Ekonomistai apie pernykštį ir šiųmetį Lietuvos BVP – subalansuotas augimas

Visi VŽ pakalbintieji ekonomistai prognozuoja, kad statistikai šį ketvirtadienį paskelbs apie maždaug 2,5% ekonomikos ūgtelėjimą 2024-aisiais. O šiemet esą galima tikėtis apie 3% augimo.

Toks BVP augimas Lietuvos atveju yra vertinamas kaip nuosaikus, subalansuotas, nes jis, pasak ekspertų, užtikrina darbą, investicijas ir vartojimą, neperkraunant ekonomikos ir neprovokuojant infliacijos. 

Tokiu tempu ekonomika gali augti, nesukeldama didelės staigių sukrėtimų ar recesijų rizikos, leisdama tolygiai vystytis visoms ekonomikos sritims.

Pagrindinis variklis – namų ūkių vartojimas

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko ekonomistas

2024 m. BVP prognozė: +2,5%

2025 m. BVP prognozė: +3%

Lietuvos ūkio plėtra ir vėl viršijo lūkesčius. Išvengusi recesijos tiek 2020, tiek ir 2023 m., šalies ekonomika praeitais metais atsispyrė nuo dugno ir sugeneravo solidų 2,5% augimą, o 2024 m. IV ketv. augimas įsibėgėjo net iki 3,5%.

ES kontekste išsiskiriame plataus spektro augimu. Lietuvoje, priešingai nei daugelyje kitų ES šalių, augimą praeitais metais pademonstravo visi pagrindiniai ekonomikos sektoriai: žemės ūkis, pramonė, statyba, prekyba, transportas bei aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriai.

Visgi, pagrindiniu ekonomikos varikliu buvo namų ūkių vartojimas, kurį skatino sparčiai tebeaugantys atlyginimai, ženkliai sumažėjusi infliacija, mažėjančios palūkanų normos bei žemas nedarbo lygis. Dėl imigracijos augantis Lietuvos gyventojų skaičius taip pat skatino vidaus vartojimo augimą.

Sparčiai didėjusios valdžios sektoriaus išlaidos taip pat svariai prisidėjo prie ekonomikos augimo, tačiau augantis biudžeto deficitas kelia vis daugiau pagrįstų klausimų apie viešųjų finansų tvarumą, ypač turint omenyje ambicingus krašto apsaugos finansavimo tikslus.

Prognozuojame, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas išliks spartus, tačiau šių metų antroje pusėje augimas gali kiek išsikvėpti. 2026 m. perspektyvos nemaža dalimi priklausys nuo fiskalinės politikos ir galimų mokesčių pakeitimų – jei nepavyks subalansuoti biudžeto ir teks imtis „diržų veržimosi“ politikos, Lietuvos ekonomika 2026 m. gali stabtelti.    

Naujausios, 2024 m. rudenį skelbtos mūsų Lietuvos ekonomikos prognozės: 2025 m. augs 3%, 2026 m. – 2,5%.

Savo prognozes atnaujinsime 2025 m. kovo mėn. Tikėtina, kad mažinsime 2026 m. ekonomikos augimo prognozę dėl augančio fiskalinio nesubalansuotumo grėsmės. 

Skatinančioji fiskalinė politika

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas

2024 m. BVP prognozė: +2,5%

2025 m. BVP prognozė: +2,8%

Prognozuoju, kad paskutinį 2024 m. ketvirtį metinis Lietuvos BVP lyginamosiomis kainomis pokytis (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) buvo 3,1%. Visa tai virstų į 2,5% realaus BVP augimą 2024 m.

Jeigu išties paskutinį ketvirtį metinis BVP pokytis perlipo 3% kartelę, tokį rezultatą turėtume laikyti stipriu, atsižvelgiant į visus išorinius veiksnius pastaraisiais metais.

Kaip ir III ketv., didžiausią įtaką metiniam BVP pokyčiui turėjo daryti didesnė sukurta pridėtinė vertė pramonės ir mažmeninės prekybos sektoriuose.

Pernai iš dugno kilo baldų, medienos, trąšų, plastiko gaminių gamyba, toliau augo metalų, transporto dalių, metalo dirbinių gamyba, stabiliai laikėsi maisto ir gėrimų pramonė. Mūsų pramonininkai juto Vakarų Europos užsakymų perkėlimo iš Vokietijos ar kitų brangesnės darbo jėgos šalių į artimas ir draugiškas rinkas, tokias kaip Lietuva.

IV ketv. namų ūkių vartojimas stipriai augo ir tai turėjo atspindėti ir su vartojimu dirbančių įmonių pridėtinės vertės pokyčiai.

