Briuselyje – neeilinis ES vadovų susitikimas; pritarė gynybos stiprinimo planui

• ES lyderiai susirinko į neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį, kur spręs dėl Europos gynybos stiprinimo ir paramos Ukrainai. Tačiau baiminamasi, kad sprendimus gali vetuoti prorusiškas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
• „Politico“ praneša, kad JAV vadovo D. Trumpo padėjėjai surengė slaptas derybas su prezidento V. Zelenskio politiniais oponentais Ukrainoje.
• Buvęs Ukrainos prezidentas P. Porošenka ir buvusi premjerė J. Tymošenko patvirtino esant kontaktų su amerikiečiais, bet atmeta rinkimus karo metu.
• JAV nebeteikiant žvalgybos informacijos Ukrainai, spragą bando pildyti Prancūzijos žvalgyba.
• M. Rubio, JAV valstybės sekretorius, kartoja rusų propagandą apie karą tarp Maskvos ir Vašingtono per trečiąją šalį.

Trečiadienio įvykių juostą galite rasti čia. 

Baigiame pildyti ketvirtadienio įvykių juostą.

V. Zelenskis džiaugėsi produktyviu susitikimu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ketvirtadienį Briuselyje vykusio susitikimo su ES vadovais diena buvo produktyvi.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pranešime V. Zelenskis teigė, kad jis turėjo gerų susitikimų su Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkais António Costa ir Ursula von der Leyen, NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, taip pat Prancūzijos, Belgijos ir Austrijos vadovais, rašo „The Guardian“.

„Esu dėkingas už visų vadovų paramą“, – sakė jis.

Jis sakė, kad ES vadovams pristatė viziją, jog „įmanoma sparti pažanga taikos link“, o Ukraina ir ES rengia „praktinius pasiūlymus“, kaip sustabdyti karą, užtikrinti saugumą ir teisingą bei ilgalaikę taiką.

V. Zelenskis sakė, kad pirmas prioritetas būtų paliaubos danguje ir jūroje, įskaitant visų karinių operacijų Juodojoje jūroje sustabdymą.

Šiuos pradinius žingsnius jis laiko prologu į platesnį ir visapusišką susitarimą.

V. Zelenskis sakė, kad pirmadienį planuoja apsilankyti Saudo Arabijoje ir susitikti su kronprincu Mohammedu bin Salmanu Al Saudu.

„Po to mano komanda liks Saudo Arabijoje ir dirbs su mūsų partneriais amerikiečiais“, – sakė jis.

Atstovė: ES šalys pritarė planui stiprinti gynybą

Europos Sąjungos (ES) šalys ketvirtadienį pritarė planams stiprinti gynybą Rusijos grėsmės akivaizdoje, siekiant sutelkti 800 mlrd. Eur, pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) atstovė spaudai.

Briuselyje vykusiame neeiliniame EVT posėdyje ES lyderiai susitarė dėl gynybos teksto, sakė atstovė.

Anot jos, tekste pritariama Europos Komisijos (EK) planui, kuriuo siekiama sutelkti 800 mlrd. Eur pagal planą „ReArm Europe“, visų pirma suteikiant valstybėms galimybę daugiau išleisti.

Pareigūnas Kyjive: JAV ir Ukrainos delegacijos turėtų susitikti antradienį Rijade

Jungtinių Valstijų ir Ukrainos delegacijos antradienį turėtų susitikti Saudo Arabijos sostinėje Rijade, naujienų agentūrai AFP pranešė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas.

Ukrainos delegacijai vadovaus prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas, taip pat joje gali būti gynybos ministras Rustemas Umerovas, AFP teigė pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai.

Kyjivas siekia atkurti trūkinėjančius ryšius su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija po praeitą savaitę nepasirašyto susitarimo dėl naudingųjų iškasenų ir ginčo Baltuosiuose rūmuose tarp JAV ir Ukrainos lyderių.

Ukrainos opozicijos lyderiai patvirtino derybas su JAV, bet neigia sąmokslą 

Ukrainos opozicijos lyderiai patvirtino, kad diskutavo su Donaldo Trumpo aplinkos nariais, tačiau ketvirtadienį paneigė, kad jie dalyvavo Baltųjų rūmų sąmoksle nušalinti Volodymyrą Zelenskį nuo valdžios, rašo „The Guardian“.

Buvęs prezidentas Petro Porošenka sakė, kad vedė derybas su JAV atstovais, bet pridūrė, kad nepritarė D. Trumpo reikalavimams surengti rinkimus karo metu. P. Porošenka, kuris 2019 m. prezidento rinkimuose pralaimėjo V. Zelenskiui, sakė, kad rinkimai turi būti surengti tik pasibaigus karo padėčiai.

Julija Tymošenko – buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė – taip pat sakė nepritarianti rinkimams, kol tęsiasi kovos veiksmai. Ji sakė, kad jos komanda „kalbasi su visais mūsų sąjungininkais, kurie gali padėti kuo greičiau užtikrinti teisingą taiką“.

„Politico“ pranešė, kad slaptos diskusijos vyko Baltiesiems rūmams bandant pašalinti V. Zelenskį iš pareigų. Jame teigiama, kad dalyvavo keturi aukšto rango D. Trumpo komandos nariai, ir priduriama, kad jie manė, jog Ukrainos prezidentas pralaimės balsavimą.

Atnaujinta 21:43

JAV pasiuntinys S. Witkoffas teigia Saudo Arabijoje susitiksiantis su ukrainiečiais

Jungtinių Valstijų pasiuntinys Steve'as Witkoffas ketvirtadienį pranešė, kad planuoja vykti į Saudo Arabiją, kad susitiktų su Ukrainos pasiuntiniais dėl paliaubų su Rusija ir ilgesnio susitarimo pagrindų.

„Šiuo metu diskutuojame dėl susitikimo su ukrainiečiais Rijade arba galbūt net Džidoje koordinavimo“, – žurnalistams sakė S. Witkoffas.

Jis teigė, kad „norima nustatyti taikos susitarimo ir pradinių paliaubų pagrindus“.

S. Witkoffas sakė, kad prezidentas Donaldas Trumpas džiaugėsi prezidento Volodymyro Zelenskio laišku, kurį jis atsiuntė po praėjusį penktadienį Baltuosiuose rūmuose įvykusio ginčo.

„Jis manė, kad Zelenskio laiškas buvo labai teigiamas pirmas žingsnis. Jame buvo atsiprašyta. Jame buvo pripažinta, kad Jungtinės Valstijos daug padarė dėl Ukrainos, ir išreikštas dėkingumas“, – teigė S. Witkoffas.

D. Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance'as susitikime Vašingtone apkaltino V. Zelenskį, kad šis nepakankamai dėkingas Jungtinėms Valstijoms už milijardų dolerių vertės ginklus, gautus po Rusijos invazijos 2022-aisiais.

V. Zelenskis išvyko nepasirašęs D. Trumpo reikalaujamo susitarimo, pagal kurį Ukraina perduotų Jungtinėms Valstijoms didelę dalį savo naudingųjų iškasenų.

Paklaustas, ar Ukraina pasirašys susitarimą per derybas Saudo Arabijoje, S. Witkoffas atsakė: „Manau, kad Zelenskis pasiūlė jį pasirašyti, ir pažiūrėsime, ar jis to laikysis.“

G. Nausėda: Europa Ukrainai formuluoja tokią žinutę, kokią gali įgyvendinti 

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjunga Ukrainai formuoja tokią paramos žinutę, kokią gali įgyvendinti, antraip gali prarasti savo patikimumą.

„Mes formuojame (Ukrainai – BNS) tokią žinutę, kokią galime įgyvendinti, nes jei prisižadėtume kažką padaryti, ko negebame arba nesurandame konsensuso padaryti, tai būtų mūsų kredibilumui didelis nuostolis“, – Briuselyje dalyvaudamas specialiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Manau, kad prezidentas (Volodymyras – BNS) Zelenskis vertina Europą kaip draugę, vos ne atskirai kiekvienai ES valstybei padėkojo, nes kiekvienos savaip prisidėjo prie Ukrainos sėkmės fronte, atstatymo, infrastruktūros“, – teigė jis.

Bendrijos lyderiai ketvirtadienį sprendžia dėl papildomų 20 mlrd. Eur paramos paketo Ukrainai, vis tik nėra aišku, ar tam pritars Vengrija ir Slovakija.

„Man atrodo, kad atėjo metas, kai mums reikia (...) neleisti vienam ar dviem žmonėms sutorpeduoti viso sprendimų priėmimo proceso Europos Sąjungoje“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė, kad Slovakija pateikė savo pasiūlymus, tad panašu, kad naujojo paketo vienintele priešininke gali likti tik Vengrija.

„Sakykime taip, yra kontrapasiūlymai iš Slovakijos pusės, jie a priori (iš anksto – BNS) nėra nepriimtini, jeigu toks kompromisas įvyktų, tai būtų ne 25, o 26 valstybės žiūrinčios taip pat“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasak G. Nausėdos, nuotaikos EVT posėdyje yra darbingos, jį pozityviai nuteikia, kad Europos Sąjunga ir Ukraina nori intensyviai dirbti su amerikiečiais.

„Kad tai, kas įvyko praėjusį penktadienį, yra vienkartinis įvykis, iš to neskaldomos malkos. (...) Nuotaikos yra, negaliu sakyti, džiaugsmingos, nes džiaugtis nėra kuo, bet jos yra darbingos, konstruktyvios“, – sakė G. Nausėda.

Bendrijos lyderiai Briuselyje susirinko aptarti Europos ir Ukrainos saugumo tvyrant neaiškumo dėl Jungtinių Valstijų laikysenos ir požiūrio į Rusiją, jos pradėtą karą Ukrainoje ir galimas taikos derybas.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė, kad sustabdė dalijimąsi žvalgybine informacija su Ukraina. Dviem dienomis anksčiau Vašingtonas pranešė sustabdantis karinę pagalbą Ukrainai.

Tai dar labiau pakurstė nuogąstavimus Kyjive ir Europoje, kad Ukraina gali būti priversta sutikti su taika Maskvai palankiomis sąlygomis arba rizikuos netekti bet kokios JAV paramos.

Praėjusią savaitę Baltuosiuose rūmuose viceprezidentas J. D. Vance'as priekaištavo V. Zelenskiui dėl esą nepakankamo dėkingumo už JAV paramą, o prezidentas Donaldas Trumpas Ukrainos vadovui sakė, jog šis neturi „kortų“, kuriomis galėtų sužaisti.

V. Zelenskis išvyko nepasirašęs sutarties, siūlomos D. Trumpo, pagal kurią Jungtinės Valstijos užsitikrintų Ukrainos naudingųjų iškasenų kontrolę.

Norvegų premjeras: Norvegija daugiau nei dukart didina paramą Ukrainai iki 7,2 mlrd. Eur

Norvegų premjeras Jonas Gahras Store ketvirtadienį pranešė, kad Norvegija daugiau nei dvigubai padidins savo 2025-iesiems suplanuotą paramą Ukrainai ir iš viso per šiuos metus skirs 7,2 mlrd. Eur.

„Norvegijos pagalba padės Ukrainai pasipriešinti Rusijai ir (sustiprins) taikos planą, prie kurio dirba Europos šalys“, – sakė jis pareiškime, kuriame paskelbė apie papildomą 50 mlrd. NOK (4,2 mlrd. Eur) sumą.

Slovakiją įtikinti lengviau nei Vengriją

Tikimasi, kad Slovakija pritars ES aukščiausiojo lygio susitikimo tekstui dėl paramos Ukrainai, tačiau Vengrija vis dar atsisako jį pasirašyti, o tai, tikėtina, dar labiau sustiprins jos izoliaciją, rašo „The Guardian“.

Ketvirtadienio rytą, prieš prasidedant aukščiausiojo lygio susitikimui, aukščiausio rango ES diplomatai susitiko derinti galutinio aukščiausiojo lygio susitikimo teksto formuluočių.

Slovakija buvo įtikinta, kad tekste būtų paminėtas jos ginčas dėl dujų tranzito su Ukraina. ES vadovai turi paraginti Slovakiją ir Ukrainą rasti „veiksmingus dujų tranzito klausimo sprendimus, įskaitant jo atnaujinimą“, kaip teigiama naujausiame teksto projekte.

Sausio 1 d., pasibaigus tranzito susitarimo galiojimui, Ukraina uždarė dujotiekį, kuriuo dešimtmečius Slovakijai buvo tiekiamos rusiškos gamtinės dujos, ir dėl to Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pagrasino sumažinti finansinę paramą Ukrainos pabėgėliams.

Vengrijos problema nėra taip lengvai išsprendžiama.

Viktoras Orbanas nori, kad ES kopijuotų D. Trumpo diplomatiją, ir primygtinai reikalauja, kad dėl JAV parengta JT rezoliucija, kurioje nėra jokios kritikos Maskvai ir kuriai pritarė Rusija ir Baltarusija, taptų pagrindine.

