D. Trumpas: buvau labai griežtas Rusijai

• Prancūzija suteiks Ukrainai 195 mln. Eur karinę pagalbą, kurią finansuos palūkanomis, gautomis už įšaldytą Rusijos turtą.
• JAV kompanija „Maxar Technologies“ apribojo Ukrainai prieigą prie savo palydovinių vaizdų.
• Rusijos specialiosios pajėgos daug kilometrų ėjo dujotiekio vidumi, kad galėtų smogti Kursko srityje esantiems ukrainiečių junginiams.
• Būsimasis Vokietijos kancleris norėtų surengti derybas su Prancūzija ir JK dėl dalijimosi savo branduoliniais ginklais.
• JAV prezidentas, mano, kad niekas kitas nebuvo griežtesnis Rusijai, nei jis, bei pasigenda Ukrainos prezidento dėkingumo.

Šeštadienio įvykius skaitykite čia.

Baigiame pildyti sekmadienio naujienų juostą

Visas naujausias žinias skaitykite pirmadienį ryte.

ES vis dar laiko JAV sąjungininke

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, sekmadienį teigė, kad nepaisant Donaldo Trumpo,  JAV prezidento, neigiamų pasisakymų Bendrijos atžvilgiu, ES vis dar laiko Jungtines Valstijas sąjungininke, rašo BNS. 

Spaudos konferencijoje paklausta, ar nemano, kad reikia iš naujo apibrėžti Briuselio požiūrį į Vašingtoną, kaip tai jau padaryta Pekino atžvilgiu, EK pirmininkė atsakė, kad atsakymas yra „aiškus ne“. Anot jos, ES santykiai su JAV labai skiriasi nuo santykių su Kinija. 

„Žinoma, JAV yra sąjungininkės, – sakė ji žurnalistams Briuselyje. – Taip, yra skirtumų, bet jei pažvelgsite į mūsų bendrus interesus, jie visada nusveria mūsų skirtumus. Mes turėsime skirtumų. Turime juos išspręsti.“

U. von der Leyen nurodė, kad šiuolaikiniame pasaulyje „viskas tapo sandoriais“.

Ji sakė, kad ES vis labiau jaučiamas poreikis skubėti, nes „kažkas iš esmės pasikeitė. Mūsų Europos vertybėms – demokratijai, laisvei, teisinei valstybei – iškilo grėsmė“. 

„Mus supantis pasaulis keičiasi žaibišku greičiu. Geopolitiniai pokyčiai sujaukia aljansus. Griūva dešimtmečių senumo tikrumas“, – nurodė U. von der Leyen.

Paklausta konkrečiai apie transatlantinių santykių su Jungtinėmis Valstijomis ateitį, EK pirmininkė pareiškė, kad nors sąjungininkų ryšys išlieka, „tai nereiškia, kad modelis, kurį turėjome pastaruosius (25-30 metų, tebėra teisingas“.

Anot jos, besikeičiantis JAV santykių tonas yra „labai stiprus įspėjamasis signalas, ir dabar Europai iš tiesų atėjo metas sustiprinti gynybą ir suteikti sau reikiamą poziciją“.

D. Trumpas: buvau labai griežtas Rusijai

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, mano, kad niekas kitas nebuvo griežtesnis Rusijai, nei jis.

„Manau, kad buvau labai griežtas Rusijos atžvilgiu. Griežtesnis nei kas nors kitas kada nors buvo Rusijos atžvilgiu, jei apie tai pagalvojate. Visų pirma, mes turėjome prietarą „Rusija, Rusija, Rusija“, kuris buvo labai blogas dalykas, galėjęs sukelti karą“, – interviu kanalui „Fox News“ sakė jis.

D. Trumpas taip pat pabrėžė, kad nelaiko Volodymyro Zelenskio, Ukrainos prezidento, dėkingu. Pasak Amerikos vadovo, V. Zelenskis yra „protingas ir kietas vyrukas, o pinigus iš šios šalies iš J. Bideno jis ėmė kaip saldainį iš vaiko“.

Kartu politikas interviu pabrėžė, kad JAV vienodai elgiasi ir su Izraeliu, ir su Ukraina. Tačiau jis pažymėjo, kad šie karai „labai skiriasi“, nes Vidurio Rytai visada buvo puolami.

Tuo metu Mike'as Johnsonas, JAV Atstovų Rūmų pirmininkas, sakė, kad pastarosiomis dienomis Ukraina gerokai sušvelnino savo poziciją dėl susitarimo dėl naudingųjų iškasenų.

„Esu labai dėkingas ir patenkintas, kad V. Zelenskis per pastarąsias kelias dienas smarkiai pakeitė savo poziciją. Jis iš esmės atsiprašė už visa tai. Ir pasakė: „O ne, ne, mes vis dar norėtume sudaryti šį susitarimą.“ Manau, kad jam teko skaudžiai pabusti“, – radijo laidoje sakė M. Johnsonas.

