siekdami pasipriešinti Ukrainos dronų armijai, įsikinkė ankstesnių šimtmečių mūšio laukuose naudotą pagrindinį įrankį – arklius ir asilus, praneša „The Wall Street Journal“ (WSJ).

Jie gabena atsargas ir karius, kad išvengtų dronų, kurie gali lengvai pastebėti ir atakuoti šarvuotąsias ir kitas transporto priemones, judančias netoli fronto linijos.

Nors arkliai ir asilai toli gražu nėra pagrindinis Rusijos operacijų elementas, toks pasirinkimas rodo, kaip aukštųjų technologijų karas reikalauja kūrybiškai panaudoti senovinius metodus, pradedant tranšėjomis ir baigiant motociklais.

Plačiau skaitykite čia.

Ukraina su „Diehl Defense“ tariasi dėl didesnio IRIS-T sistemų tiekimo 

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pranešė, kad Ukraina pasirašė supratimo memorandumą su Vokietijos gynybos pramonės bendrove „Diehl Defense“, pagal kurį būtų patrigubintas IRIS-T oro gynybos sistemų ir raketų tiekimas, rašo „Kyiv Indeoendent“. 

Susitarimas sudarytas Ukrainai susiduriant su intensyvėjančiomis Rusijos oro atakomis.

„Pasirašytas susitarimas atveria kelią dideliems pramoniniams projektams, kurie sustiprins Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgumus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė R. Umerovas.

IRIS-T yra moderni žemė–oras raketų sistema, galinti atremti lėktuvus, sraigtasparnius, dronus ir sparnuotąsias raketas.

Kadenciją baigiantis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pernai rugsėjį paskelbė apie užsakymą 17-ai naujų Ukrainai skirtų IRIS-T sistemų. Iki tol buvo pristatytos septynios tokios sistemos.

Rusija išsiunčia du britų diplomatus

Papildyta 13:00

Rusija pirmadienį pranešė, kad išsiunčia du Jungtinės Karalystės (JK) diplomatus, apkaltinusi juos šnipinėjimu.

Paskelbdama apie ambasados antrojo sekretoriaus ir pirmosios sekretorės vyro išsiuntimą, saugumo tarnyba FSB teigė, kad „kontržvalgybos darbas atskleidė nedeklaruotą britų žvalgybos dalyvavimą prisidengiant šalies ambasada“.

Tuo metu Jungtinė Karalystė atmetė tokius Rusijos kaltinimus kaip „piktybiškus ir nepagrįstus“, sakydama, kad tai ne pirmas kartas, kai Rusija pateikia panašius teiginius, rašo „The Guardian“.

Prancūzija rengia apie 200 mln. Eur karinės pagalbos paketą Ukrainai

Prancūzija rengia naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – beveik 200 mln. Eur, naudodama lėšas iš palūkanų, gautų už įšaldytą Rusijos turtą, sekmadienį paskelbtame interviu sakė prancūzų gynybos ministras Sebastienas Lecornu.

Ministras interviu laikraščiui „Tribune Dimanche“ JAV ginklų tiekimo Ukrainai sustabdymą pavadino stipriu smūgiu Kyjivo kovai su Rusijos invazija.

„Šiais metais dėl įšaldyto Rusijos turto palūkanų mes mobilizuosime naują 195 mln. Eur paketą“ Ukrainai, sakė jis.

Taip bus galima tiekti 155 mm sviedinius, taip pat „oras–žemė“ ginklus, kuriais apginkluoti Prancūzijos naikintuvai „Mirage 2000“.

S. Lecornu nekomentavo, ar Prancūzija svarstys galimybę pati panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, kad padėtų Kyjivui – tai galėtų būti daug svarbesnis žingsnis, kurį remia jos sąjungininkė Jungtinė Karalystė. Tačiau šiuo klausimu Paryžius iki šiol buvo atsargus.

Jis perspėjo, kad „rusai iš naujo išradinėja karą, tai yra jų didžioji jėga“, nukreipta prieš „mūsų demokratiją ir ekonomiką“.

Pasak ministro, per 2027 metais vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus „gali būti masiškai manipuliuojama, kaip Rumunijoje“, kur pirmajame ture laimėjo kraštutinių dešiniųjų atstovas, o Konstitucinis Teismas panaikino rezultatus.

Jis stengėsi sumenkinti bet kokią galimybę, kad nutrūks transatlantiniai santykiai, Donaldui Trumpui tapus JAV prezidentu ir pakeitus Vašingtono politiką Ukrainos atžvilgiu

„Savo ruožtu aš vis dar laikau juos sąjungininkais, nepaisant jų didelio nenuspėjamumo“, – kalbėjo S. Lecornu.

