Europa burs koaliciją su JAV parama ir stiprins Ukrainą, britai Kyjivui gamins 5.000 oro gynybos raketų

• Sekmadienį Londone susitiko Europos lyderiai. Jie sutarė dėl esminių punktų, siekiant Rusijos karo Ukrainoje nutraukimo ir taikos, bei jos užtikrinimo. JK ir Prancūzija, kartu su Ukraina planuoja rengti karo veiksmų nutraukimo planą, kurį po to pateiks JAV.
• Taiką Ukrainoje tikimasi užtikrinti „norinčiųjų koalicijos“ pajėgomis, joms bus siekiama gauti JAV paramą.
• JK suteikė 2,6 mlrd. GDP įšaldytu Rusijos turtu užtikrintą paskolą ir 1,6 mlrd. GBP JK eksporto skatinimo kreditą Ukrainai 5.000 oro gynybos raketų įsigyti.
• Europos Komisija ketvirtadienį žada pateikti išsamų priemonių, skirtų žemynui kuo greičiau apsiginkluoti, planą.
• Donaldas Tuskas, Lenkijos premjeras, bei Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, tikėjosi, kad bus sustiprintas NATO Rytų flangas. Baltijos šalys į sutikimą nebuvo pakviestos, su jomis JK premjeras pabendravo nuotoliu.
• Lyderių susitikimas vyko tiesioginių JAV ir Rusijos derybų, į kurias nebuvo pakviesta Ukraina ir Europa, bei penktadienio viešo kivirčo tarp Donaldo Trumpo ir Volodimyro Zelenskio kontekste. Bent kelios Europos šalys teigė esančios pasiruošusios padėti tiesti tiltus tarp Ukrainos ir JAV.

Šeštadienio įvykių juostą skaitykite čia: Europos lyderiai palaiko V. Zelenskį: JK premjeras patikino, kad rems Ukrainą iki pabaigos.

Baigiame pildyti sekmadienio įvykių juostą.

U. von der Leyen: turime apginkluoti Europą

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, sekmadienį perspėjo, kad būtina kuo skubiau vėl apginkluoti Europą. Ketvirtadienį įvyksiančiame Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikime ji pažadėjo pateikti „išsamų veiksmų planą“, praneša BNS.

„Dabar labai svarbu padidinti išlaidas, svarbu pasiruošti blogiausiam“, – teigė U. von der Leyen.

„Esame pasirengę kartu su jumis (JAV – VŽ) ginti demokratiją, ginti teisinės valstybės principus, ginti tai, kad negalima įsiveržti į kaimyninę šalį ir tyčiotis iš kaimyninės šalies, negalima keisti sienų jėga. Mūsų bendras interesas – užkirsti kelią būsimiems karams“, – pareiškė U. von der Leyen.

M. Rutte: daugiau šalių didins išlaidas gynybai

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sekmadienį pasidžiaugė, kad daugiau Europos šalių ketina didinti savo išlaidas gynybai.

„Labai gera žinia, kad daugiau Europos šalių didins išlaidas gynybai“, – po susitikimo sakė M. Rutte, jį cituoja naujienų agentūra BNS. 

Jis pridūrė, kad JAV yra įsipareigojusios NATO, nepaisant to, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas dažnai kritikuoja Aljansą. 

JAV nepatikima partnere nevadina

JK premjeras K. Starmeris paprieštaravo teiginiui, kad JAV penktadienį, kai jos prezidentas ir viceprezidentas viešai užsipuolė nuo Rusijos neišprovokuotos agresijos besiginančios šalies prezidentą, pademonstravo esanti nepatikima sąjungininkė.

„Niekas nenorėjo pamatyti to, kas nutiko penktadienį. Bet nesutinku, kad JAV yra nepatikima sąjungininkė. Jungtinei Karalystei ji buvo patikima sąjungininkė daugybę dešimtmečių“, – spaudos konferencijoje, surengtoje po Europos lyderių susitikimo Londone, sakė K. Starmeris.

