E. Leontjeva. Konkurencingumo drama: Europa stoja prieš savo inerciją

Keistas dalykas tas konkurencingumas – matuojamas užsienio žaidėjų atžvilgiu, o priklauso nuo daugybės vidinių sąlygų. Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen metinis pranešimas įvardino poreikį, kurio „po Draghi ir Trumpo“ nebėra kaip nuginčyti. Konkurencingumas – ne sporto rungtynės, o klausimas „Būti ar nebūti?“. Visgi, kova šiandien vyksta ne tik su užsienio konkurentais, bet ir viduje – tarp naujo mentaliteto, kuris siekia veržlumo, ir inercijos, kuri viską stabdo. Nuo šios kovos ir priklauso Europos ateitis.

EK pirmininkė pasinaudojo proga ir atsakė į gausią kritiką dėl Donaldui Trumpui pralaimėtos muitų kovos. Ji ištarė visų primirštą tiesą: muitų karas su JAV būtų kainavęs kur kas daugiau. Karai, net ir muitų, darbo vietų neprideda, tik pabrangina produktus ir įneša sumaišties. Bet jei patys nesumažinsime vidaus kliūčių, mūsų bendra rinka ir toliau liks „pusiau bendra“, – metė sau iššūkį U. von der Leyen. Prekių judėjimo barjerai tarp valstybių narių prilygsta 45 proc. muitui, o paslaugų sektoriuje – net 110 proc. Tad EK žada pateikti žingsnius, kaip ES narėms laimėti daugiau konkurencingumo, susitelkus į vidines problemas.

Džiugu, kad EK kelia dereguliavimo tikslą ir siekia didelio masto efektyvumo. Planuose – mažiau popierizmo, mažiau dubliavimosi, mažiau sudėtingų taisyklių. 25 proc. sumažinti administracinę naštą visoje ES, o smulkiam ir vidutiniam verslui – net 35 proc. Norima sutaupyti apie 37,5 mlrd. Eur.