Kalbėdamas apie JAV sprendimą stabdyti ginklų tiekimą Ukrainai, jis sakė, kad Ukraina „gali kurį laiką išsilaikyti, bet šis sustabdymas negali ilgai tęstis“.

S. Lecornu teigė, kad Prancūzijos žvalgyba neturi duomenų, jog Rusija per ateinančius penkerius metus planuoja užpulti kurią nors NATO narę, tačiau sakė, kad esama „pagundos destabilizuoti Moldovą“ per jos separatistinį Padniestrės regioną.

Kadangi E. Macronas ir kiti ragina Europos Sąjungos (ES) valstybes didinti išlaidas gynybai, nerimaujant dėl JAV įsipareigojimų, S. Lecornu nurodė, kad ateinančiais metais Prancūzijos kariuomenei aktualiausi klausimai bus ginkluotė ir elektroninis karas.

„Antrasis prioritetas – kariuomenės dronizacija ir robotizavimas“, – pridūrė jis, taip pat atkreipdamas dėmesį į dirbtinio intelekto ir kosmoso vaidmenį.

V. Zelenskis vyksta į Saudo Arabiją, bet pats derybose su JAV nedalyvaus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vyksta į Saudo Arabiją susitikti su kronprincu Mohammedu bin Salmanu prieš Ukrainos ir JAV pareigūnų derybas dėl karo su Rusija užbaigimo, kurios turi įvykti antradienį.

Saudo Arabija po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. atliko įvairius tarpininko vaidmenis, įskaitant tarpininkavimą keičiantis belaisviais ir praėjusį mėnesį surengtas Rusijos ir JAV derybas.

V. Zelenskis sakė, kad nedalyvaus derybose su JAV pareigūnais ir kad Ukrainos delegacijoje bus jo administracijos vadovas, užsienio reikalų ir gynybos ministrai bei aukščiausio rango prezidento administracijos karinis pareigūnas.

„Iš savo pusės esame visiškai pasiryžę konstruktyviam dialogui ir tikimės aptarti ir susitarti dėl būtinų sprendimų ir veiksmų“, – teigė V. Zelenskis pranešime, publikuotame socialiniame tinkle „X“.

„Ant stalo pateikti realistiški pasiūlymai. Svarbiausia yra veikti greitai ir veiksmingai“, – pridūrė jis.

D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas, kuris organizuoja derybas, sakė, kad norima „nustatyti pagrindus taikos susitarimui, taip pat ir pradiniam ugnies nutraukimui“.

Airijos premjeras susitiks su D. Trumpu

Airijos premjeras Michealas Martinas pirmadienį sakė, kad šią savaitę lankysis Vašingtone, kur su JAV prezidentu Donaldu Trumpu kalbėsis apie karus Ukrainoje ir Viduriniuose Rytuose.

M. Martinas sakė, kad trečiadienį susitiks su D. Trumpu „didžiulio pavojaus pasauliui akimirką“, rašo BNS.

D. Trumpas sukėlė Europos ir pasaulio lyderių susirūpinimą dėl savo didelio spaudimo taktikos, kuria siekia sureguliuoti konfliktus Ukrainoje ir Gazos Ruože.

„Tikiuosi aptarti su prezidentu Trumpu, kaip Airija kartu su mūsų ES partneriais gali bendradarbiauti su juo ir jo administracija, kad būtų užbaigti konfliktai ir užtikrinta taika tiek Viduriniuose Rytuose, tiek Ukrainoje“, – sakė M. Martinas.

Jis teigė, kad derybose taip pat bus aptarti Jungtinių Valstijų ir Airijos, kurias sieja gilūs istoriniai ir kultūriniai ryšiai, ekonominiai ir politiniai santykiai.

Po ginčo su R. Sikorskiu E. Muskas žada išsaugoti Ukrainos prieigą prie „Starlink“

Milijardierius, vyresnysis Baltųjų rūmų patarėjas Elonas Muskas sekmadienį po aršaus ginčo internete su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslavu Sikorskiu, į kurį įsitraukė ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, pažadėjo išsaugoti Ukrainos prieigą prie jo bendrovės „SpaceX“ teikiamo palydovinio tinklo „Starlink“.

 „Starlink“ terminalai suteikia prieigą prie didelės spartos interneto ten, kur jo nėra, ir leidžia Ukrainos kariuomenei, be kita ko, koordinuoti artilerijos smūgius bei valdyti dronus. Maždaug pusę Ukrainos turimą terminalų finansuoja Lenkija.

