Šeši žingsniai iki konkurencingiausiųjų dešimtuko

Verslo asocijuotos struktūros teigia, kad siekiant pritraukti investicijas ir auginti ekonomiką, taigi, kelti šalies konkurencingumo reitingą, būtina nuolat judėti pirmyn net keliais vektoriais – ir užtikrinti saugią valstybę, ir karpyti biurokratinę naštą, ir turėti stabilią bei teisingą mokesčių sistemą, ir skirti dėmesio inovacijoms, švietimo sektoriui, mokslo ir tyrimų plėtrai, ir diegti lankstesnį specialistų pritraukimą.

Kad tai yra žingsniai į ekonominę sėkmę, rodo ir konkurencingiausių pasaulio valstybių patirtis. Tad siūlomų receptų įgyvendinimas gali padėti pasiekti tikslą Lietuvai gerokai pagerinti savo poziciją konkurencingiausių valstybių sąraše.

Pasauliniame Šveicarijos vadybos instituto IMD konkurencingumo reitinge Lietuva iš 32-os vietos šiemet pakilo į 30-ą poziciją tarp 67-ių vertinų šalių. Inovacijų agentūra suskubo paskelbti, kad Lietuva pirmą kartą nuo 2020 m. aplenkė Estiją, kuri nukrito į 33-ią vietą.  

Verslo atstovų teigimu, Lietuva turėtų ambicingai siekti patekti į pirmąjį dešimtuką.

Valdžios atstovai tikina, kad stengsis išgirsti „argumentuotus verslo pasiūlymus, kaip skatinti ekonomiką“, bet toli gražu neįsipareigoja juos visus įgyvendinti.

Konkurencingumo didinimo tema bus nagrinėjama lapkričio 28 d. vyksiančioje „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2025“.

Paruošė savotišką lakmuso popierėlį

Ekspertai labiausiai pasigenda nuoseklaus ilgalaikio planavimo ir strateginės drausmės siekiant tų tikslų.

Asocijuotos verslo struktūros – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, asociacija „Investuotojų forumas“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos startuolių asociacija – bei „Verslo žinios“ išskyrė šešis konkurencingos Lietuvos prioritetus.

Pasak šio šešeto žingsnių rengėjų, kad „tai savotiškas paruoštukas arba lakmuso popierėlis, leisiantis sekti Lietuvos progresą išskirtose srityse“.

Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investuotojų forumas“ valdybos pirmininkas, „Verslo žinių“ podkastui „Kontekstai“, paklaustas, kokių trijų svarbiausių darbų imtųsi konkurencingumo didinimo srityje, jeigu būtų premjeras, paminėjo vieną ilgalaikį ir du trumpalaikius žingsnius.

Ilgalaikis tikslinis darbas – dėmesys švietimui, jo pertvarka ir efektyvinimas: „Tai Lietuvoje daroma jau gal dvidešimt metų, bet iki šiol nepadarytas. Pats buvau vienos švietimo reformų komisijos pirmininkas, kitos narys, ir mačiau, kaip sistema visą reikalą sužlugdo. Todėl švietimo reforma ilgalaike prasme yra bene svarbiausias dalykas.“

Tvarios ir efektyvios pertvarkos šioje srityje, anot pašnekovo, leistų be kita ko užtikrinti vieno iš nustatytųjų prioritetų įgyvendinimą – kad rinka turėtų galimybę įgyti jos poreikius atitinkančius kvalifikuotus darbuotojus.

Apie problemas išugdant ir išlaikant talentus kalba ir Lietuvos startuolių asociacijos „Vienaragiai LT“ vadovė Gintarė Verbickaitė. Jas nulemia ir nesutvarkytas švietimo sektorius. 

„Ne vienas tyrimas parodė, kad kokybiškas ugdymas turi tiesioginį poveikį verslų sėkmei. Todėl būtina suvokti, kad tai ateitis, o verslai iš esmės yra orientuoti į ateitį“, – teigė ji. 

