Rumunijos rinkimų pirmąjį turą laimėjo prorusiškas kandidatas
Papildyta skyriais „Trečiąją vietą užėmęs kandidatas atsistatydina iš partijos“ ir „Kremlius teigia turintis mažai informacijos apie prorusišką kandidatą“
Balsavusiųjų apklausos iš pradžių rodė, kad centro kairės ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu užtikrintai pirmauja ir kad antroje vietoje yra vienas centro dešinės kandidatas, todėl tikėtasi, kad C. Georgescu į kitą mėnesį vyksiantį antrą turą nepateks.
Tačiau suskaičiavus 98,66% balsų pasirodė, kad prorusiškas C. Georgescu turi 22,59% balsų, o M. Ciolacu – 19,55% balsų.
Nė vienam kandidatui pirmajame ture nesurinkus daugiau kaip 50% balsų, du geriausiai pasirodę kandidatai varžysis antrajame ture gruodžio 8 dieną.
Kad ir koks bus rezultatas, „kraštutiniai dešinieji kol kas yra didelis šių rinkimų laimėtojas“, naujienų agentūrai AFP sakė politologas Cristianas Pirvulescu.
Kitas nacionalistų kandidatas, George Simionas, šiuo metu yra ketvirtas, tad kraštutiniai dešinieji tikriausiai gauna apie trečdalį sekmadienį įvykusių rinkimų balsų.
Tai būtų politinis žemės drebėjimas 19 mln. gyventojų turinčiai šaliai, kuri iki šiol neužimdavo nacionalistinės pozicijos ir tuo skirdavosi nuo Vengrijos bei Slovakijos.
Rinkimų laimėtojas daugiausia reprezentaciniame Rumunijos prezidento poste pakeis Klausą Iohannisą.
Ant kortos pastatyta daug
M. Ciolacu Socialdemokratų partija Rumunijos politiką formavo daugiau kaip tris dešimtmečius. Sekmadienį atiduodamas savo balsą jis pažadėjo stabilumą ir padorų pragyvenimo lygį.
Tačiau augant susirūpinimui dėl infliacijos ir karo kaimyninėje Ukrainoje, kraštutiniai dešinieji prieš rinkimus, regis, sustiprino savo pozicijas.
C. Georgescu populiarumą pastarosiomis dienomis padidino „TikTok“ kampanija už pagalbos Ukrainai nutraukimą. Jis taip pat skeptiškai kalbėjo apie Rumunijos narystę NATO.
„Šįvakar Rumunijos žmonės prašė taikos. Jie šaukė labai garsiai“, – sakė jis.
G. Simionas taip pat pasinaudojo rinkėjų pykčiu dėl infliacijos ir žadėjo prieinamesnį būstą. Balsuodamas jis įspėjo dėl esą galimų sukčiavimo bei užsienio kišimosi.
Rumunijai, turinčiai 650 km ilgio sieną su Ukraina, ant kortos pastatyta daug.
Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, Rumunija dabar vaidina gyvybiškai svarbų strateginį vaidmenį NATO, nurodo idėjų kalvė „New Strategy Center“.
Trečiąją vietą užėmęs kandidatas atsistatydina iš partijos
Proeuropietiškų pažiūrų Rumunijos ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu pirmadienį pareiškė, kad jo Socialdemokratų partija (PSD) nekvestionuos nedidelio balsų skirtumo, kuriuo pralaimėjo prezidento rinkimus, ir paskelbė atsistatydinantis iš šios politinės jėgos vadovo pareigų.
Sekmadienį vykusiuose rinkimuose M. Ciolacu užėmė trečią vietą su 19,15% balsų.
M. Ciolacu žurnalistams sakė, kad „demokratijos taisyklės ir antrojo turo svarba yra svarbesni už mūsų asmeninius interesus“.
Rusijos šnipai?
Rinkimų kampanija pasižymėjo kontroversijomis ir asmeniniais išpuoliais.
G. Simionas buvo kaltinamas tuo, kad susitiko su Rusijos šnipais, bet pats tai neigia.
M. Ciolacu buvo kritikuojamas už naudojimąsi privačiais lėktuvais.
Kai kurie stebėtojai tikėjosi Kimpulungo miestelio merės ir vienos centro dešinės opozicinės partijos lyderės Elenos Lasconi gero pasirodymo, ji šiuo metu yra antroje vietoje.
Politologas C. Pirvulescu sakė, kad netikėta kraštutinių dešiniųjų sėkmė galėtų padaryti „užkrečiamąjį poveikį“ gruodį vyksiantiems parlamento rinkimams, o tokiu atveju gali būti sunku suformuoti valdančiąją koaliciją.
Kremlius teigia turįs mažai informacijos apie prorusišką kandidatą
Rusija pirmadienį pareiškė, kad nėra susipažinusi su informacija apie prorusiškų kraštutinių dešiniųjų kandidatą Caliną Georgescu, dalyvaujantį Rumunijos prezidento rinkimuose.
„Negaliu pasakyti, kad esame gerai susipažinę su šio kandidato pasaulėžiūra, kiek tai susiję su santykiais su mūsų šalimi“, – pirmadienį žurnalistams teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Kalbant apie dabartinę vadovybę, Rumunija mums nėra draugiška šalis, todėl ir toliau stebėsime, kaip viskas klostysis toliau“, – pridūrė jis.
Rinkimų laimėtojas daugiausia reprezentaciniame Rumunijos prezidento poste pakeis Klausą Iohannisą.
