Vokietija skelbia naują gynybos mantrą: viskas, ko reikia

Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) ir socialdemokratų (SPD) lyderiai vėlų antradienio vakarą preliminariai susitarė beveik visiškai panaikinti šalies „skolos stabdį“ ir numatė beprecedentes išlaidas gynybai užtikrinti ir infrastruktūrai gerinti.

Jei šie planai bus patvirtinti, tai bus stulbinantis posūkis šalyje, garsėjančioje taupumo kultūra. Berlyną veikti neabejotinai skatina pasikeitusi JAV užsienio politikos kryptis ir šalies prezidento Donaldo Trumpo flirtas su Maskva. JAV visiškai sustabdžius savo paramą Ukrainai, Amerika nebėra patikimas partneris ir Europai. Tad senasis žemynas turi ieškoti naujų lyderių ir pinigų sudėtingiems laikams.

Vokietijos būsimos koalicijos partneriai sutarė, kad sprendimai dėl Vokietijos ir Europos gynybos infrastruktūros stiprinimo „po naujausių Amerikos vyriausybės sprendimų nebegali būti atidėliojami“, – spaudos konferencijoje Berlyne sakė CDU lyderis Friedrichas Merzas.

CDU/CSU ir SPD lyderiai dėl išlaidų pasiūlymo susitarė praėjus vos 10 dienų po to, kai vokiečiai išsirinko naująjį parlamentą. F. Merzas apie Vokietijos planus paskelbė stovėdamas kartu su CSU atstovu Markusu Soderiu ir SPD lyderiais Larsu Klingbeilu ir Saskija Esken.

Politikai sakė, kad susitarė pateikti parlamentui pasiūlymą pakeisti Vokietijos konstitucijoje įtvirtintą „skolos stabdžio“ taisyklę, kad ji būtų netaikoma išlaidoms, kurios viršija 1% Vokietijos BVP. Remiantis 2024 m. Vokietijos BVP duomenimis, tai apimtų visas išlaidas, viršijančias maždaug 45 mlrd. Eur.

Be to, 16-ai atskirų šalies federalinių žemių taip pat bus sušvelnintos skolinimosi taisyklės. 

Skolos stabdį dar 2009 m. Vokietijos konstitucijoje įtvirtino tuometinė kanclerė, CDU buvusi lyderė Angela Merkel. Jis įvestas siekiant priversti atsakingai skolintis po to, kai pasaulinės finansų krizės metu valstybės skola šoktelėjo nuo 63% iki 81% BVP.

Pagal šią taisyklę federalinės valdžios struktūrinis deficitas, pakoreguotas atsižvelgiant į ekonomikos ciklą, negali viršyti 0,35%.

Suprantame, kokio masto užduotys mūsų laukia, ir norime žengti pirmuosius būtinus žingsnius ir priimti pirmuosius sprendimus. Atsižvelgiant į grėsmę mūsų laisvei ir taikai mūsų žemyne, gynybos mantra turi būti tokia: viskas, ko reikia, – kalbėjo būsimasis Vokietijos kancleris F. Merzas.

Jam antrino ir CDU lyderis Markusas Soderis.

„Mes siunčiame signalą draugams ir priešams: Vokietija yra čia. Ji niekur nesitrauks“, – pridūrė CSU lyderis.

„Viskas, ko reikia“

F. Merzas teigė, kad toks išlaidų gynybai didinimas gali būti ir toliau finansuojamas tik tuo atveju, jei Vokietijos ekonomika „kuo greičiau grįš į stabilaus augimo kelią“.

„Tam reikia ne tik pagerinti konkurencines sąlygas, bet ir greitai bei tvariai investuoti į mūsų infrastruktūrą“, – pridūrė CDU lyderis.

Kadangi tokios investicijos „negali būti finansuojamos tik iš federalinio biudžeto“, partijos taip pat susitarė dėl naujo 500 mlrd. Eur vertės specialaus fondo investicijoms į pramonę ir infrastruktūrą, kuris, kaip tikimasi, per ateinantį dešimtmetį padės paskatinti silpstančią Vokietijos ekonomiką.

Abu pasiūlymai – dėl išlaidų gynybai ir specialiojo infrastruktūros fondo – turi būti pateikti iki dabartinio parlamento kadencijos pabaigos, kai CDU ir SPD tikėsis pasikliauti žaliųjų ir Laisvųjų demokratų (FDP) parama, kad pasiektų dviejų trečdalių balsų daugumą, reikalingą konstitucijoje įtvirtintam „skolos stabdžiui“ panaikinti. F. Merzas sakė, kad žalieji ir FDP buvo „informuoti apie pasiūlymus“.

