Rumunijoje prezidento rinkimus reikės kartoti, nusprendė teismas
Pirmajame prezidento rinkimų rate lapkričio 24 d. daugiausiai balsų – 22,94% – surinko kraštutinis dešinysis Kremliui palankus kandidatas Calinas Georgescu. Jis žadėjo pergalės atveju nutraukti pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai, skelbia ELTA.
Antroje vietoje su 19,18% balsų liko liberalų ir konservatorių reformistų partijai „Sąjunga Rumunijai išgelbėti“ atstovaujanti Elena Lasconi. Prieš rinkimus protestuotojai rinkosi į tūkstantinius mitingus, kuriais buvo norima palaikyti kandidatę.
Po menkai žinomo kraštutinių dešiniųjų kandidato pergalės kaltė buvo verčiama socialiniams tinklams, kuriuose masiškai plito prorusiška propaganda. Rusija jau kurį laiką savo propagandinėmis kampanijomis siekia įvilioti į spąstus buvusias SSRS okupuotas šalis ir atitraukti jas nuo Vakarų.
VŽ rašė, kad rinkimų kampanija Rumunijoje pasižymėjo prorusiškais išpuoliais prieš europietiškus kandidatus.
Toks beprecedentis Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris yra galutinis, buvo priimtas po to, kai prezidentas Klausas Iohannisas trečiadienį išslaptino žvalgybos duomenis, kuriuose teigiama, kad Rusija vykdė plataus masto kampaniją, apimančią tūkstančius socialinių tinklų paskyrų, skirtų C. Georgescu reklamuoti tokiose platformose kaip „TikTok“ ir „Telegram“, rašo BNS.
Dabar bus paskirta nauja data pirmajam turui pakartoti.
Žvalgybos bylos buvo iš Rumunijos žvalgybos tarnybos, Užsienio žvalgybos tarnybos, Specialiosios telekomunikacijų tarnybos ir Vidaus reikalų ministerijos.
Paskelbus žvalgybos duomenis, Rumunijos Konstitucinis Teismas gavo daug teisinių skundų, kuriuose raginama anuliuoti pirmojo turo balsavimą, tačiau kol kas neaišku, kokiu pagrindu jis priėmė tokį sprendimą.
Praėjusią savaitę tas pats teismas nurodė perskaičiuoti pirmojo turo balsus, o tai dar labiau padidino chaotišką rinkimų ciklą apėmusius nesutarimus.
Prezidentas Rumunijoje pirmiausiai vykdo protokolinius uždavinius, tačiau laikomas moraliniu autoritetu ir daro įtaką užsienio politikai. Be to, jam tenka svarbus vaidmuo formuojant naują vyriausybę.
Teismas teigė, kad sprendimą penktadienį priėmė vienbalsiai, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė, skelbia BNS.
Kadenciją baigiantis ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše pasveikino Teismo sprendimą. Jis sakė, kad tai buvo „vienintelis teisingas sprendimas po to, kai buvo išslaptinti dokumentai (...), iš kurių matyti, kad rumunų balsavimo rezultatai buvo šiurkščiai iškraipyti dėl Rusijos įsikišimo“.
Atskirame žvalgybos tarnybų dokumente sakoma, kad „Maskvos politikos centrai (Rumuniją) laiko priešiška valstybe“.
Tuo metu E. Lasconi griežtai pasmerkė Teismo sprendimą, sakydama, kad jis yra „neteisėtas, amoralus ir griauna pačią demokratijos esmę“.
„Turėjome tęsti balsavimą. Turėjome gerbti Rumunijos žmonių valią. Nesvarbu, ar mums tai patinka, ar ne, bet teisiniu ir teisėtu požiūriu 9 milijonai Rumunijos piliečių, tiek šalyje, tiek diasporoje, savo balsais išreiškė savo palankumą konkrečiam kandidatui. Negalime ignoruoti jų valios!“ – teigė ji.
„Žinau, kad būčiau laimėjusi. Ir laimėsiu, nes Rumunijos žmonės žino, kad kovosiu už juos, kad suvienysiu juos dėl geresnės Rumunijos. Aš ginsiu mūsų demokratiją. Aš nepasiduosiu“, – sakė ji.
Anot jos, Rusijos kišimosi klausimas turėjo būti sprendžiamas pasibaigus rinkimams.