Lenkijos atsakas

Lenkija, kuri finansuoja Ukrainos išlaidas už „Starlink“ interneto paslaugas, gali ieškoti alternatyvos, jei Elono Musko bendrovė pasirodys esanti „nepatikima“, sekmadienį pareiškė Radoslawas Sikorskis, užsienio reikalų ministras.

E. Muskas sekmadienį socialiniame tinkle „X“ rašė, kad jam „bloga dėl metų metus trunkančių žudynių aklavietėje, kurias Ukraina neišvengiamai pralaimės“.

„Už „Starlinks“ Ukrainai moka Lenkijos skaitmeninimo ministerija, o tai kainuoja apie 50 mln. USD per metus, – į tai atsakė R. Sikorskis. – Atmetus grasinimo agresijos aukai etiką, jei „SpaceX“ pasirodys esanti nepatikimas tiekėjas, būsime priversti ieškoti kitų tiekėjų.“

Siūlo dalintis ginklais

Friedrichas Merzas, būsimasis Vokietijos kancleris, sekmadienį pareiškė, kad norėtų surengti derybas su Prancūzija ir Jungtine Karalyste (JK) dėl dalijimosi savo branduoliniais ginklais.

„Dalijimasis branduoliniais ginklais yra klausimas, apie kurį turime kalbėti, turime kartu tapti stipresni branduolinio atgrasymo srityje, – sakė jis. – Turėtume kalbėtis su Prancūzija ir JK, Amerikos branduolinio skydo, kurį, žinoma, norime išlaikyti, papildymo požiūriu.“

Vokietija įvairiomis tarptautinėmis sutartimis įsipareigojo neturėti nuosavo branduolinio ginklo, tačiau dalyvauja NATO susitarimuose dėl dalijimosi ginklais, joje yra dislokuoti JAV atominiai ginklai.

VŽ primena, kad F. Merzas šiuo metu formuoja naują koaliciją su centro kairiųjų jėgomis. Jis anksčiau minėjo, kad nori suformuoti koaliciją iki Velykų.

Jis teigė, kad spaus kadenciją baigiantį parlamentą priimti du didelius finansinius paketus, skirtus infrastruktūrai ir gynybai, bei pakeisti valstybės skolinimosi taisykles, vadinamas „skolos stabdžiu“.

JAV ir ukrainiečių susitikimas

Marco Rubio JAV valstybės sekretorius, kovo 10–12 d. lankysis Saudo Arabijoje, kur dalyvaus derybose su kolegomis iš Ukrainos, sakoma JAV valstybės departamento pranešime.

M. Rubio taip pat susitiks su Saudo Arabijos kronprincu Mohammedu bin Salmanu Al Saudu.

Dar penktadienį pranešta, kad Saudo Arabijoje vyks naujos derybos tarp JAV ir Ukrainos pareigūnų.

Tai bus pirmos tiesioginės derybos po D. Trumpo kivirčo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu Ovaliajame kabinete. JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas sakė, kad būsimo susitikimo tikslas – nustatyti „taikos susitarimo ir pradinių paliaubų pagrindus“.

V. Zelenskis sakė, kad kitą savaitę vyks į Saudo Arabiją, tačiau derybose jis pats asmeniškai nedalyvaus, tai darys Ukrainos diplomatai.

Įsipareigoja nutraukti rusiškų dujų tiekimą

Europos Sąjunga pasiryžusi visiškai nutraukti rusiškų dujų tiekimą, sekmadienį pareiškė Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, praneša „Reuters“.

„Labai aiškiai įsipareigoju laipsniškai nutraukti rusiškų dujų tiekimą. Tai yra absoliuti būtinybė“, – sakė U. von der Leyen žurnalistams Briuselyje. 

Rusijos smūgis

Rusijos specialiosios pajėgos daug kilometrų ėjo dujotiekio vidumi, kad galėtų smogti Kursko srityje esantiems ukrainiečių junginiams iš užnugario, pranešė Ukrainos kariškiai ir Rusijos karo tinklaraštininkai, rašo naujienų agentūra BNS.

Kaip socialiniame tinkle „Telegram“ rašė Ukrainoje gimęs prokremliškas tinklaraštininkas Jurijus Podoliaka, rusų operatyvininkai maždaug 15 km ėjo dujotiekio, kuriuo Rusija eksportuodavo dujas į Europą, vidumi. Teigiama, kad kai kurie rusų kariai dujotiekyje išbuvo kelias dienas, o tada iš už nugaros smogė ukrainiečiams netoli Sudžos.

Ukrainos Generalinis štabas šeštadienį vakare patvirtino, kad Rusijos diversijų ir puolamosios grupės pasinaudodamos dujotiekiu bandė įgyti atramą prie Sudžos. Pranešime „Telegram“ sakoma, kad rusų kariai buvo laiku pastebėti ir kad ukrainiečiai atsakė raketomis bei artilerijos ugnimi.

„Rusų pajėgos aptinkamos, blokuojamos ir naikinamos. Priešo nuostoliai Sudžoje labai dideli“, – paskelbė ukrainiečių Generalinis štabas.