E. Muskas sekmadienį iš pradžių „X“ tinkle parašė, kad, išjungus „Starlink“ Ukrainos pajėgoms, „sugriūtų visa Ukrainos fronto linija“.

Tai paskatino R. Sikorskį atsakyti: „Starlink“ Ukrainai apmoka Lenkijos skaitmeninimo ministerija ir tai kainuoja apie 50 mln. USD per metus.“

„Jei „SpaceX“ pasirodys esanti nepatikima tiekėja, būsime priversti ieškoti kitų tiekėjų“, – pridūrė jis.

E. Muskas Lenkijos ministrui atsakė paniekinamai: „Tylėk, mažas žmogau. Jūs sumokate mažytę dalį išlaidų. Ir nėra jokio „Starlink“ pakaitalo.“

Į apsikeitimą nuomonėmis įsitraukė ir Vašingtono diplomatijos vadovas M. Rubio, apkaltinęs R. Sikorskį, kad šis „tiesiog išsigalvoja“: „Niekas negrasino, kad Ukraina bus atkirsta nuo „Starlink“. Ir pasakykite „ačiū“, nes be „Starlink“ Ukraina jau seniai būtų pralaimėjusi šį karą, o rusai dabar būtų pasienyje su Lenkija“.

Vėliau sekmadienį po konflikto E. Muskas patikino, kad prieigos nenutrauks.

„Kad būtų labai aišku, kad ir kiek nesutinku su Ukrainos politika, „Starlink“ niekada neišjungs savo terminalų“, – rašė E. Muskas.

„Aš tiesiog teigiu, kad be „Starlink“ Ukrainos linijos sugriūtų, nes rusai gali sutrikdyti visus kitus ryšius! Mes niekada to nedarytume ir niekada nenaudotume to kaip derybinio žetono“, – teigė jis.

D. Trumpo administracija spaudžia V. Zelenskį, kad šis pasirašytų susitarimą dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų ir sutiktų nutraukti ugnį su Rusija be aiškių saugumo garantijų kaip taikos susitarimo preliudiją.

Anksčiau agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais, buvo pranešusi, kad JAV grasina nutraukti prieigą prie „Starlink“.

JAV jau sustabdė Ukrainai karinės paramos, žvalgybinės informacijos ir palydovinių vaizdų teikimą.  

D. Trumpas:  dalijimosi žvalgybos informacija su Ukraina pauzė „beveik“ baigta

Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad dalijimosi žvalgybos informacija su Ukraina pauzė „beveik“ baigta ir kad tikisi gerų rezultatų iš būsimų derybų su Ukrainos pareigūnais Saudo Arabijoje, praneša „Reuters“.

Paklaustas, ar svarstytų galimybę nutraukti žvalgybinės informacijos teikimo sustabdymą, D. Trumpas atsakė: „Beveik nutraukėme. Mes beveik tai padarėme.“

Praėjusį trečiadienį Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe‘as sakė, kad JAV sustabdė dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina, taip darydamos spaudimą jos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui bendradarbiauti su D. Trumpu rengiant taikos derybas su Rusija.

Šis sustabdymas, galintis kainuoti daug gyvybių, nes kenkia Ukrainos gebėjimui apsiginti nuo Rusijos raketų smūgių, sekė po to, kai buvo sustabdyta JAV karinė pagalba Kyjivui. Po JAV žvalgybos informacijos teikimo nutraukimo Ukrainai bando padėti Prancūzijos žvalgyba.

JAV pareigūnai antradienį Saudo Arabijoje susitiks su Ukrainos delegacija, iš dalies siekdami, kaip teigia, nustatyti, ar Ukraina yra pasirengusi padaryti nuolaidų Rusijai, kad būtų nutrauktas karas. Derybų Džidoje metu taip pat bus sprendžiamas Vašingtono ir Kyjivo susitarimo dėl naudingųjų iškasenų likimas.

D. Trumpas išreiškė optimizmą dėl derybų: „Manau, kad šią savaitę padarysime didelę pažangą“.

V. Zelenskis ir D. Trumpas vasario 28 d. turėjo pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, kuris suteiktų JAV prieigą prie tam tikrų naudingųjų iškasenų išteklių Ukrainoje, tačiau Baltuosiuose rūmuose įvykus viešam ginčui tarp V. Zelenskio ir D. Trumpo bei JAV viceprezidento J. D. Vance‘o, tas nebuvo padaryta.

D. Trumpas sekmadienį taip pat sakė, kad jo administracija svarsto įvairius dalykus, susijusius su muitais Rusijai.