ES šaltiniai užsiminė, kad mažai tikėtina, jog ES vadovai iki paryčių bandys įkalbėti V. Orbaną. Kaip alternatyvą Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonijus Kosta galėtų paskelbti išvadas, kurioms pritartų kitos 26 valstybės narės, o ne oficialias Tarybos išvadas.

Premjeras: tikėtina, kad Lietuva pasinaudotų ES paskolomis gynybai

Europos Komisijai (EK) siūlant sukurti priemonę, pagal kurią Europos Sąjungos narėms būtų suteikta 150 mlrd. Eur paskolų investicijoms į gynybą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuva, tikėtina, pasinaudotų šiuo mechanizmu. 

Vis dėlto, anot ministro pirmininko, dar reikėtų įvertinti šios priemonės sąlygas. 

„Skolas reikia grąžinti. Tai nepaisant to, kad pasiskolinsi, tikrai bus ir skolos aptarnavimo kaštai. Svarbu, kokiomis sąlygomis gali skolintis ir čia, matyt, Europos Sąjunga skolintųsi šiek tiek pigiau nei Lietuva. Tikėtina, bet reikia dar pamatyti tas visas aplinkybes“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Paluckas. 

EK vadovė Ursula von der Leyen prieš kelias dienas pristatė penkių dalių planą, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. Eur Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą Ukrainai.

Pagal šį siūlymą, ES sustabdytų griežtų biudžeto taisyklių taikymą ir leistų valstybėms narėms ženkliai padidinti savo išlaidas gynybai, be to, sukurti priemonę, pagal kurią ES narėms būtų suteikta 150 mlrd. Eur paskolų investicijoms į gynybą.

Anot G. Palucko, prie pasiūlymų yra biudžeto deficito taisyklių pakeitimai: „Jeigu norime papildomas išlaidas turėti net ir pasiskolinę lėšas, biudžeto deficitą šiek tiek reikėtų didinti“.

Tuo metu EK pasiūlyme numatyta galimybė perskirstyti regioninių ir sanglaudos fondų lėšas, pasak G. Palucko, Lietuvai mažiau aktuali.

„Nuomonės gana stipriai išsiskiria lyginant Baltijos šalių, Šiaurės šalių pozicijas ir pietiečius, kurie turi savo problemas, savo dalykus, todėl labai svarbu ir dvišaliai susitikimai, aiškinant, kodėl mums visiems turi būti tai svarbu“, – sakė premjeras.

Valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, kas kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6% nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

EVT baigė diskusiją su V. Zelenskiu, priešakyje – gynybos finansavimo ir konkrečios paramos Ukrainai klausimai  

Europos vadovai baigė pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pereina prie diskusijų dėl išlaidų gynybai didinimo, rašo „Politico“. 

„Tai buvo atvira diskusija, kuri truko apie 1,5 valandos, – žurnalistams sakė ES pareigūnas. – Prezidentas V. Zelenskis pateikė vadovams naujausią informaciją apie esamą padėtį, jo dedamas diplomatines pastangas ir lūkesčius dėl ateities siekiant teisingos, visapusiškos ir ilgalaikės taikos.“

„Prezidentas V. Zelenskis palankiai įvertino iniciatyvas didinti ES gynybos pajėgumus ir paragino tai panaudoti remiant Ukrainos karinę gamybą“, – pridūrė pareigūnas.

Toliau Europos vadovai svarstys klausimą, kaip finansuoti papildomas išlaidas gynybai, ir tik po to pereis prie konkrečių paramos Ukrainai, kurios trūksta JAV nutraukus pagalbą, aspektų.

Nyderlandai planuoja Ukrainai suteikti 3,5 mlrd. Eur paramą

Nyderlandų premjeras Dickas Schoofas prieš EVT susitikimą pareiškė, kad tikisi, jog jo šalis galės suteikti Ukrainai 3,5 mlrd. Eur, kad padėtų jai įsigyti amunicijos, oro gynybos sistemų ir kitų dalykų, reikalingų apsisaugoti nuo Rusijos agresijos, rašo „Politico“. 

Tačiau D. Schoofo laukia nelengva užduotis siekiant įtikinti savo koalicijos partnerius tai padaryti, ypač kraštutinių dešiniųjų Laisvės partiją ir jos lyderį Geertą Vildersą.

G. Wildersas trečiadienį Nyderlandų parlamente vykusiuose debatuose atmetė šį pasiūlymą, sakydamas, kad jis nori išleisti šiuos pinigus kitur ir bandyti sumažinti maisto produktų, nuomos ir energijos sąskaitas.

Vis dėlto D. Schoofas nusiteikęs pozityviai: „Darau prielaidą, kad viskas bus gerai“.

Rusija nesutiktų su laikinomis paliaubomis Ukrainoje

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad nesutiks su laikinomis paliaubomis Ukrainoje, ir atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono siūlymus sustabdyti kovas vienam mėnesiui arba nutraukti oro ir jūrų atakas.

„Reikia tvirtų susitarimų dėl galutinio sandorio. Be viso to kažkoks atokvėpis yra visiškai nepriimtinas“, – žurnalistams per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Nuolaida Slovakijai dėl rusiškų dujų 

EVT susitikimo deklaracijos naujame projekte, kurį matė „Politico“, Slovakijai, nepatenkintai dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą sustabdymu, padaryta nuolaida.

„Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją, Slovakiją ir Ukrainą dėti daugiau pastangų, kad būtų rasti tinkami dujų tranzito klausimo sprendimai, įskaitant jo atnaujinimą“, – rašoma projekto tekste.

R. Fico prieš išvykdamas į Briuselį Slovakijos įstatymų leidėjams sakė, kad ketina blokuoti aukščiausiojo lygio susitikimo susitarimus, jei Bendrija nesutiks spausti Kyjivo atnaujinti pigių rusiškų dujų tranzito.

Anksčiau V. Zelenskis, kuris dalyvauja EVT susitikime svečio teisėmis, tranzito atnaujinimo galimybę buvo griežtai atmetęs.

Papildyta 17:58

„Reuters“: JAV rengiasi panaikinti teisinį ukrainiečių pabėgėlių statusą  

JAV prezidento D. Trumpo administracija ruošiasi panaikinti laikiną teisinį statusą 240.000 ukrainiečių, kurie pabėgo į JAV nuo Rusijos invazijos, ir taip sudaryti sąlygas juos deportuoti, ketvirtadienį pranešė „Reuters“, remdamasi keturiais neatskleistais šaltiniais.

