Keista Rumunijos politinė vizija – atgal į Maskvos glėbį

Spalio 26 d. Sakartvele rinkimus laimėjo prorusiška „Gruzijos svajonės“ partija – šią pergalę palydėjo masiniai protestai, bet jie buvo brutaliai išvaikyti. 

Moldovoje rinkimus proeuropietiška prezidentė Maria Sandu laimėjo tik per plauką. Ji surinko 54,7%, o jos varžovas, prorusiškos Socialistų partijos remiamas buvęs prokuroras Alexandras Stoianoglo – 45,3% balsų, taigi, atsiliko nežymiai. Rinkimai kėlė įtampą, nes nebuvo aišku, ar šalis apskritai pasirinks Vakarus. 

Dabar iššūkius NATO bei ES kelia ir Rumunijos ultranacionalisto Calino Georgescu pergalė, kuri rodo, kad Rumunija gali atsigręžti į Rusiją. 

Šiuo keliu jau kurį laiką nedviprasmiškai eina Vengrija ir Slovakija, kurios stengiasi laviruoti tarp dviejų stovyklų ir kritikuoja paramą Ukrainai. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir Slovakijos premjeras Robertas Fico peikė Vakarų pastangas padėti Ukrainai prieš Rusijos agresyvų karą.

Šokiruojanti Rumunijos ultranacionalisto C. Georgescu pergalė sukėlė nuogąstavimų, kad po ginčytinų rinkimų Moldovoje ir Sakartvele Maskva gali bandyti įtraukti NATO ir ES narę Rumuniją į savo stovyklą, rašo „Politico“.

„Šio tylaus, tačiau ekstremistinio, prorusiško kandidato rezultatas yra Rusijos hibridinio karo prieš Europos demokratiją dalis“, – sakė konservatyvusis Rumunijos įstatymų leidėjas Europos Parlamente Siegfriedas Mureșanas.

Iš tiesų netikėti rezultatai Rumunijoje sutampa su platesnio masto Rusijos bandymais įtraukti Europos Sąjungai priklausančias ar jos kaimynystėje esančias šalis į promaskvietišką stovyklą. Problema ta, kad daugelis šių šalių jau buvo šioje stovykloje SSRS laikais ir, rodos, iš istorijos nelabai tepasimokė. 

Rinkimų stebėtojai įspėjo apie įtaką iš šalies rinkimams Moldovoje ir Sakartvele. Tuo tarpu ES priklausančių Vengrijos ir Slovakijos vadovai jau palaiko prorusiškas pažiūras. Netrukus prie jų gali prisijungti ir Čekija, jei buvęs ministras pirmininkas Andrejus Babišas laimės kitais metais vyksiančius parlamento rinkimus.

„Jei sekate, ką rusai daro šiame regione, žinote, kad Rumunija jiems itin svarbi. Jų planas – atkirsti Rumuniją nuo Juodosios jūros... Tai įprastas Rusijos žaidimas“, – sakė Vokietijos užsienio santykių tarybos analitikas Milanas Ničas. 

Iki šiol Rumunija, kuri ribojasi su Ukraina rytiniame ES pakraštyje, atliko pagalbinį vaidmenį Vakarams remiant Ukrainą. Karas, pavyzdžiui, padidino strateginę Mihailo Kogalniceanu oro pajėgų bazės prie Juodosios jūros svarbą.

Tačiau visa tai gali apsiversti aukštyn kojomis, jei laimės C. Georgescu.

Rusijos geopolitiniai tikslai žvelgiant iš Maskvos perspektyvos atrodo savaime suprantami. Daugiau klausimų kelia pačių promaskvietišką kelią besirenkančių šalių pozicija grąžinti savo valstybę į Rusijos glėbį. 

Rumunas C. Georgescu iškovojo pergalę, surinkęs 22,94% balsų, nors neturėjo jokios partijos paramos, o apklausos visiškai nerodė jo populiarumo. M. Ničas mano, kad šis politikas yra Rusijos produktas.

Dabar Briuselyje baiminamasi, kad gruodžio 8 d. vyksiančiame antrajame rinkimų ture gali nugalėti C. Georgescu ir Rumunija papildys vis didėjantį šalių, kurių lyderiai kritiškai vertina ES ir NATO bei yra draugiški Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, sąrašą. Toks Rusijos skverbimasis į ES vidų gali turėti itin neigiamos įtakos demokratijai.