Diskusijos dėl „norinčiųjų koalicijos“ yra „paremtos tuo, kad ji veiks su JAV ir kad ji sulauks JAV paramos“.

„Toks yra plano tikslas ir dėl to aš kalbėjau su D. Trumpu vakar, prieš mums tęsiant darbą prie šio plano“, – teigė jis.

5.000 oro gynybos raketų

„Šiandien skelbiu apie naują sandorį, – spaudos konferencijoje pranešė K. Starmeris. – Jis leis Ukrainai pasinaudoti 1,6 mlrd. GBP Jungtinės Karalystės eksporto finansavimo instrumentu ir įsigyti 5.000 oro gynybos raketų, kurios bus pagamintos Belfaste ir sukurs darbo vietas mūsų puikiame gynybos sektoriuje.“

Raketos bus „gyvybiškai svarbios saugant kritinę infrastruktūrą dabar ir užtikrinant taiką, kai ji bus pasiekta.“

Kas sutarta

Spaudos konferencijoje K. Starmeris paskelbė kelis punktus, dėl kurių susitarė Londone posėdžiavę Europos šalių vadovai.

• Pirma, šalių vadovai sutarė toliau tiekti karinę pagalbą Ukrainai ir didinti ekonominį spaudimą Rusijai;
• Sutarta, kad taikos susitarimas turi užtikrinti Ukrainos suverenumą ir saugumą;
• Taikos sandorio atveju šalys toliau didins Ukrainos gynybos pajėgumus, „kurie atgrasys Rusiją nuo tolesnės agresijos“;
• Toliau bus plečiama „norinčiųjų koalicija“ taikai Ukrainoje užtikrinti:

„Jungtinė Karalystė yra pasiruošusi prisidėti kariais ant žemės ir lėktuvais danguje, kartu su kitais. Europa turi nešti sunkiausią naštą“, – teigė britų premjeras.

• Bus siekiama, kad šios koalicijos pastangos sulauktų JAV paramos.

Susitikimas baigėsi 

Diskusijos užtruko apie dvi valandas.

Lyderiai po vieną išvyksta, Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, manoma, keliaus susitikti su Anglijos karaliumi Karoliu III.

JK premjeras Keiras Starmeris netrukus surengs spaudos konferenciją.

Parengs planą diskusijoms su JAV

Diskusijos prasidėjo.

„Šiandien susirinkome čia, nes Europos saugumui tai – kartą per visą istoriją pasitaikantis momentas“, – pradėdamas susitikimą teigė Keiras Starmeris, JK premjeras.

„Geras rezultatas Ukrainai yra ne tik teisybės ir neteisybės klausimas, bet ir gyvybiškai svarbus kiekvienai čia esančiai tautai ir daugeliui kitų. Mūsų grupė kartu su Ukraina parengs planą, kaip sustabdyti karo veiksmus, o tada aptars jį su JAV ir kartu jį įgyvendins“, – teigė jis.

Susirinko visi

Visi lyderiai, kurių laukta, susirinko į Lankasterio rūmus Londone.

Paskutinieji atvyko Giorgia Meloni, Italijos premjerė, Antonio Costa, Europos vadovų tarybos prezidentas, bei V. Zelenskis, Ukrainos prezidentas.

A. Stubbas: mums reikia plano

„Mums reikia plano, todėl čia ir susirinkome“, – BBC teigė Aleksanderis Stubbas, Suomijos prezidentas, komentuodamas iniciatyvą Europai paruošti ir JAV pristatyti Rusijos karo Ukrainoje stabdymo planą.

Net ir po aštraus D. Trumpo ir V. Zelenskio viešo kivirčo Vašingtone, jis tiki, kad transatlantinis aljansas yra „gyvas ir spardosi“.

„Giliai įkvėpkime. Atsivėsinkime eketėje, nueikime į sauną, pamąstykime. Mes grįšim“, – rekomendacijomis, kaip malšinti aistras, dalinosi Suomijos vadovas.

Jis taip pat pagyrė E. Macrono ir K. Starmerio iniciatyvą dėl taikos plano.