Jų teigimu, šis planas parengtas dar prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo viešą ginčą su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu vasario 28 d. ir yra platesnių pastangų atšaukti teisinį statusą daugiau nei 1,8 mln. žmonių, humanitariniais sumetimais esančių JAV, dalis.

Vis dėlto šis žingsnis, kurio, anot šaltinių, tikimasi jau balandžio mėnesį, gali dar labiau padidinti Kyjivo ir Vašingtono nesutarimus po to, kai JAV sustabdė karinės pagalbos ir dalijimosi žvalgybos informacija su Ukraina teikimą.

Į šią žinią sureagavo Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt, pareiškusi, kad „tai dar viena netikra „Reuters“ naujiena, paremta anoniminiais šaltiniais, kurie neturi jokio supratimo, apie ką kalba“.

„Tiesa: šiuo metu joks sprendimas nepriimtas“, – parašė ji socialiniame tinkle „X“. .

BBC šaltiniai: apie 20 šalių svarsto prisidėti prie „norinčiųjų koalicijos“  

BBC, remdamasi Jungtinės Karalystės (JK) pareigūnais, praneša, kad maždaug 20 šalių reiškia susidomėjimą tapti „norinčiųjų koalicijos“ taikai Ukrainoje palaikyti dalimi.

Tokią koaliciją, kuri siųstų taikdarius į Ukrainą, jei būtų sudarytas taikos susitarimas, po sekmadienio Europos lyderių susitikimo Londone buria Prancūzija ir JK.

Nemanoma, kad visos šios šalys, daugiausia iš Europos ir britų Tautų Sandraugos, būtinai atsiųstų savo karius, tačiau kai kurios iš jų galėtų suteikti kitokią paramą.

Pareigūnai teigė, kad tai dar „ankstyvas etapas“, tačiau pasidžiaugė tuo, ką jie pavadino „labai pozityviu žingsniu“.

Liuksemburgas V. Orbanui: mums tavęs nereikia

Liuksemburgo premjeras Lucas Friedenas pasipiktinęs, kad visas Bendrijos lyderių dėmesys skiriamas pagalius į ES ratus nuolat kišančiam Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui. 

Prieš ketvirtadienio ES posėdį L. Friedenas žurnalistams sakė, kad EVT neturėtų sutelkti dėmesio į susilaikančius ir tiesiog turėtų toliau teikti pasiūlymus dėl pagalbos Ukrainai, nepaisant to, kad Bendrijoje nėra vienbalsio pritarimo.

„Gyvename istoriniais laikais ir turėtume būti vieningesni nei bet kada anksčiau – ir jei kažkas nepritaria šiai nuomonei, tai visi pritariantys turėtų judėti pirmyn“, – sakė Liuksemburgo premjeras.

K. Kallas ragina imtis precedento neturinčių sprendimų

ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas, atvykusi į EVT, teigė, kad Europa turi imtis precedento neturinčių veiksmų ir padidinti savo karines išlaidas.

Kalbėdama apie derybas dėl prarastos Amerikos pagalbos Ukrainai pakeitimo, K. Kallas sakė tikinti, kad įmanoma pasiekti politinį susitarimą.

„Mūsų nauja iniciatyva bus paremta pasiryžusiųjų prisidėti koalicija, kad viena šalis negalėtų blokuoti visų kitų“, – sakė buvusi Estijos ministrė pirmininkė.

K. Kallas sakė, kad lyderiai pirmiausia ketina aptarti, ką jie gali padaryti, kad visų pirma sustiprintų savo gynybą.

„Šiuo metu ant stalo visos galimybės – nuo dotacijų iki sanglaudos fondų perskirstymo ir fiskalinių taisyklių pakeitimo. To jau seniai buvo reikalaujama ir tai tikrai svarbu, nes turime daugiau investuoti į gynybą“, – kalbėjo K. Kallas.

O kaip dėl Vašingtono? Paklausta, ar žemynas vis dar gali pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis kaip sąjungininku, ji primygtinai tvirtino, kad „kai Europa yra stipresnė, mes, jų akimis, taip pat esame stipresnis partneris Amerikai“.

O. Scholzas pasisakė apie gynybos išlaidas ir paliaubas 

Kadenciją baigiantis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad džiaugiasi, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parodė, kad yra pasirengęs dėl paliaubų kalbėtis su Europa, Rusija ir JAV.

Tačiau O. Scholzas pabrėžė, kad Ukrainai negali būti „diktuojama taika“. 

„Labai svarbu užtikrinti, kad Ukraina neprivalėtų sutikti su diktuojama taika, bet kad tai būtų teisinga ir sąžininga taika, užtikrinanti Ukrainos suverenumą ir nepriklausomybę“, – Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikime žurnalistams sakė O. Scholzas.

Jis taip pat pabrėžė, kad visos NATO valstybės narės turi skirti daugiau lėšų gynybai.

„Vokietija pasirengusi užtikrinti tam finansinį pagrindą“, – pridūrė O. Scholzas, turėdamas omenyje šiuo metu Berlyne vykstančius debatus dėl to, kaip apeiti konstitucinį biudžeto deficito apribojimą. Vokietijos kancleris sakė, kad visos Europos Sąjungos šalys turėtų sušvelninti savo pirkimų taisykles, kai kalbame apie gynybą. 

Plačiau apie Vokietijos planus gynybos srityje VŽ rašė šiame tekste. 

R. Fico grasina blokuoti sprendimus 

atnaujinta 15:52

EVT sprendimų vetavimo ketvirtadienį reikia laukti ne tik iš Vengrijos premjero Viktoro Orbano, bet taip pat iš irgi prorusiško Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico.

R. Fico prieš išvykdamas į Briuselį Slovakijos įstatymų leidėjams sakė, kad ketina blokuoti aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas, jei Bendrija nesutiks spausti Kyjivo atnaujinti pigių rusiškų dujų tranzito per Ukrainos teritoriją.

Anksčiau buvo pranešta, kad R. Fico teigė, jog nenori vykti į, jo žodžiais tariant, „kovinius ES susitikimus“. Tačiau jo atstovas patikslino, kad premjeras turėjo omenyje Londone ir Paryžiuje rengtus susitikimus dėl Ukrainos, o ne šios dienos EVT.  

V. Zalužnas: JAV griauna pasaulio tvarką

Valerijus Zalužnas, dvejus pirmuosius karo metus vadovavęs Ukrainos ginkluotosios pajėgoms, dabar šalies ambasadorius Jungtinėje Karalystėje, sako, kad „ne tik blogio ašis peržiūri pasaulio tvarką... JAV griauna pasaulio tvarką“.    