G. Verbickaitė prognozuoja, kad atotrūkis tarp verslo poreikių ir pasiūlos darbo rinkoje tik didės, nes „jau dabar įmonės susiduria su aukštos kvalifikacijos darbuotojų stygiumi“.

Kaip dar vieną sritį, kur talentų pritraukimas yra itin svarbus, ji nurodo mokslą ir tyrimus.

Kova su pertekline biurokratija

Kalbėdamas apie trumpalaikius, per vieną kadenciją įgyvendinamus uždavinius, R. Valiūnas paminėjo viešojo sektoriaus pertvarką ir darbo jėgos pritraukimo liberalizavimą.

„Reikėtų pabaigti viešojo sektoriaus pertvarką, tai, kaip parodė ir „Teltonikos“ investicijų istorija, dabar turėtų būti vienas kertinių dalykų, kuriuos reikia išjudinti“, – pastebėjo jis.

Apie tai, kad būtina mažinti verslo administracinę naštą, karpyti biurokratiją, kalba ir kiti ekspertai.

Elena Leontjeva, Laisvosios rinkos instituto prezidentė, teigia, kad per artimiausius kelerius metus galėtų būti pasiektas tikslas bent keliais procentiniais punktais sumažinti pareigybių skaičių viešojo sektoriaus įstaigose, taip pat nuosekliai mažinti šio sektoriaus finansavimą ir kartu efektyvinti jo darbą, nepamirštant įvairių reglamentų ir tvarkų, neretai gerokai pasenusių, peržiūros.

„Politikams ir valdininkams reikėtų susitvarkyti savo kiemą, t. y. viešąjį sektorių. Jį gana intensyviai skaitmenizuojame, bet jo efektyvumas nedidėja. Norėčiau, kad būtų institucijų veikla labiau vertinama pagal rezultatus, o ne procesus“, – tvirtina ji ir kartu priduria, kad viešasis sektorius yra tarsi įgavęs atsparumą pokyčiams ir reformoms.

Darbo jėgos trūkumas yra dar viena nemenka problema, su kuria susiduria verslas.

„Čia reikalingi protingi sprendimai, nes tikrai turime bėdą – investuotojai neranda kritinės masės tinkamų, kvalifikuotų darbuotojų. Todėl reikalinga išmintinga ir lanksti migracijos bei leidimų dirbti politika, pritraukiant profesionalus. Kol kas, deja, galiu konstatuoti, kad tų pastangų nėra dedama pakankamai, yra daug biurokratinių kliūčių“, – mini R. Valiūnas.

Ekspertai tuo pat metu pabrėžia, kad vykdant lanksčią migracijos politiką tuo pat metu reikėtų atsižvelgti ir į su nacionaliniu saugumu susijusius iššūkius.

„Būtinas protingas balansas“, – sako Emilis Ruželė, Lietuvos verslo konfederacijos l. e. p. generalinis direktorius.

Norėtų, kad mokesčiai nekistų, bet...

VŽ pašnekovai pabrėžia, kad lietuviškų ir užsienio investicijų skatinimas bene labiausiai prisideda prie ekonominės šalies padėties gerinimo, atveria didesnių biudžetinių resursų galimybes, galų gale, mažina atskirtį tarp gyventojų.

Viena pagrindinių investicijų skatinimo sudedamųjų dalių yra siejama su mokestinės aplinkos stabilumu.

„Investuotojų forumo“ vadovas norėtų, kad formuojamos naujos Vyriausybės programoje atsispindėtų įsipareigojimas esmingai nekeisti mokesčių.

R. Valiūno tvirtinimu, verslo aplinkos stabilumas yra vertybė, o mokesčių sistemų kaitaliojimas šalies patrauklumo investuotojams neprideda.

Bet jis nelabai tiki, kad valdžia mokesčių išvis nelies. Todėl bent jau siūlytų ne tik detaliai tartis su verslu bei kitais socialiniais partneriais dėl galimų pokyčių mokesčių sistemoje, bet ir nusistatyti, kad bet kokios korekcijos šioje srityje įsigalioja po metų nuo jų priėmimo, o ne po pusmečio, kaip yra dabar.     