„Ar tokios lyderystės mums Europoje šiuo metu reikia? Manau, kad tai puiki mintis. Ir aš manau, kaip sakyta, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Ukraina ir dar viena ar dvi kitos šalys. Pasižiūrėkime, kaip tai atrodo ir kas gali prisijungti“, – sakė jis.

Į susitikimą pradėjo rinktis Europos lyderiai.

K. Starmeris pasitiko Ursulą von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkę, Marką Ruttę, NATO generalinį sekretorių, Suomijos, Danijos, Kanados vadovus, taip pat kadenciją baigiantį Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą. Taip pat atvyko Švedijos, Turkijos ir Norvegijos atstovai.

Europos paramos paradoksas

„Ponios ir ponai, yra paradoksas“, – prieš išvykdamas į Londoną žurnalistams sakė D. Tuskas.

„500 mln. europiečių prašo 300 milijonų amerikiečių, kad juos gintų nuo 140 mln. rusų“, – situaciją apibūdino Lenkijos premjeras.

Jis pažymėjo, kad Europa turi „kliautis savimi“.

„Ne atskirai, bet visiškai suvokiant savo potencialą“, – teigė jis.

Negali pajudinti Rusijos

D. Trumpas V. Zelenskį Ovaliajame kabinete užsipuolė todėl, kad negali pajudinti Rusijos derybinės pozicijos, bei negali įtikinti JAV visuomenės, kad Rusija, o ne Ukraina, yra patikimas derybų partneris.

Tokį susidariusios situacijos vertinimą pateikia Thomas Jageris, Kelno universiteto profesorius, užsienio politikos ekspertas. Jis pažymi, kad Rusijos reikalavimai neapsiriboja fronto linijos užšaldymu ten, kur ji susiformavo dabar – reikalaujama, kad Ukraina pasitrauktų iš Kursko srities, nusiginkluotų.

„Tiesa, sutinkama, kad Ukrainoje būtų taikos palaikymo kariai, tačiau tik iš Austrijos ar iš Kipro, o tai juk nieko nereiškia“, – teigė jis.

Todėl viskas vyko pagal „iš anksto surašytą planą“.

„Jis siekė tiek V. Zelenskį, tiek Ukrainą pažeminti, o JAV visuomenei parodyti, kad jis turėjo pasiūlymą, kaip pabaigti šitą karą. Nors toks pasiūlymas realiai reikštų visišką Ukrainos kapituliaciją. Bet kadangi šis nebuvo priimtas, Ukraina nenusipelno, kad JAV toliau ją remtų“, – motyvus aiškina profesorius.

Plačiau skaitykite čia.

G. Meloni: svarbu nesusiskaldyti

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį Londone, politikams renkantis į skubias derybas, įspėjo, kad „labai, labai svarbu“ išvengti „rizikos, jog Vakarai susiskaldys“ dėl Ukrainos, praneša BNS.

„Labai, labai svarbu, kad išvengtume rizikos, jog Vakarai susiskaldys, ir manau, kad šiuo klausimu JK ir Italija gali atlikti svarbų vaidmenį tiesiant tiltus“, – sakė G. Meloni, susitikusi su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu Dauningo gatvėje.

A. Skaisgirytė: JK premjeras atsiprašė dėl nepakvietimo

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris atsiprašė Baltijos šalių dėl nesulaukto kvietimo į sekmadienį vykstančias keliolikos Europos lyderių derybas dėl Ukrainos.

„Gitanas Nausėda labai aiškiai pasakė, kad esame labai nepatenkinti, jog nebuvome pakviesti į Londoną. JK premjeras pradėjo savo kalbą nuo to, jog atsiprašė Baltijos šalių vadovų, pasakydamas, jog kitąsyk tokių dalykų bus išvengta“, – LRT radijui kalbėjo Lietuvos prezidento patarėja, ją cituoja BNS.