Taip jis ketvirtadienį kalbėjo Londone vykusiame analitinio centro „Chatham House“ organizuotame renginyje.    

„Akivaizdu, kad Baltieji rūmai kvestionuoja viso Vakarų pasaulio vienybę“, – sakė V. Zalužnas“.

„Ir dabar Vašingtonas bando saugumo klausimus perduoti Europai, nedalyvaujant JAV“, – teigė buvęs Ukrainos kariuomenės vadas.

D. Tuskas: Europa apsiginkluos greičiau nei Rusija

Atnaujinta 14:33 

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas prieš prasidedant EVT susitikimui sako, kad Europa apsiginkluos „greičiau, protingiau ir veiksmingiau“ nei Rusija.

„Europa, kaip visuma, tikrai pajėgi laimėti bet kokią karinę, finansinę, ekonominę konfrontaciją su Rusija – mes tiesiog esame stipresni. Turime tuo pagaliau patikėti. Ir, atrodo, kad šiandien tai ir vyksta“, – teigia jis.

Jis taip pat sako, kad JAV dabar yra „reiklesnė partnerė“, tačiau Amerikos ir Europos aljansas turi būti „absoliutus prioritetas“.

D. Tuskas taip pat užsiminė, kad į Prancūzijos pasiūlymą išplėsti savo branduolinio atgrasymo priemones, įtraukiant Europos sąjungininkus, reikia žiūrėti rimtai. 

Jis taip pat pareiškė, kad atėjo laikas svarstyti karinių pajėgų buvimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje klausimą.

„Rytų skydas, kuris nėra vien tik Lenkijos projektas po to, kai į jį įsitraukė Suomija ir Baltijos šalys, taip pat ES rytinė siena tapo prioritetu ir nebekelia abejonių“, – pridūrė lenkų vyriausybės vadovas.

Iniciatyva „Rytų skydas“ siekiama sustiprinti Lenkijos sienas su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado eksklavu, taip pat numatoma palei sieną pastatyti užtvaras ir tvoras, įrengti karinius įrenginius. Projektas yra jau įgyvendinamas ir turi būti baigtas iki 2028-ųjų.

D. Tuskas sakė, kad Europos dangui taip pat reikia geresnės gynybos, ir pabrėžė, kad to paties reikia Baltijos šalims ir kibernetinio saugumo srityje.

G. Nausėda: ukrainiečiai perka mums laiką savo krauju

Papildyta 14:45

Į EVT vadovų tarybą atvykęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad „nėra poreikio aiškinti, koks svarbus šis susitikimas“ ir kad „Ukraina kasdien mums perka brangų laiką ir moka savo krauju“.

„Būtų labai neatsakinga švaistyti šį laiką ir ilgai diskutuoti be aiškaus rezultato“, – teigė Lietuvos vadovas, kurį cituoja „The Guardian“.

G. Nausėda sakė, kad ES turi priimti sprendimus šiandien, nepaisant galimo Vengrijos ar Slovakijos pasipriešinimo, „nes priešingu atveju istorija mus nubaus“.

Jis ragino labiau remtu Ukraina, laikytis „lankstaus“ požiūrio į gynybos išlaidas fiskalinio deficito taisyklėse, taip pat sustiprinti rytinį flangą, padedant jam apsaugoti kritinę infrastruktūrą nuo sabotažo aktų ir hibridinės agresijos. 

G. Nausėda Briuselyje taip pat pakomentavo Prancūzijos prezidento svarstomą branduolinio atgrasymo plėtros idėją. Lietuvos prezidentas ją vadina įdomia, nes tai būtų rimta Rusijos atgrasymo priemonė.

„Manau, kad tai labai įdomi idėja ir mes į šį pasiūlymą žiūrime su dideliais lūkesčiais, nes branduolinis skėtis būtų rimta atgrasymo priemonė Rusijos atžvilgiu ir labai svarbu pasinaudoti šia galimybe didinti mūsų atsparumą ir ypač rytiniame flange, nes rytinis flangas yra atviras įvairioms grėsmėms“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda. Jį cituoja BNS naujienų agentūra. 

„Susiduriame su hibridinėmis atakomis, mes susiduriame su kritinės infrastruktūros sabotavimu, nelegalia migracija ir kitomis grėsmėmis“, – teigė prezidentas.

Nepaisant palankaus vertinimo, G. Nausėda pabrėžė, jog kol kas šį pasiūlymą vertinti sunku, nes tai tik idėja.

„Tai kol kas tik idėja. Patraukli, ji mums labai įdomi, be jokios abejonės, nes mes tikrai turime tokių lūkesčių, bet kol tai yra tik idėja kalbėti apie ją visapusiškai yra sunku“, – LRT Briuselyje sakė prezidentas.

„Visą apimančios oro gynybos sistemos Europoje būtų vienas iš prioritetų ir aš tikiuosi, kad tas dokumentas (White Paper on European Defence), kuris pasirodys šiek tiek vėliau kovo mėnesį jis apims be kitų elementų ir šį“, – kalbėjo jis.

ES lyderiai renkasi į neeilinį susitikimą, atvyko ir V. Zelenskis 

Į neeilinį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį pasitiko EVT pirmininkas Antonio Costa ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

A. Costa sako, kad Europos vadovai, atsižvelgdami į padėties rimtumą, turi „priimti sprendimus ir tesėti“ savo pažadus.

„Esame čia, kad paremtume Ukrainą siekiant visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos“, – sako jis.

Kreipdamasis į V. Zelenskį, jis pabrėžia: „Mes esame su jumis, mes ir toliau būsime su jumis dabar ir ateityje.“ Jis sako, kad Ukrainą mato kaip „būsimą valstybę narę“.

U. von der Leyen teigia, kad tai „lūžio momentas“ Europai ir Ukrainai, nes žemynas „susiduria su aiškiu ir dabar esamu pavojumi“.

V. Zelenskis sako, kad „esame labai dėkingi, kad esame ne vieni. Ir tai nėra tik žodžiai. Mes tai jaučiame. Labai svarbu, kad jūs pasiuntėte stiprų signalą Ukrainos žmonėms, Ukrainos kariams, civiliams, visoms mūsų šeimoms“.

P. Porošenka ir J. Tymošenko patvirtino esant kontaktų su amerikiečiais, bet atmeta rinkimus karo metu   

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį pareiškė, kad jo komanda „viešai ir skaidriai“ dirba su partneriais JAV, kad užtikrintų jų paramą Ukrainai. Kartu jis pakartojo savo nepritarimą prezidento rinkimų rengimui karo metu.