Infliacija paskutinį ketvirtį dar buvo istoriškai nedidelė, perkamoji galia augo, palūkanos sparčiai mažėjo, darbo rinkoje buvo stabilu ir visa tai skatino vartojimą.

Statybų sektoriaus indėlis į metinį visos šalies BVP pokytį, kaip ir III ketv., turėjo būti truputį teigiamas, nes vis dar inžinerinės paskirties statinių statyba augo.

Transporto bendrovėms paskutinis ketvirtis buvo ganėtinai stabilus ir didesnės įtakos BVP nedarė.

Panašu, kad neturėjo keistis ankstesnių ketvirčių tendencijos IT sektoriuje ir kuriama pridėtinė vertė toliau augo, o sektorius buvo svarbus ekonomikos augimo šaltinis.

Žemės ūkio indėlis į BVP paskutinį ketvirtį nebūna toks didelis kaip trečią, bet panašu, kad metinis sukurtos pridėtinės vertės pokytis ir metų pabaigoje buvo teigiamas.

Apskritai, pernai fiskalinė politika buvo skatinančioji ir didesnis biudžeto deficitas davė ekonomikai daugiau energijos.

Paskutinį kartą SEB grupėje ekonomines prognozes atnaujinome lapkritį, kai prognozavome, kad Lietuvos BVP šiemet didės 2,8%, o 2026 m. – 2,9%.

Naujausias ekonominių rodiklių prognozes pristatysime viešai sausio 28 d. Lietuvos BVP 2025 ir 2026 m. prognozių nekeisime.

Sugebėta staigiai atsitiesti po stabtelėjimo

Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko vyr. ekonomistė

2024 m. BVP prognozė: +2,5%

2025 m. BVP prognozė: +2,9%

Visų 2024 m. realus BVP, tikėtina, buvo 2,5% didesnis nei prieš metus, bet IV ketv. metinis augimas galėjo siekti ir 3,5%. Tokį šuolį metų pabaigoje lėmė tiek stiprus 2024-ųjų IV ketv. rezultatas, tiek ir itin žema 2023 m. IV ketv. palyginamoji bazė.

Lietuvos BVP augimo tempas buvo vienas spartesnių Europoje, pagal savo ūkio plėtros dinamiką pernai išsiskyrėme tiek tarp Baltijos šalių, tiek ir platesniame euro zonos kontekste.

Šios sėkmės formulė – sukauptos atsargos, žemas privataus ir viešojo sektoriaus įsiskolinimo lygis, tinkamu laiku Lietuvos ūkį pasiekę gausesni ES struktūrinių fondų pinigai, eksporto diversifikacija bei eksportuotojų gebėjimas rasti nišinių užsakymų ir auginti produkciją net ir pagrindinėms rinkoms traukiantis.

Sugebėjome staigiai atsitiesti po stabtelėjimo 2023 m. ir išvystyti dinamišką subalansuotą augimą, kuris rėmėsi ne vien į aukštos pridėtinės vertės IT paslaugų, vidaus vartojimo ir viešųjų investicijų kolonas, bet atsigavimo pagreitį palaipsniui įgavo ir į išorę orientuoti gamybos sektoriai.

Apdirbamosios gamybos be naftos produkcijos apimtys pernai išaugo net 6,1%. Energingą atšokimą pademonstravo energetikai imlios šakos, atsitiesė ir cikliškai jautresnės medienos ir baldų pramonės gamybos apimčių metinio pokyčio kreivės. Tai puikus eksportuojančių įmonių rezultatas, turint omenyje, su kokiomis problemomis susiduria kertinė eksporto partnerė Vokietija ir gerokai vangesnės Estija su Latvija.

Kad mūsų gamintojams pavyksta atrasti nišų, reiškia, kad dar esam konkurencingi ir lankstūs. Šio pranašumo būtina su laiku neprarasti.

Namų ūkių vartojimą pernai stiprino palankios migracijos tendencijos, aktyvi darbo rinka ir galingas perkamosios galios atsigavimas. Infliacijai flirtuojant su nuliu, atlyginimų augimas išliko dviženklis, tai stiprino vartotojų lūkesčius ir gerino vartojimo apetitą.

Nuo metų vidurio Europos centriniam bankui (ECB) pradėjus karpyti palūkanų normas, lengvėjo ir paskolų aptarnavimo našta.

Kad vartojimas stiprėjo, rodo operatyvūs mažmeninės prekybos apyvartų duomenys: antrąjį pusmetį įsibėgėjo prekybos ne maisto prekėmis realios apyvartos augimas (gruodį net 11% viršijo atitinkamą 2023 m. rodiklį), o bendras metų rezultatas buvo net 4,7% didesnis nei užpernai.