K. Starmeris susisiekė su Baltijos šalių lyderiais

„Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį aptarė aktualiausius saugumo ir gynybos klausimus su Jungtinės Karalystės Premjeru Keiru Starmeriu, Latvijos Ministre Pirmininke Evika Silina ir Estijos Prezidentu Alaru Karisu“, – teigiama prezidentūros išplatintame pranešime.

G. Nausėda pažymėjo, kad rytinio NATO flango saugumas yra kertinis viso Aljanso saugumo elementas. 

„Dėl su agresorių veikla susijusių grėsmių būtent rytiniame NATO flange Aljansas turi pademonstruoti vienybę, kolektyvinės gynybos patikimumą ir atgrasymo principo veiksmingumą“, – sakė prezidentas.

„Visos Europos tikslas dabar – bendromis pastangomis didinti investicijas į Europos gynybos pramonę ir skubiai padidinti paramą Ukrainai bei užtikrinti jos nenutrūkstamą tiekimą“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Šalies vadovas pabrėžė būtinybę Ukrainos paramai panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, toliau didinti ekonominį spaudimą ir sankcijas agresorei, priminė tribunolo dėl Rusijos Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų svarbą.

Pokalbyje aptartas ir galimas saugumo garantijų Ukrainai elementas – europinių taikos įgalinimo pajėgų siuntimas į Ukrainą.

Akiratyje – Norvegijos suverenaus turto fondas

Norvegijos politikai ragina savo vyriausybę paramą Ukrainai didinti „kartais“ ir „nedelsiant“, tam pasitelkiant savo suverenaus turto fondą – didžiausią tokio tipo fondą pasaulyje.

„Norvegija yra viena iš nedaugelio šalių, kuri turi didelius kiekius lengvai prieinamų lėšų ir mes todėl turime kartais didinti savo paramą Ukrainai nedelsiant“, – šeštadienį sakė Guri Melby, šalies liberalų partijos vadovė, ją cituoja „Euractiv“.

Jai pritarė ir Erna Solberg, buvusi šalies premjerė.

„Vyriausybė gali ramiai kliautis žinojimu, kad Parlamente yra valios duoti daugiau“, – teigė opozicinės konservatorių partijos politikė.

Kol kas Norvegija Ukrainą yra parėmusi 3,35 mlrd. Eur, o tokią sumą kaimynių Švedijos ir Danijos spauda yra pavadinusios „apgailėtina“ ir „nepateisinama“ – šios šalys Ukrainai yra skyrusios paramos už atitinkamai 5,41 mlrd. Eur ir 8,05 mlrd. Eur.

Tiesa, priešingai, nei Danija ir Švedija, Norvegija turi 1,7 trln. Eur dydžio naftos fondą, kuris iš naftos ir dujų tiekimo Europai Rusijos invazijos akivaizdoje uždirbo papildomus 109 mlrd. Eur.

D. Tuskas ragins sustiprinti Rytų flangą

„Tai bus tikras ketinimų ir gebėjimų išbandymas kiekvienai Europos šaliai daugiau karių nusiųsti į Suomiją, Baltijos šalis ir Lenkiją, prie sienos su Rusija ir Baltarusija“, – teigė Donaldas Tuskas, prieš išvykdamas į Londoną.

Jis taip pat pažymėjo, kad remia Giorgios Meloni, Italijos premjerės siūlymą surengti susitikimą tarp Europos lyderių ir JAV.

Jungtinė Karalystė ir Prancūzija rengs planą

Jungtinė Karalystė ir Prancūzija kartu su Ukraina rengs planą, kaip nutraukti kovas su Rusija, kuris vėliau bus pateiktas JAV.

Apie tai sekmadienį pareiškė JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris, skelbia naujienų agentūra BNS.

„Jungtinė Karalystė kartu su Prancūzija ir galbūt dar viena ar dviem valstybėmis dirbs su Ukraina, kad parengtų planą, kaip sustabdyti kovas, o tada šį planą aptarsime su Jungtinėmis Valstijomis“, – transliuotojui BBC sakė britų premjeras.