Jo komentaras pasirodė po to, kai leidinys „Politico“ pranešė, kad keturi aukšto rango JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinkos nariai surengė slaptas diskusijas su kai kuriais svarbiausiais politiniais Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio oponentais, Vašingtonui susivienijus su Maskva siekiant pašalinti Ukrainos prezidentą iš posto.

Buvusi premjerė Julija Tymošenko taip pat sureagavo į šią istoriją, sakydama, kad jos partija derasi su „mūsų sąjungininkais, kurie gali padėti kuo greičiau užtikrinti teisingą ir taikų sprendimą“. Tačiau ji irgi dar kartą patvirtino, kad rinkimai galimi tik pasibaigus karui.

D. Trumpas, siekdamas greitai nutraukti Rusijos ir Ukrainos karą, užėmė Maskvai palankias pozicijas, o Kyjivui daro spaudimą, nutraukdamas svarbią karinę pagalbą ir dalijimąsi žvalgybos informacija. Pastarosiomis savaitėmis Baltieji rūmai kartojo Kremliaus propagandą esą V. Zelenskis yra neteisėtas prezidentas, nes Ukrainoje pernai nebuvo surengti rinkimai.

Pagal Ukrainos konstituciją, rinkimai negali vykti, kol šalyje yra karo padėtis.

Anot „Politico“, D. Trumpo padėjėjai įsitikinę, kad V. Zelenskis pralaimėtų bet kokį balsavimą dėl visuomenės nuovargio nuo karo ir nusivylimo išsikerojusia korupcija.

Tačiau apklausos rodo, kad jis stipriai lenkia kitus potencialus kandidatus.

ELP vadovas: V. Orbanas turi susimąstyti, ar tikrai nori būti platesnės Europos šeimos dalimi

Centro dešiniųjų Europos liaudies partijos (ELP), turinčios didžiausią frakciją Europos Parlamente, vadovas Manfredas Weberis pareiškė, kad prorusiškas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trukdo Europos vienybei.

„Mums, kaip EPP, jau atsibodo, kad V. Orbanas tiesiog blokuoja bendrą supratimą ir sveiką protą Europos Sąjungoje. Jis turi susimąstyti, ar tikrai nori būti platesnės Europos šeimos dalimi“, – žurnalistams sakė M. Weberis.

Prieš neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį šį ketvirtadienį, kur bus sprendžiama dėl Europos gynybos stiprinimo ir paramos Ukrainai, svarstoma, kaip apeiti žadamą V. Orbano veto.

Pats V. Orbanas, trečiadienį turėjęs darbo vakarienę su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, šiandien ryte susitiko su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen.  

Po susitikimo, prieš išvykdamas į Briuselį, tinkle „X“ V. Orbanas M. Le Pen pavadino būsimąja Prancūzijos prezidente.

Kitoje žinutėje jis rašė, kad „turime stiprinti Europos tautų gynybinius pajėgumus ir šios pastangos turėtų suteikti daugiau galių valstybėms narėms, o ne Briuselio biurokratams.“

Rusai užsipuolė E. Macroną dėl vakarykštės kalbos

Kremlius pareiškė, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kalba trečiadienį vakare buvo „itin konfrontacinė“.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad E. Macrono kalbą vargu ar galima vertinti kaip apie taiką mąstančio lyderio kalbą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad E. Macrono branduolinė retorika kelia grėsmę Rusijai.

„Jei jis laiko mus grėsme, šaukia Europos šalių ir Didžiosios Britanijos generalinių štabų viršininkų susitikimą, sako, kad būtina panaudoti branduolinį ginklą, ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą prieš Rusiją, tai, žinoma, yra grėsmė“, – valstybinė naujienų agentūra RIA citavo S. Lavrovą.

E. Macronas nesakė, kad būtina panaudoti branduolinį ginklą, o teigė, kad pradės diskusijas dėl Prancūzijos branduolinio skėčio išplėtimo sąjungininkams Europoje.

S. Lavrovas taip pat sakė, kad Ukrainoje veikiančios taikos palaikymo pajėgos prilygtų NATO pajėgoms, veikiančioms prieš Rusiją.

Prancūzija ir Jungtinė Karalystė yra sakiusios, kad jos abi būtų pasirengusios Ukrainoje dislokuoti sausumos pajėgas, kurios padėtų užtikrinti taikos susitarimo vykdymą.

Šaltiniai turkų Gynybos ministerijoje teigia, kad Turkija irgi būtų pasirengusi tokiai misijai.

ES atideda energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos plano paskelbimą

Europos Sąjunga (ES) atideda ilgai laukto plano, kuriuo siekiama nutraukti priklausomybę nuo Maskvos iškastinio kuro ir branduolinių technologijų, paskelbimą, JAV prezidentui Donaldui Trumpui siekiant normalizuoti santykius su Rusija, praneša „Politico“, remdamasis aukšto rango ES pareigūnu.

Darbas prie veiksmų plano dėl priklausomybės nuo Rusijos energetikos mažinimo tęsiamas, tačiau jis nebus pristatytas vėliau šį mėnesį, kaip planuota.

„Mes vis dar judame į priekį su veiksmų planu, jis rengiamas, tačiau laikas pasikeitė atsižvelgiant į naujausius geopolitinius įvykius. Apie datą bus pranešta tinkamu metu“, – sakė pareigūnas.

Rusija paskyrė naują ambasadorių JAV

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paskyrė Aleksandrą Darčiovą Rusijos ambasadoriumi JAV.

Šis postas buvo laisvas nuo 2024 m. spalio, kai į Maskvą grįžo ilgametis Rusijos ambasadorius Anatolijus Antonovas.

Dėl diplomatinių santykių atkūrimo tartasi neseniai vykusiose JAV ir Rusijos derybose Rijade, o vėliau ir Stambule. 

Prancūzija pasiūlė Ukrainai savo žvalgybos informaciją

JAV nutraukus dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina, Kyjivui savo žvalgybos duomenis pradėjo teikti Prancūzija. Apie tai ketvirtadienį pranešė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu, rašo „Reuters“.

„Mūsų žvalgyba yra suvereni (...) su mūsų pačių pajėgumais“, – radijui „France Inter“ sakė prancūzų gynybos ministras Sebastienas Lecornu. 

„Perduodame tai ukrainiečiams“, – pridūrė jis. 

Anot ministro, JAV dalijimąsi žvalgybos informacija su Kyjivu sustabdė trečiadienį popiet.

