Lenkija perima pirmininkavimą ES: daugiausia dėmesio skirs saugumui
Be to, ES susiduria ir su pasauliniais iššūkiais. Pavyzdžiui, ruošiasi Donaldo Trumpo, pasisakančio už „pirmenybę Amerikai“ ir JAV muitų įvedimą Europos eksportui, sugrįžimui į Baltuosius rūmus.
Europai iššūkių kelia ir blogėjantys prekybiniai santykiai su Kinija bei Rusijos karas Ukrainoje. O visa tai vyksta tuo metu, kai dvi pirmaujančios ES valstybės – Prancūzija ir Vokietija – išgyvena vidinius politinius neramumus.
Tokiomis niūriomis aplinkybėmis Lenkija siekia imtis vadovaujančio vaidmens formuojant Europos politiką, ypač saugumo srityje.
„Jei Europa bus bejėgė, ji neišgyvens... Padarykime viską, kad Europai ir Lenkijai nereikėtų mokėti didžiausios kainos už laisvę, už stiprybę, už suverenumą. Padarykime viską, kad Europa vėl taptų stipri“, – per iškilmingą renginį Varšuvoje penktadienį sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Jam pritarė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, kuris pabrėžė, kad svarbu ir toliau remti Kijivą.
„Šiais metais turime ir toliau palaikyti Ukrainą – tiek, kiek reikės, kad būtų pasiekta visapusiška, teisinga ir ilgalaikė taika, – sakė A. Costa. – Todėl gynybą ir toliau turime laikyti strateginiu Europos Sąjungos prioritetu.“
Lenkijos ambicijos
D. Tuskas tikisi, kad ES pavyks susitarti dėl savo pozicijos ir sukurti koaliciją, kuri remtų Ukrainą ir „užtikrintų taiką, naudingą Kijevui, o ne Maskvai“, pažymi Edita Zgut-Przybylska, Lenkijos mokslų akademijos Filosofijos ir sociologijos instituto docentė.
D. Tuskas, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, anksčiau vadovavęs ir centro dešiniosios Europos liaudies partijai, yra gerai žinomas ES veikėjas. Tačiau, kadangi Europos sostinėms tenka priimti sunkius sprendimus, pavyzdžiui, kaip padidinti ir finansuoti išlaidas gynybai, analitikai nemano, kad Varšuva sugebės vadovauti pati.
Piotras Burasas, Europos užsienio santykių tarybos Varšuvos biuro vadovas, sako, kad iššūkiai, su kuriais susiduria ES, pranoksta bet kokį pusmečio pirmininkavimą.
„Šis momentas Europai yra labai svarbus, visų pirma dėl D. Trumpo sugrįžimo ir padėties Ukrainoje, taip pat dėl klausimų, susijusių su platesne ekonomika, konkurencingumu ir galbūt prekybiniu karu. O tuo pačiu metu pačioje ES silpnėja lyderystė ir prasideda pereinamasis laikotarpis“, – „Reuters“ komentuoja P. Burasas.
Kalbėdami apie Europos kolektyvinį saugumą ir paramą Kijevui, kai kurie analitikai pažymi, kad Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, gali užimti didesnį vaidmenį po vasario 23 d. vyksiančių nacionalinių rinkimų, kuriuos, kaip prognozuojama, laimės konservatoriai.
„Vienintelė viltis – kad naujoji Vokietijos vadovybė nuspręs užimti daug aktyvesnę ir ryžtingesnę poziciją“, – kalba Peteris Batoras, buvęs Slovakijos ambasadorius prie NATO, šiuo metu dirbantis opozicinės Slovakijos partijos „Progresyvi Slovakija“ vyriausiuoju analitiku.
Diplomatiniai ginčai
Lenkija nusprendė nekviesti Vengrijos ambasadoriaus į penktadienį vyksiantį Varšuvos pirmininkavimo ES pradžios renginį po to, kai Budapeštas suteikė prieglobstį buvusiam Lenkijos viceministrui. Jo atžvilgiu Lenkijoje atliekamas tyrimas dėl įtariamo piktnaudžiavimo valstybės lėšomis, skelbia „Reuters“.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas taip pat nebuvo pakviestas į ceremoniją Varšuvos Didžiajame teatre, informavo Magdalena Sobkowiak-Czarnecka, Lenkijos Europos reikalų ministro pavaduotoja.
Varšuva sukritikavo Budapeštą, kai Vengrija praėjusį mėnesį suteikė politinį prieglobstį buvusiam Lenkijos teisingumo viceministrui Marcinui Romanowskiui, kuris buvo sulaikytas praėjusių metų liepą vykdant tyrimą dėl netinkamo valstybės lėšų panaudojimo.
Savo ruožtu Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto penktadienį pasmerkė Lenkijos sprendimą nekviesti vengrų ambasadoriaus į renginį.
„Lenkijos ambasadoriaus sprendimą galima apibūdinti dviem žodžiais: apgailėtinas ir vaikiškas“, – sakė P. Szijjarto.