Tokiu būdu esą būtų pailgintas pereinamasis laikotarpis ir tam tikriems verslo segmentams būtų lengviau prisitaikyti. 

Šiame kontekste vis kartojami prof. Vlado Algirdo Bumelio pamokymai laikytis strateginės drausmės, t. y. laikytis nuosekliai priimtos strategijos ir jos nekaitalioti.

Tuo metu E. Leontjevos teigimu, politikams ypač rinkimų laikotarpiu nestinga iniciatyvų didinti mokesčius, paprastai pasikinkant didesnio socialinio teisingumo arkliuką.

„Bet tuo pat metu labai trūksta idėjų, kaip didinti konkurencingumą, pritraukti investicijų“, – tvirtina ji. 

Anot E. Leontjevos, koalicinė Vyriausybė galiausiai turės suprasti, kad nuo verslų gebėjimo kurti vertę priklausys ir kitos sritys, pvz., socialinės išmokos.

Kur slypi didžiausias potencialas?

Marius Stasiukaitis, „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovas, tikina, kad, žvelgiant į konkurencingiausių pasaulio ekonomikų sąrašą, jo viršūnėje besirikiuojančios valstybės, tokios kaip Singapūras ar Airija, pasižymi gerokai didesniu patrauklumu užsienio investicijoms nei Lietuva. 

„Didelis potencialas slypi tokiose srityse kaip žalioji ekonomika, gynybos pramonė, bioekonomika, todėl Lietuva, pritraukusi stambias užsienio investicijas, gerokai paspartintų ekonomikos augimą“, – tęsia M. Stasiukaitis.

Jo nuomone, dabar reikalingi ryžtingi sprendimai gerinti Lietuvos investicinę aplinką, pirmiausia – kurti naujus konkurencingus subsidijų instrumentus, kuriuos turi ir investuotojams siūlo Lietuvos pagrindinės konkurentės iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių. 

Didesnio efektyvumo siekis galioja ne tik privačiam sektoriui, bet ir valstybės sektoriui, todėl būtina mažinti biurokratinę naštą verslui labai įvairiose srityse, didinti paslaugų prieinamumą el. priemonėmis (atsisakant nereikalingų ir perteklinių ataskaitų, dokumentų bei didinant procesų efektyvumą).

Taip pat reikia sinchronizuoti sistemas, kad „tarpusavyje susikalbėtų“ „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija, Registrų centras, savivaldybės ir kitos institucijos. Tai sudarytų sąlygas verslui daugiau laiko kurti papildomą pridėtinę vertę, užuot švaisčius jį bendravimui su viešuoju sektoriumi. Tarkim, Valstybės duomenų agentūra turėtų pati gauti visą reikalingą informaciją iš valstybės sistemų nesikreipdama į verslus. 

Verta pagalvoti ir apie viešojo sektoriaus darbo vietų iškėlimą į regionus, taip atlaisvinant darbo rinkai specialistų ir kuriant regionuose darbo vietas, kurių nesukurs užsienio investuotojai.

Žada derinti su visais suinteresuotaisiais

Kai užeina kalba apie verslo ir valstybės santykius, bendravimą, įsiklausymą, idealiais jų kol kas praktiškai niekas nedrįsta vadinti.

„Pripažįstu, kad verslas dabar jau dažniau įtraukiamas į sprendimų priėmimo procesus, bet, palyginti su geriau išsivysčiusiomis šalimis, bendradarbiavimo dar trūksta“, – VŽ kalba Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Ateinančios naujosios valdžios politinės viršūnės tikina, kad su verslu bus tariamasi ir mokesčių pokyčių, ir kitais programiniais klausimais.

Antai, pasak paskirtojo premjero Gintauto Palucko, „2025 metai bus skirti diskusijoms su visuomenės grupėmis, modeliuojant tuos mokestinius pakeitimus, kuriuos pasiūlys Vyriausybė“.

Bet jis atkreipė dėmesį, kad priimant sprendimus teks derinti skirtingų socialinių partnerių interesus, ieškoti kompromisų.

Tad leidžiama suprasti, kad anaiptol ne visi verslo siūlymai bus šimtu procentų priimti.

Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas šiomis dienomis susitiko su naujuoju ministru pirmininku ir akcentavo tas viešojo valdymo sritis, kurioms naujoji Vyriausybė turėtų skirti didžiausią dėmesį.

Pasak kontrolieriaus, „skatinant viešojo sektoriaus pažangą ir visuomenei reikalingus pokyčius, būtina numatyti veiksmingas priemones, skirtas efektyvesnei ir į rezultatus orientuotai strateginio valdymo sistemai, kokybiškesniam teisiniam reguliavimui, valstybės duomenų valdysenos stiprinimui ir nuosekliam reformų valdymui“.  

„Ilgalaikėje perspektyvoje išlaidų poreikį didins ne tik jau prisiimti įsipareigojimai, bet ir visuomenės senėjimo keliami iššūkiai, kurie labiausiai paveiks socialinės ir sveikatos apsaugos, švietimo sritis. Siekiant tvarių viešųjų finansų, būtini struktūriniai pajamų ir išlaidų sprendimai. Negalime atidėlioti to, kas turėjo būti padaryta vakar“, – sako M. Macijauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad valstybės pažangos siekių įgyvendinimą būtina susieti su finansinėmis galimybėmis.

Prioritetai išryškės Vyriausybės programoje

VŽ kalbintas kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sutinka, kad dialogo tarp valstybės ir verslo kol kas trūksta.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad nors naujoji koalicija ir pripažįsta mokestinės sistemos stabilumo svarbą, dvi iš trijų į naują valdančiąją koaliciją įeinančios partijos, t. y. socialdemokratai ir „Vardan Lietuvos“, savo rinkimų programose akcentavo būtinybę ją peržiūrėti ir pakoreguoti.

„Rinkimų metu gautas mandatas tą daryti. Bet daryti, žinoma, apdairiai, argumentuotai, diskutuojant, įvertinant ir skaičiuojant“, – pastebėjo kandidatas į ministrus.

Paprašytas išvardinti receptus, būtinus Lietuvos konkurencingumui didinti, L. Savickas VŽ pirmiausia pamini „ekonomikos stiprinimą, jos akceleraciją“.

„Sutinku su sakančiais, kad turime rasti, kaip išlaisvinti tą verslo varomąją jėgą, ypač perspektyviose srityse, pvz., biotechnologijų, informacinių technologijų ir t. t.“, – teigia jis.

Kandidatas į ekonomikos ministrus sutinka, kad „būtina sudaryti lygiavertes sąlygas vystyti verslą tiek užsienio, tiek ir lietuvių investuotojams“.

„Kaip parodė pastarasis „Teltonikos“ skandalo pavyzdys, reikia, kad supanašėtų reguliacinės sąlygos vystyti investicijas. Taip pat ir reikėtų analogiškai pasielgti smulkaus ir vidutinio verslo atžvilgiu. Matyt, būtų tikslinga pasirengti Lenkijos pavyzdžiu, kad atsirastų smulkaus verslo ombudsmenas, kuriam būtų galima skųsti perteklinio biurokratizmo ir perdėto nomenklatūrinio reguliavimo atvejus“, – užsimena L. Savickas.

Jis taip pat teigia, kad bus skirtas deramas dėmesys našumo didinimui, švietimo reformoms, mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo tolygiam didinimui, regionų vystymui.

L. Savickas sutinka, kad verslo ir kitų suinteresuotųjų visuomenės pusių išsakomos iniciatyvos ir idėjos, kaip gerinti situaciją šalies ekonomikoje, kaip ją vystyti, yra vertos dėmesio: „Ir nagrinėtinos, diskutuotinos, ypač jeigu gerai argumentuotos.“

Bet kaip ir ką Vyriausybė nusistatys kaip savo siektinus prioritetus bei vykdytinus darbus esą paaiškės netrukus, kai bus priimta naujojo ministrų kabineto veiklos programa, taip pat ir kitų metų pavasarį, kai bus detalizuotas ir konkretizuotas šios programos įgyvendinimo planas.