Ukrainos ataka Rusijoje

Naktį Rusijos Čiuvašijoje, esančioje už maždaug 1.300 km nuo sienos su Ukraina, ukrainiečių dronas pataikė į pramoninį objektą, sekmadienį pranešė Olegas Nikolajevas, regiono gubernatorius.

Anot jo, dronas pataikė „Kombinat Burevestnik“ gamyklą.

Tuo metu Maskva paskelbė, kad praėjusią parą Ukraina paleido 131 droną į Rusijos Belgorodo sritį ir kad 101 dronas buvo numuštas. Šio prie Ukrainos sienos esančio regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad žmonės nenukentėjo.

VŽ šių teiginių nepriklausomai patikrinti neturi galimybės.

Svarsto prisijungti

Australija svarsto galimybę prisijungti prie Europos vadovaujamos koalicijos, kad paremtų ilgalaikes paliaubas Ukrainoje, sakoma sekmadienį paskelbtame Keiro Stamerio, Jungtinės Karalystės (JK) premjero, biuro pareiškime.

VŽ primena, kad JK ir Prancūzija buria šalių koaliciją, kurios sutiktų prisidėti prie paliaubų Ukrainoje užtikrinimo siunčiant savo karius į karo niokojamą šalį.

Po pokalbio su Anthony Albanese'iu, Australijos ministru pirmininku, K. Starmerio biuras pranešė, kad JK premjeras „palankiai įvertino A. Albanese'io įsipareigojimą apsvarstyti galimybę prisidėti prie norinčiųjų dalyvauti koalicijos Ukrainoje“.

A. Albanese'is  kiek anksčiau sakė, kad Australija yra „pasirengusi padėti“ dėl Ukrainos ir užsiminė, kad jo vyriausybė būtų atvira kurti bendras pajėgas.

Neteko palydovinių vaizdų

JAV kompanija „Maxar Technologies“ apribojo Ukrainai prieigą prie savo palydovinių vaizdų. Tai nutiko po to, kai JAV priėmė sprendimą sustabdyti dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina, rašo naujienų portalas „Kyiv Independent“.

„Maxar Technologies“ portalui patvirtino, kad sumažino prieiga Kyjivui, pažymėdama, kad ribojimai pritaikyti „vaizdams, kuriais dalijamasi per JAV vyriausybės programas“.

„Konkreti programa, apie kurią kalbama, yra GEGD (angl. Global Enhanced GEOINT Delivery program): JAV vyriausybės programa, pagal kurią suteikiama prieiga prie komercinių palydovinių vaizdų, kuriuos užsakė ir surinko JAV vyriausybė. JAV vyriausybė nusprendė laikinai sustabdyti Ukrainos paskyros GEGD programoje galiojimą“, – sakoma kompanijos komentare.

Kyjivas remiasi didelės raiškos palydovinėmis nuotraukomis gynybos ir strateginio planavimo tikslais, stebėdamas Rusijos karių judėjimą, daromą žalą infrastruktūrai, vertindamas sąlygas mūšiams.

Rustemas Umerovas, Ukrainos gynybos ministras, dar anksčiau sakė, kad Kyjivas ieško alternatyvų, kaip atsverti JAV žvalgybos duomenų praradimą, įskaitant galimą bendradarbiavimą su Europos partneriais.

Prancūzijos parama

Prancūzija suteiks Ukrainai 195 mln. Eur karinę pagalbą, kurią finansuos palūkanomis, gautomis už įšaldytą Rusijos turtą, interviu laikraščiui „La Tribune“ sakė Sebastienas Lecornu, Prancūzijos gynybos ministras.

 „Tieksime 155 mm sviedinius ir „AASM Hammer“ bombas, kuriomis bus apginkluoti Ukrainos lėktuvai „Mirage 2000“, – sakė S. Lecornu.

S. Lecornu pridūrė, kad Prancūzija spartina tankų ir šarvuočių perdavimą Ukrainai.

2024 m. spalį Didysis septynetas (G 7) sutarė ir įsipareigojo Ukrainai suteikti beveik 50 mlrd. USD (46 mlrd. Eur) paskolą, finansuojamą gautomis palūkanomis iš įšaldyto Rusijos turto.

Nors Vakarų šalys yra įšaldžiusios apie 300 mlrd. USD (277 mlrd. Eur) vertės Rusijos turto, jos kol kas teisiškai gali naudotis tik iš šių lėšų gaunamomis metinėmis palūkanomis, maždaug 3,2 mlrd. USD (2,95 mlrd. Eur).

Numušė dronus

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios 73 rusų dronus, rašo naujienų agentūra BNS.

Pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai iš viso panaudojo 119 dronų.

73 dronai buvo sunaikinti virš dvylikos Ukrainos regionų, dar 37 nukrito nepadarę didesnės žalos.

Nuo dronų atakos nukentėjo Donecko, Charkivo, Poltavos, Čerkasų, Sumų ir Zaporižios sritys.