COP 29 pasiektas bent 300 mlrd. USD susitarimas dėl kovos su klimato kaita finansavimo
Galutiniame susitarime išsivysčiusios šalys įsipareigoja iki 2035 m. kasmet skirti bent 300 mlrd. USD (288 mlrd. Eur), kad padėtų išsivysčiusioms šalims paversti savo ekonomikas žalesnes ir pasirengti skaudesnėms nelaimėms.
Visgi skurdžiausios šalys atmetė turtingų istoriškai didžiausių gamtos teršėjų pažadą kasmet skirti 300 mlrd. USD kaip įžeidžiančiai menką.
Anksčiau siūlyti variantai konferencijoje bus vis pervarstomi. Žodis „bent“ buvo įtrauktas į anksčiau platintą susitarimo versiją, kuri sukėlė pažeidžiamų šalių pasipiktinimą, mat buvo nepakankama. Į tekstą įtraukta nuostata, kad besivystančių šalių, tokių kaip Kinija, įnašai lieka „savanoriški“.
Po dvi savaites trukusių chaotiškų derybų ir bemiegių naktų beveik 200 valstybių ankstyvą rytą Azerbaidžano sporto stadione priėmė finansinį paktą.
Tačiau netrukus po sprendimo Indija garsiai atmetė „siaubingai prastą“ susitarimą ir sukėlė kritikos audrą visame besivystančiame pasaulyje.
„Tai niekinga suma, – piktinosi Indijos delegatė Chandni Raina. – Šis dokumentas yra tik optinė iliuzija. Mūsų nuomone, jis neatsakys į didžiulį iššūkį, su kuriuo mes visi susiduriame.“
Afrikos šalių atstovai taip pat negailėjo kritiškų epitetų ir vadino susitarimą turtingųjų šalių nepasiryžimu palaikyti skurdžiausius pasaulio gyventojus, kurie susiduria su kylančiais jūrų vandens lygiais ir nuožmesnėmis sausromis.
Vis dėlto kai kurie Vakarų lyderiai iš esmės pasveikino susitarimą, nors teigė, kad buvo galima pasiekti ambicingesnius užmojus.
Per protestus, vykusius per visą COP 29, išsivysčiusio pasaulio atstovai, tokie kaip Europos Sąjunga (ES), Jungtinės Valstijos ir Japonija, buvo kaltinami nesąžiningomis derybomis, dėl kurių neįmanoma pasiekti sąžiningo susitarimo.
Besivystančios šalys atvyko į Baku tikėdamosi užsitikrinti didžiulę finansinę paramą iš turtingų šalių, daug kartų viršijančią iki tol buvusią 100 mlrd. USD (92 mlrd. Eur) sumą per metus.
Tina Stege, Maršalo salų pasiuntinė klimato klausimais, sakė, kad namo grįš tik su maža dalimi to, už ką kovojo, bet ne tuščiomis rankomis.
„To toli gražu nepakanka, bet tai yra pradžia“, – teigė T. Stege, kurio gimtajai atolų tautai kyla grėsmė egzistuoti dėl kylančio jūros lygio.
Nėra laiko švęsti
COP 29 valstybėms sunkiai sekėsi suderinti įsisenėjusius nesutarimus dėl to, kiek išsivysčiusios šalys, labiausiai atsakingos už klimato kaitą, turėtų skirti skurdesnėms šalims, kurios yra mažiausiai atsakingos, bet labiausiai paveiktos spartaus Žemės atšilimo.
Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos vykdomasis sekretorius Simonas Stiellas pripažino, kad galutinis susitarimas yra netobulas, ir sakė, kad „nebuvo šalių, kurios būtų gavusios viską, ko norėjo“.
„Dabar ne pergalingų ratų metas“, – sakė jis.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas teigė, kad „tikėjosi platesnio užmojo rezultatų“, ir paragino vyriausybes laikyti juos atspirties tašku.
Išsivysčiusios šalys 300 mlrd. USD sumą pateikė tik šeštadienį, po to, kai COP 29 užsitęsė ir diplomatai dirbo visą naktį, kad patobulintų anksčiau atmestą pasiūlymą.
Pavargę diplomatai, neramiai susibūrę į grupes, paskutinėmis valandomis prieš priimant susitarimą plenariniame posėdyje vis dar šlifavo galutines formuluotes.
JK energetikos sekretorius Edas Milibandas pasveikino „svarbų vienuoliktos valandos susitarimą vienuoliktą valandą klimatui“.
Kai kuriais momentais atrodė, kad derybos atsidūrė ties žlugimo riba.
Delegacijų nariai išeidinėjo iš posėdžių, konfliktavo ir grasino pasitraukti nuo derybų stalo, jei turtingos valstybės neskirs daugiau pinigų.