„Manau, kad mūsų draugams britams, kurie yra žvalgybos bendruomenėje su Jungtinėmis Valstijomis, yra sudėtingiau“, – teigė S. Lecornu.

Johnas Ratcliffe'as, JAV Centrinės žvalgybos agentūros direktorius, trečiadienį patvirtino, jog JAV žvalgybinės informacijos, kaip ir ginkluotos, teikimas Ukrainai sustabdytas.

„Prezidentui Donaldui Trumpui kilo klausimų, ar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikrai siekia taikos ir jis sakė „padarome pauzę, aš duosiu tau progą apie tai pagalvoti“. Turbūt visi matėte, koks vėliau atėjo atsakas iš V. Zelenskio, – sakė J. Ratcliffe'as, turėdamas omenyje V. Zelenskio laišką D. Trumpui pirmadienį. – Taigi, manau, kad kariniame fronte ir žvalgybos fronte šiai pauzei tiesiog buvo leista įvykti ir ji netrukus bus panaikinta.“

Trečiadienį žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, kad JAV su britais vis dar dalijasi savo surinkta informacija, bet nebeleidžia jos perduoti ukrainiečiams. 

JAV žvalgybos informacijos netekimas, manoma, gali labai apsunkinti Ukrainos kariuomenės gebėjimą taikytis į Rusijos taikinius.

M. Rubio kartoja rusų propagandą apie karą tarp Maskvos ir Vašingtono per trečiąją šalį  

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Rusijos vykdomas plataus masto karas prieš Ukrainą yra Maskvos ir Vašingtono kariaujamas karas per trečiąją šalį. Tą jis sakė trečiadienį interviu „Fox News“.

Pasak M. Rubio, JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad šis karas yra „užsitęsęs, aklavietėje atsidūręs konfliktas“.

„Ir, atvirai kalbant, tai yra karas per trečiąją šalį („proxy war“) tarp branduolinių galybių – Jungtinių Valstijų, padedančių Ukrainai, ir Rusijos. Ir jis turi baigtis“.

Valstybės sekretorius sakė, kad tolesnis ginklų Ukrainai teikimas „tiek, kiek jiems reikės, ir tiek ilgai, kiek reikės“, yra „ne strategija“.

Anksčiau Rusijos lyderis Vladimiras Putinas irgi teigė, kad Vakarai kovoja su Rusija „ukrainiečių rankomis“.

Po to, kai Rusijai per kelias dienas nepavyko užimti Ukrainos ir ji patyrė pralaimėjimų 2022 m., Kremlius ėmėsi propagandos, kad Rusija kariauja su NATO.

EVT pirmininkas prieš svarbų susitikimą priima F. Merzą

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa ketvirtadienį, prieš svarbų lyderių susitikimą dėl Ukrainos ir Europos gynybos, priėmė tikėtiną kitą Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą.

Ketvirtadienio derybose Vokietijai atstovaus kadenciją baigiantis kancleris Olafas Scholzas, tačiau visų akys jau krypsta į F. Merzą, kuris pareiškė, kad yra pasirengęs radikalioms reformoms, padėsiančioms sustiprinti Europos saugumą, JAV garantijoms atrodant vis labiau pažeidžiamoms.

Priešais fotografų kameras paspaudę vienas kitam ranką A. Costa ir F. Merzas, kuris paskelbė norintis smarkiai didinti savo šalies išlaidas gynybai, pradėjo derybas už uždarų durų.

Tikėtinas kitas Vokietijos kancleris šią savaitę pareiškė, kad planuoja reformuoti Vokietijos konstitucijoje įtvirtintą „skolos stabdžio“ taisyklę, kad padidintų išlaidas gynybai ir atvertų didžiules investicijas į infrastruktūrą.

F. Merzo vadovaujamas centro dešinysis blokas CDU/CSU ir Socialdemokratų partija (SPD) derasi dėl naujo valdančiojo aljanso sudarymo, tačiau abi pusės susitarė bandyti prastumti pokyčius prieš formuojant vyriausybę.

Trečiadienį F. Merzas susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas ir su NATO vadovu Marku Rutte.

V. Zelenskis: rusų atakuotame viešbutyje Kryvyj Rihe buvo britų ir amerikiečių

Per Rusijos raketos smūgį į viešbutį ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame Kryvyj Rihe žuvo keturi žmonės, o dar mažiausiai 30 buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

V. Zelenskio teigimu, viešbutyje buvo JAV ir Didžiosios Britanijos humanitarinės organizacijos savanorių: „Jie liko gyvi, nes sugebėjo nusileisti iš savo kambarių“.

„Spaudimas Rusijai, kad ši nutrauktų šį karą ir terorą prieš gyvybę, negali būti sustabdytas“, – pridūrė jis.

Maskva pastaruoju metu suintensyvino dronų ir raketų atakas prieš Ukrainą, nors JAV ir Rusija vis dažniau kalba apie galimas derybas dėl kovų nutraukimo. 

Be viešbučio, buvo apgadinta 14 daugiabučių namų, paštas, beveik dvi dešimtys automobilių, kultūros įstaiga ir 12 parduotuvių, pranešė pareigūnai.

Rusai naktį taip pat atakavo Odesą ir Sumus.

Neeiliniame EVT posėdyje dalyvausiantis G. Nausėda: tikiuosi, kad nebebūsime diskusijų klubas

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kur su Bendrijos šalių lyderiais aptars Europos gynybos stiprinimą ir paramą Ukrainai.

„Europa šiuo metu sprendžia gyvybinį klausimą, kaip šioje besikeičiančioje geopolitinėje realybėje surasti savo vietą. Surasti savo vietą galima vienu būdu – priimant sprendimus, – susitikimo išvakarėse žurnalistams kalbėjo šalies vadovas. – Todėl tikiuosi, kad nebebūsime diskusijų klubas, būsime vieta, kurioje priimami labai svarbūs, strateginiai Europos sprendimai.“

Bendrijos lyderiai Briuselyje rinksis Jungtinėms Valstijoms sustabdžius karinę pagalbą Ukrainai bei tvyrant abejonėms dėl Vašingtono įsipareigojimų Europai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pristatė penkių dalių planą „ReArm Europe“, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. Eur Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą prieš Rusijos agresiją kovojančiam Kyjivui.

„Iniciatyva iš esmės reiškia, kad formuojamas 800 mlrd. Eur portfelis Andriui Kubiliui (už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras – BNS), jeigu galima taip metaforiškai išsireikšti. Labai svarbu, kad tas portfelis nebūtų tuščias ir kad mes galėtume kaip galima greičiau pasinaudoti tais finansiniais ištekliais“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas taip pat teigė, jog Lietuva pritars siūlymui Ukrainai papildomai skirti 20 mlrd. Eur. Vis dėlto nėra aišku, ar tam pritars Vengrija ir Slovakija.