[infogram id="37e4231a-5638-4cf8-855b-7769bb97cd2d" prefix="dtw" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2025 01 27"]

Paskutinį kartą makroekonomines prognozes Lietuvai atnaujinome rudenį ir tikimės, kad šiemet realus BVP išaugs 2,9%, panašus artimas potencialui tempas turėtų išlikti ir 2026 m.

Lietuva šiemet turėtų tęsti subalansuotą plėtrą, kurią sąlygotų tiek į vidaus rinką, tiek į eksportą orientuotos ekonominės veiklos.

Toliau plauksime ant klestėjimo bangos

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyr. ekonomistas

2024 m. BVP prognozė: +2,4%

2025 m. BVP prognozė: +3%

BVP augimas pernai turėjo siekti 2,4%, šiemet turėtų paspartėti iki 3%.

Pernai Lietuva išsiskyrė iš daugelio regiono šalių ir buvo viena sparčiausiai augančių ekonomikų.

Priešingai nei daugelyje kitų šalių, įsibėgėjo pramonės ir mažmeninės prekybos augimas, mažėjant palūkanų normoms rezervacijų skaičius pirminėje nekilnojamojo turto rinkoje atsigavo ir priartėjo prie ilgalaikio istorinio vidurkio.

Vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau nei dešimtadaliu, infliacija buvo viena mažiausių ES, užimtumas pakilo į aukščiausią lygį nuo šio amžiaus pradžios, todėl nenuostabu, kad visus metus Lietuvos vartotojų lūkesčių rodiklis buvo arti rekordinių aukštumų bei didžiausias ES.

Net užkietėję pesimistai, nuolat ieškantys sliekų ant asfalto, sunkiai randa kuo skųstis ir kur badyti pirštais.

Kol kas nėra akivaizdžių priežasčių dėl kurių šios teigiamos tendencijos galėtų išsikvėpti, tikėtina, kad ant šios klestėjimo bangos plauksime ir šiemet.

Tiesa, šiemet infliacija pasieks 3%, o greta jos dar ir bręstanti mokesčių reforma gali pradėti temdyti gyventojų nuotaikas.

Geriausias rezultatas tarp Baltijos valstybių

Aleksandras Izgorodinas, „Citadelė“ banko ekonomistas

2024 m. BVP prognozė: +2,3%

2025 m. BVP prognozė: +2,9%

Prognozuojame, kad per 2024-uosius Lietuvos realusis BVP išaugo 2,3% ir manome, kad tai bus geriausias rezultatas tarp visų Baltijos valstybių. Prognozuojame, kad 2024 m. Latvijos BVP stagnavo (+0,3% lyginant su 2023 m.), Estijos ekonomika, tikėtina, 2024 m. smuko 0,8% – dėl didžiausio skolos lygio Baltijos regione ir dėl didelės priklausomybės nuo prekybos su Skandinavijos rinkomis, kurų ekonomika kenčia nuo palūkanų.

Pagrindinė priežastis, kodėl 2024 m. Lietuvos BVP buvo optimistiški, yra tai, kad prie augimo prisidėjo iš karto keli svarbūs sektoriai – pramonė, vidaus prekyba ir metų gale – NT ir statybų sektoriai.

Lietuvos pramonės įmonės išnaudojo Vokietijos pramonės silpnumą ir gavo daugiau kontraktinės gamybos užsakymų iš vokiečių gamintojų, kurie aktyviai ieškojo pigesnių gamybos partnerių.

Atsigavusi gyventojų perkamoji galia ir antrą pusmetį prasidėjęs palūkanų mažėjimas lėmė vidaus vartojimo augimą. Palūkanų mažėjimas, optimistiniai gyventojų lūkesčiai taip pat jau spėjo teigiamai paveikti NT ir statybų sektorius, kur matome atsigavimo požymių.

Vienintelis didelis Lietuvos ekonomikos sektorius, kuris pernai kentėjo, buvo transportas – čia sunkumus lėmė euro zonos, ypač Vokietijos ūkio problemos.

Tikimės, kad 2025 m. Lietuvos ekonomika išaugs 2,9%, t. y. kiek sparčiau nei 2024-aisiais.

Kita vertus, lyginant su pernykščio rudens prognozėmis, šiųmetinių Lietuvos BVP prognozių negeriname – dėl prastesnio nei tikėjomės ekonomikos aktyvumo euro zonos ekonomikoje.

Vertiname, kad šiemet didelės įtakos Lietuvos ekonomikos augimo paspartėjimui turės tolesnis palūkanų mažėjimas. Manome, kad ECB šiemet bazines palūkanas sumažins dar 4 kartus, dėl ko trijų mėnesių EURIBOR vasarą turėtų sumažėti iki 2%. Pigesnis skolinimas atitinkamai paspartins Lietuvos ekonomikos augimą. Prie to šiemet reikšmingai prisidės palūkanoms imlūs sektoriai – statybų ir NT.