P. Pavelas: laikas ieškoti naujų koalicijų

Petras Pavelas, Čekijos prezidentas, vėlų šeštadienio vakarą paragino europiečius ieškoti „plačios norinčiųjų koalicijos“, kuri užtikrintų teisingą taiką Ukrainoje.

„Taika“ agresoriaus sąlygomis vadinasi kapituliacija ir tik paskatintų visus dabartinius ir būsimus agresorius, – teigė Čekijos prezidentas. – Laisvasis pasaulis turi pasipriešinti blogiui.“

Vašingtonas reikalaus viešo V. Zelenskio atsiprašymo

D. Trumpo administracija privačiai teigia, kad reikalaus viešo V. Zelenskio, Ukrainos prezidento, atsiprašymo – apie tokią sąlygą naujienų agentūrai „Bloomberg“ šeštadienį teigė neįvardijamas Europos pareigūnas.

Europa sieks sutaikyti V. Zelenskį ir D. Trumpą

Europos lyderiai, sekmadienį besirenkantys Londone, sieks vėl suartinti Vašingtoną ir Kyjivą.

„Premjero prioritetas yra padaryti viską, ko reikės, kad apginti Ukrainą, – „Financial Times“ cituoja neįvardijamą Keiro Starmerio, JK premjero sąjunginką. – Tai reiškia, kad JAV turi dalyvauti. Privalu sutaisyti santykius ir grįžti prie susitarimo dėl iškastinių išteklių.“

Sekmadienį tiek K. Starmeris, tiek Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sieks sutelkti tvirtesnį Europos paramos paketą, tačiau pažymima, kad JAV pagalba yra būtina.

„Manau, kad palikus nuošalyse susierzinimą, visi turi grįžti prie ramybės, pagarbos ir supratimo, kad galėtume judėti toliau konkrečiais žingsniais, nes tai, kas pastatyta ant kortos, yra per daug svarbu“, – interviu Prancūzijos spaudai sakė E. Macronas.

Europos pajėgoms reikės JAV saugumo garantijų Ukrainai, nes tam, kad Europa pasiektų visišką savarankiškumą, prireiks ne vienų metų.

„Todėl trumpuoju laikotarpiu mes turime daryti viską, ką galime, kad išlaikytume amerikiečių paramą“, – sakė Prancūzijos prezidentas.

FT: JAV santykių su Maskva normalizavimo planuose – „Nord Stream 2“ atgaivinimas

„Financial Times“ skelbia, kad JAV ieškoma investuotojų, galinčių prikelti „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą. Su JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda šiuo klausimu bendraujama per neįvardijamus JAV verslininkus.

Anot leidinio, idėjos autorius – Matthias Warnigas, buvęs „Nord Stream 2 AG“, to paties pavadinimo dujotiekį tiesusios bendrovės vadovas, buvęs Rytų Vokietijos saugumo tarnybos Štasi pareigūnas ir artimas Vladimiro Putino bičiulis.

Apie tokius planus, esą, žino ir pareigūnai Vašingtone, kurie tai vertina kaip siekį normalizuoti JAV santykius su Maskva.

2022 m. rugsėjį buvo susprogdintos abi „Nord Stream 1“ dujotiekio gijos ir viena iš dviejų „Nord Stream 2“ gijų. Likęs 27,5 mlrd. kub. m per metus pajėgumo dujotiekis yra užbaigtas, tačiau jis negavo leidimo pradėti veiklą.

D. Šakalienė lankosi Vašingtone

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sekmadienį atvyko į Jungtines Valstijas, kur susitiks su didžiausių šios šalies gynybos pramonės įmonių atstovais, Pensilvanijos gubernatoriumi bei Kongreso nariais.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, vizito metu numatyti ministrės susitikimai su bendrovių RTX, „Northrop Grumman“, „Lockheed Martin“, „AM General“ atstovais.