Jis taip pat patikino, jog pakartos jau anksčiau iškeltą siūlymą 2030-ųjų sausio 1-ąją numatyti kaip „orientacinę datą“ Kyjivo narystei Bendrijoje.

„Politico“: D. Trumpo padėjėjai surengė slaptas derybas su V. Zelenskio oponentais Ukrainoje   

Keturi aukšto rango Donaldo Trumpo aplinkos nariai surengė slaptas diskusijas su kai kuriais svarbiausiais politiniais Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio oponentais, Vašingtonui susivienijus su Maskva, siekiant pašalinti Ukrainos prezidentą iš posto, rašo „Politico“.

Pasak trijų Ukrainos parlamentarų ir vieno JAV respublikonų užsienio politikos eksperto, derybos buvo vedamos su Ukrainos opozicijos lydere Julija Tymošenko, buvusia ministre pirmininke, ir Petro Porošenkos, V. Zelenskio pirmtako prezidento poste, partijos aukšto rango nariais.

Diskusijose daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, ar Ukraina galėtų greitai surengti prezidento rinkimus. Jie atidedami pagal šalies konstituciją, nes Ukrainoje tebegalioja karo padėtis. Rinkimų rengimo kritikai sako, kad jie gali būti chaotiški ir palankūs Rusijai, nes labai daug potencialių rinkėjų kariauja fronto linijose arba gyvena užsienyje kaip pabėgėliai.

D. Trumpo padėjėjai įsitikinę, kad V. Zelenskis pralaimėtų bet kokį balsavimą dėl visuomenės nuovargio nuo karo ir nusivylimo išsikerojusia korupcija.

Praėjusį mėnesį D. Trumpas melagingai teigė, kad V. Zelenskio reitingas sumažėjo iki 4%. Nors 2024 m. V. Zelenskio populiarumas mažėjo, panašu, kad viešas ginčas Baltuosiuose Rūmuose ir didėjantis Vašingtono spaudimas padidino jo palaikymą, rašo „Kyiv Independent“.

Britų nuomonės tyrimų bendrovės „Survation“ apklausos dėl prezidento rinkimų, atliktos vasario 25–27 d. (dar prieš ginčą Baltuosiuose Rūmuose), duomenimis, V. Zelenskis pirmauja su 44%. Po jo seka buvęs vyriausiasis vadas ir ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas, kuris viešai nepatvirtino prezidento ambicijų, – 21%.

P. Porošenka liko trečias su 10%, o J. Tymošenko surinko tik 6%, ir tai rodo, kad jų šansai įveikti V. Zelenskį rinkimuose yra menki.

Po praėjusio penktadienio viešo V. Zelenskio, D. Trumpo ir JAV viceprezidento J. D. Vance'o kivirčo keli aukščiausi JAV pareigūnai viešai pasiūlė Ukrainos prezidentui atsistatydinti, jei jis nėra „pasirengęs taikai“.

Ministrė: situacija paaiškės per kelias dienas

Jungtinėse Valstijose viešinti Dovilė Šakalienė, Lietuvos krašto apsaugos ministrė, sako, kad situacija dėl JAV paramos Ukrainai turėtų paaiškėti per kelias dienas, rašo BNS. 

Savaitės pradžioje Donaldo Trumpo administracija sustabdė JAV karinę paramą Ukrainai, įskaitant ir tą, kuri jau yra išsiųsta iš Amerikos, bet dar nekirto Ukrainos sienos.

„Dėl tos paramos sustabdymo, manau, kad per artimiausias dienas bus aiškesnė situacija, ar tai bus realizuota tam tikrais įsakymais ir ilgalaikiais sprendimais, ar tai buvo vienas iš momentų, kuris buvo labiau derybinis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė D. Šakalienė.

„Tai matysime pakankamai greitai“, – pridūrė ji.

Stabdydamos paramą, JAV siekia griežčiau paraginti Ukrainą sėsti prie taikos derybų stalo su Rusija.

Pasak D. Šakalienės, nepaisant emocijų, visų tikslas yra aiškiai sutarti, kaip būtų galima greičiau užtikrinti ugnies nutraukimą, saugumo garantijas Kyjivui.

„Be jokios abejonės, visi vieningai norime, kad tai būtų realu, kad tai iš tiesų galėtų atlaikyti“, – sakė ministrė.

V. Zelenskis: JAV ir Ukraina pradėjo dirbti dėl būsimo susitikimo 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad jo šalis planuoja surengti naujas derybas su Jungtinėmis Valstijomis, sustabdžiusiomis žvalgybinę paramą Kyjivui ir taip sudavusiomis naują smūgį su Rusijos invazija kovojantiems ukrainiečiams.

V. Zelenskis stengiasi suvaldyti padėtį po emocionaliu ginču virtusio penktadienio susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kai šis tarptautinės žiniasklaidos akivaizdoje pradėjo kaltinti ukrainiečių lyderį ir išvarė jį iš Baltųjų rūmų.

„Šiandien ukrainiečių ir amerikiečių komandos pradėjo dirbti dėl būsimo susitikimo. Matome postūmį į priekį“, – vėlai trečiadienį paskelbtame kreipimesi sakė V. Zelenskis. Jis nenurodė, kada ir kur vyks naujos derybos.

Ukrainos prezidentas taip pat sakė, kad ketvirtadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikime Briuselyje.

Jungtinės Valstijos anksčiau trečiadienį paskelbė, kad sustabdė dalijimąsi žvalgybine informacija su Ukraina. Dviem dienomis anksčiau Vašingtonas pranešė sustabdantis karinę pagalbą Ukrainai.

Tai dar labiau pakurstė nuogąstavimus Kyjive ir Europoje, kad Ukraina gali būti priversta sutikti su taika Maskvai palankiomis sąlygomis arba rizikuos netekti bet kokios JAV paramos.

„Visi norime saugios ateities savo žmonėms. Ne laikino ugnies nutraukimo, o karo pabaigos kartą ir visiems laikams. Su mūsų koordinuotomis pastangomis ir JAV lyderyste tai visiškai pasiekiama“, – trečiadienį, po pokalbio telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.

Antradienį jis sakė, kad yra pasirengęs kuo greičiau sėsti prie derybų stalo ir priartinti taiką, kad nori ištaisyti padėtį po ginčo su D. Trumpu.