VŽ primena, kad naujame parlamente 152 vietas iškovojo kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), todėl pradėjus dirbti naujam parlamentui patvirtinti šiuos pasiūlymus būtų itin sudėtinga.

[infogram id="81025ba5-a01b-48b8-90fe-c63cf3f58baf" prefix="RPg" format="interactive" title="Vokietijos parlamento sudėtis po rinkimų "]

Ekonomistai ir investuotojai jau kurį laiką ragino Vokietiją reformuoti skolinimosi taisykles siekiant atlaisvinti investicijas ir paremti pastaruosius dvejus metus strigusią šalies ekonomiką.

Vokietijos paskelbtas naujienas jie įvertino teigiamai, tačiau išliko atsargūs.

„Šie pranešimai tikrai labai padėtų Vokietijos ekonomikai. Tačiau neatmeskime galimybės, kad oficialiose derybose dėl koalicijos vis dėlto bus mažinamos tam tikros išlaidos, o tai sumažintų teigiamą paskelbtų fiskalinių paskatų poveikį ekonomikai“, – „Reuters“ cituoja Carsteną Brzeskį, Nyderlandų banko „ING“ makroekonomikos skyriaus vadovą.

Kai kurie ekspertai neslėpė savo nuostabos dėl tokio ryžtingo Berlyno žingsnio.

„Esu labai nustebęs. Vokietija ir jos vyriausybė imasi spręsti iššūkius, o fondo dydis yra didesnis, nei tikėtasi. Tai siunčia aiškų signalą, kad Vokietija rimtai žiūri į savo gynybą, tai bus gera žinia ir Ukrainai, o rinkėjus namuose turėtų teigiamai nuteikti žinia apie išlaidas infrastruktūrai. Tai puiki pradžia naujajai Vokietijos vyriausybei ir labai stiprina visą Europą“, – pastebi Holgeras Schmiedingas, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios finansinių paslaugų bendrovės „Barenberg“ vyriausiasis ekonomistas. 

Patiks ne visiems 

Jana Puglierin, idėjų kalvės „European Council on Foreign Relations“ ekspertė, teigė, kad tai didžiulė investicija į Vokietijos ir visos Europos gebėjimą veikti. Vokietija, anot ekspertės, vėl taps konstruktyvia Europos lydere.

Kita tos pačios idėjų kalvės analitikė Liana Fix įsitikinusi, kad šis būsimos koalicijos žingsnis reiškia „tikrąjį Zeitenwende“ – lūžio momentą – tokį, kokį žadėjo kadenciją baigiantis kancleris Olafas Scholzas, 2022 m. po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, kai pristatė 100 mlrd. Eur gynybos fondą.

Jensas Sudekumas, Diuseldorfo Heinricho Heinės universiteto tarptautinės ekonomikos profesorius, raginęs F. Merzą reformuoti „skolos stabdį“, teigė, kad būsimos koalicijos planai yra absoliučiai keičiantys žaidimo taisykles.

„Gynybos išlaidų atleidimas nuo skolos taisyklių yra protingas žingsnis, kuris dar prieš kelias dienas atrodė neįmanomas“, – „Financial Times“ teigė J. Sudekumas.

Tačiau J. Puglierin teigė, kad tokiu ėjimu F.  Merzas „prisiima didelę asmeninę riziką“, nes jis atsisako savo rinkiminių pažadų. VŽ primena, kad CDU savo rinkimų programoje teigė, kad neketina reformuoti „skolos stabdžio“.

„Jis tai daro taip greitai ir ryžtingai tik todėl, kad supranta nepaprastąją padėtį Vokietijoje ir Europoje. Be D. Trumpo administracijos spaudimo pastarosiomis savaitėmis tai būtų neįmanomas žingsnis“, – savo mintis užbaigia J. Puglierin.

Analitikai įžvelgia ir tam tikrų kliūčių plano įgyvendinimui. Ne visi CDU/CSU partijos nariai pritaria „skolos stabdžio“ pakeitimams ir balsavime parlamente gali nemaloniai nustebinti balsuodami „prieš“.

Toks pasipriešinimas reikštų viešą revoliuciją partijoje ir stipriai pakenktų būsimo šalies kanclerio lyderystei. Be to, tai, kad pokyčius siekiama įgyvendinti pasitelkus senojo parlamento sudėtimi. O taip pat gali nepatikti kai kuriems rinkėjams ir paskatinti kai kuriuos CDU/CSU arba SPD narius pasipriešinti pasiūlymams.

Dabartinės sudėties Vokietijos parlamentas gali būti šaukiamas iki kovo 25 d., kol nauji parlamento nariai neužėmė savo darbo vietų. Taigi, naujosios koalicijos planai turi būti patvirtinti dar šį mėnesį.