Infografika: gynybos išlaidos pasaulyje

2024 m. pasaulinės išlaidos gynybai išaugo iki naujų aukštumų ir pasiekė 2,44 trln. USD, skaičiuoja Tarptautinis strateginių tyrimų institutas. Kalbant apie BVP dalį, pasaulinės išlaidos padidėjo nuo vidutiniškai 1,59% 2022 m. iki 1,80% 2023 m. ir 1,94 % 2024 m.

Pasak jo ekspertų, Rusijos karas Ukrainoje skaudžiai atskleidė daugelio NATO narių gynybos pajėgumo mažinimą, kuris įvyko pasibaigus Šaltajam karui. 

„Tradiciškai tai būtų buvę galima ištaisyti paprasčiausiai perkant daug didesnį kiekį įrangos, pavyzdžiui, raketų, bepiločių orlaivių ar šaudmenų, ir juos kaupiant. Tačiau pirkimų ir gamybos ciklai, matuojami metais, o ne mėnesiais, negalėjo prisitaikyti prie staigaus paklausos padidėjimo, kad būtų galima greičiau reaguoti į blogėjančią saugumo aplinką ar net prasidėjus karo veiksmams. Tačiau padėtis keičiasi, nes atsiranda naujų gamybos metodų ir technologijų, o nauji rinkos dalyviai siūlo keisti kai kurias gynybos pramonės sritis“, – analizėje rašo instituto tyrėjai.

Tai lemia keli veiksniai. Daugybė naujai įsteigtų gynybos srities įmonių imasi naujų gamybos būdų, kad sumažintų sąnaudas ir veiktų sparčiau. Be to, kai kurie aukšto rango kariškiai ir politikai pripažįsta, kad senieji gynybos įsigijimo ir gamybos modeliai nebeatitinka šiandienos realijų. 

Europos valstybės, gynybos bendrovės ir tarptautinės organizacijos stengiasi kuo greičiau padidinti gynybos pramonės pajėgumus ir gamybos apimtis, pažymi Tarptautinis strateginių tyrimų institutas.

Ypač daug pastangų dedama artilerijos šaudmenų gamybos srityje, kurių labai reikia Ukrainai. Didžiausia Europoje tokių šaudmenų gamintoja „Rheinmetall“ dešimteriopai padidino pasaulinę metinę 155 mm artilerijos šovinių gamybą, palyginti su iki 2022 m. buvusiais pajėgumais. 

Bendrovė tai pasiekė iš dalies 2023 m. įsigijusi Ispanijos bendrovę „EXPAL Systems“, taip pat investuodama į esamus įrenginius tiek prieš pasirašant ilgalaikius gamybos užsakymus, tiek po jų pasirašymo. Kiti gamintojai, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Vokietijos KNDS, investuoja į gamyklas Belgijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Taip pat Skandinavijos bendrovė „Nammo“ ir Jungtinės Karalystės bendrovė „BAE Systems“ gavo nacionalinių vyriausybių sutartis dėl gamybos didinimo. 

Tačiau, kaip pažymi instituto ekspertai, spartesniam pajėgumų didinimui trukdo įvairūs veiksniai, įskaitant konkurenciją dėl energijos ir cheminių medžiagų ir sunkumus gaunant statybos leidimus. 

ES siekia, kad iki 2025 m. pabaigos valstybių narių bendri metiniai gamybos pajėgumai pasiektų 2 mln. šovinių.