„Vizito metu ypatingą dėmesį skirsime dvišaliams susitikimams su JAV gynybos pramonės įmonėmis. Norime, kad Lietuvoje būtų statomos modernios ginkluotės gamyklos. Mūsų tikslas – ne tik pasirengti gamybos plėtrai, bet ir rodyti savo pavyzdžiu kitoms šalims, kad mes nejuokaujame, kai sakome, jog gaminsime daug, greitai, o gynybos pramonę laikysime realiu prioritetu“, – prieš išvykdama į JAV sakė krašto apsaugos ministrė.

Lietuva yra didžiausia JAV ginklų pirkėja Baltijos šalyse. 

Plačiau skaitykite čia.

2,74 mlrd. Eur paskola

Šeštadienio vakarą per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito metu Londone Jungtinė Karalystė (JK) ir Ukraina pasirašė 2,6 mlrd. GBP (2,74 mlrd. Eur) vertės paskolos susitarimą, skirtą Ukrainos gynybiniams pajėgumams paremti.

Tai Londonas pavadino „mūsų tvirtos ir nuolatinės paramos Ukrainos žmonėms“ ženklu, praneša naujienų agentūra BNS.

Britų finansų ministrė Rachel Reeves ir jos kolega Ukrainoje Serhijus Marčenka paskolą pasirašė virtualioje ceremonijoje.

 Ji turi būti grąžinta iš pelno, gauto už įšaldyto Rusijos valstybinio turto.

Pagalbos nutraukimas pakenktų JAV tikslams

„Aukšto rango JAV pareigūnai teigia, kad Jungtinės Valstijos gali nutraukti visą pagalbą Ukrainai, nors prezidentas Donaldas Trumpas apie tokį ketinimą nekalba“, – pastebi „Institute for Study of War“ (ISW), Vašingtone įsikūrusi idėjų kalvė.

„Dabartinės paramos tiekimo Ukrainai nutraukimas tiesiogiai pakenktų prezidento D. Trumpo skelbtam tikslui pasiekti tvarią taiką Ukrainoje“, – pažymi ekspertai.

Jie taip pat pažymi, kad Kremlius pradėjo naują dezinformacijos kampaniją, siekdamas įtikinti, kad Rusija jau laimėjo savo neišprovokuotą karą Ukrainoje.

„Tačiau Europos šalys ir toliau yra pasiryžusios remti Ukrainos kariuomenę ir gynybos pramonę, rengiantis kovo 2 d. įvyksiančiam Europos gynybos aukščiausiojo lygio susitikimui dėl Ukrainos“, – prideda ISW.

Europos lyderiai susitinka Londone

Keiras Starmeris, Jungtinės Karalystės premjeras, sekmadienį pakvietė Europos šalių lyderius į Londoną. 

Čia bus ruošiamasi kovo 6 d. vyksiančiam Paryžiaus lyderių susitikimui, kuris bus skirtas siekiui užtikrinti „ilgalaikę ir užtikrintą“ taiką Ukrainoje.

Donaldas Tuskas, Lenkijos premjeras, yra sakęs, kad Europos Komisija ruošia didelį paramos paketą Ukrainai, apie kurį bus paskelbta Paryžiuje.

„Mes būsime Londone sekmadienį, kartu su mūsų draugais britais ir grupe lyderių, kur kalbėsime apie šiuos bendrus gynybos planus“, – teigė jis „Politico“.

Kaip praneša BBC, Londone rinksis lyderiai iš Prancūzijos, Vokietijos, Danijos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Ispanijos, Turkijos, Suomijos, Švedijos, Čekijos ir Rumunijos.

Taip pat – Europos vadovų tarybos, Europos Komisijos vadovai ir NATO generalinis sekretorius.

Tarp pakviestųjų šalių nėra Baltijos šalių.  JK premjeras žada su šių šalių vadovais pasikalbėti nuotoliu.

Kaip skelbta, jos yra „labai nepatenkintos“ dėl to. Tačiau prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas naujienų agentūrą BNS patikino, jog bet koks informacijos aptarimo būdas yra tinkamas, o Baltijos valstybės pirmosios gaus informaciją iš Vašingtone viešėjusio K. Starmerio.