Galiausiai, nepaisant to, kad besivystančios šalys kartojo, jog „geriau jokio susitarimo nei blogas susitarimas“, jos nesutrukdė susitarti.
„Istorinis rezultatas“
JAV prezidentas Joe Bidenas Baku pasiektą susitarimą pavadino „istoriniu rezultatu“.
VERSLO TRIBŪNA
Kibernetinis saugumas šiandien nebėra tik IT specialistų rūpestis, tai verslo išlikimo klausimas, apimantis įmonės reputaciją, finansinę atsakomybę ir net emocinį saugumą. Šiandien vadovai privalo įsitraukti į procesus, daryti pratybas ir ruošti reagavimo planus. „Santa Monica Networks“ Saugumo operacijų centro vadovė Dovilė Kerienė atskleidžia – labiausiai pažeidžiamas faktorius yra žmogus, o šiuolaikines atakas intensyvina dirbtinis intelektas.
Kokios įgūdžių, ambicijų ir sėkmės formulės reikia, kad finansinių technologijų (fintech) bendrovė išliptų iš 10 mln. Eur nuostolio ir uždirbtų 5 mln. Eur pelno, tuo pat metu plėsdama veiklą Europoje ir Pietų Amerikoje? Iveta Bruvele, Rygoje įkurtos skaitmeninių vartojimo paskolų ir kredito linijų sprendimų grupės „Wandoo Finance Group“ vadovė ir įkūrėja, sako, kad tai įmanoma tik tuomet, kai technologinis progresas derinamas su labai aiškia lyderystės vizija, gebėjimu greitai mokytis ir drąsa priimti sudėtingus, bet būtinus sprendimus.
Augant teisės aktuose numatytoms pakuočių perdirbimo užduotims ir stiprėjant gamintojų bei importuotojų atsakomybei už kiekvieną faktiškai neperdirbtą toną, 2025-ieji tapo savotišku testu visai atliekų tvarkymo sistemai. Tuo pat metu sektorius ruošiasi reikšmingiems pokyčiams nuo kitų metų: įsigalios reikalavimai dėl pakuočių sudėties deklaravimo, ženklinimo, registravimo vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje GPAIS, o visi pakuotes naudojantys gamintojai privalės jungtis prie gamintojų ir importuotojų organizacijų arba savarankiškai įrodyti, kad įvykdo visus pakuočių tvarkymo įpareigojimus.
Žaliakalnio šlaite, nuo kurio Kauno panorama ir vakaro dangus susilieja į vieną stulbinantį paveikslą, pradedamas įgyvendinti naujas nekilnojamojo turto projektas „Astronomijos 6“. Šis daugiabutis – tai architektūrinis kūrinys, kuriame gyvenimo kasdienybė bus pakylėta į naują kokybinį lygį, o projektuojamos terasos ir balkonai taps asmeninėmis miesto apžvalgos aikštelėmis.
ES klimato reikalų komisaras Wopke Hoekstra sakė, kad šis susitikimas bus prisimintas kaip „naujos klimato kaitos finansavimo eros pradžia“.
Konferencijos dalyviams nepavyko susitarti dėl 390 mlrd. USD (374,57 mlrd. Eur), kuriuos JT įgalioti ekonomistai buvo įvertinę kaip teisingą išsivysčiusių šalių įnašą.
„Ši COP buvo katastrofa besivystančiam pasauliui“, – sakė Kenijos analitinio centro „Power Shift Africa“ direktorius Mohamedas Adowas.
„Tai ir žmonių, ir planetos išdavystė, kurią įvykdė turtingos šalys, teigiančios, kad į klimato kaitą žiūri rimtai“, – sakė jis.
JAV ir ES siekė, kad prie šio proceso prisidėtų ir naujai praturtėjusios besivystančios ekonomikos, pavyzdžiui, Kinija – didžiausia pasaulyje teršėja.
Turtingos valstybės teigė, kad geopolitinio neapibrėžtumo ir ekonominio diržų veržimosi laikotarpiu tikėtis didesnio tiesioginio vyriausybės finansavimo yra politiškai nerealu.
Galutiniame susitarime besivystančios šalys „skatinamos“ savanoriškai prisidėti prie klimato kaitos, nenumatant jokių pokyčių Kinijai, kuri jau dabar finansuoja kovą su klimato kaita pagal savo sąlygas.
Susitarime taip pat numatyta didesnė bendra 1,3 trln. USD (1,26 trln. Eur) per metus suma, skirta kovai su kylančia temperatūra ir stichinėmis nelaimėmis, tačiau didžioji dalis lėšų bus skiriama iš privačių šaltinių.
