Paskutinė COP 29 diena: besivystančios šalys teigia, jog 250 mlrd. USD kasmet yra per mažai
Papildyta besivystančių šalių delegacijų komentarais.
Tai pirmas kartas, kai Baku vykstančiose Jungtinių Tautų (JT) derybose dėl klimato kaitos oficialiai pasiūlytas konkretus skaičius.
Afrika ir mažųjų salų valstybės teigia, jog 250 mlrd. USD yra per mažai
Planuota, kad dvi savaites truksiančios derybos Baku baigsis 18 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku, tačiau jos buvo atnaujintos turtingoms šalims pasiūlius iki 2035-ųjų kasmet skirti po 250 mlrd. USD (237,51 mlrd. Eur) skurdesnėms šalims kovai su klimato kaita.
COP 29 vyriausiasis derybininkas Yalchinas Rafiyevas penktadienį sakė, kad derybose dėl klimato kaitos vis dar siekiama ambicingesnio tikslo nei 250 mlrd. USD per metus.
Siūlymą sukritikavo besivystančios šalys.
„Siūlomas tikslas iki 2035-ųjų kasmet skirti po 250 mlrd. USD yra visiškai nepriimtinas ir nepakankamas Paryžiaus susitarimui įgyvendinti“, – sakė Ali Mohamedas, Afrikos derybininkų grupės pirmininkas.
Mažųjų salų valstybių, kurioms grėsmę kelia jūros lygio kilimas, sąjunga taip pat atmetė COP 29 derybose pateiktą susitarimo dėl klimato kaitos finansavimo projektą, teigdama, kad juo rodoma nepagarba.
„Negalima tikėtis, kad pritarsime tekstui, kuriame rodoma tokia nepagarba mūsų pažeidžiamiems žmonėms. Mes nesileisime nuraminami menkaverčio, placebo poveikį turinčio tikslo“, – sakoma Mažųjų salų valstybių sąjungos (AOSIS) pareiškime.
Projektas „neatitinka mūsų sąžiningo ir ambicingo tikslo, bet mes, žinoma, ir toliau bendradarbiausime su šalimis“, žurnalistams sakė Y. Rafiyevas. Jis pridūrė, kad tikisi „galutinių pataisų“.
JAV pareigūnas: ir 250 mlrd. dolerių skyrimui reikės didelių pastangų
Vienas JAV pareigūnas penktadienį pareiškė, kad siūlomam susitarimui įgyvendinti reikės didelių pastangų, taip išreikšdamas nenorą derėtis dėl didesnės sumos.
„Per pastarąjį dešimtmetį buvo gerokai padidintas ankstesnis tikslas. Norint skirti po 250 mlrd. USD reikės dar didesnių pastangų ir ypatingos reakcijos“, – sakė aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai po to, kai per COP 29 derybas Azerbaidžane buvo paskelbtas naujas susitarimo projektas.
Ketvirtadienį pasaulio šalys viena po kitos atmesdavo naują, bet aptakų konferencijoje paskelbtą teksto projektą, kuriuo bandyta susitarti dėl besivystančioms šalims skiriamų lėšų kovai su visuotiniu atšilimu.
Projekto tekste nustatytas plataus užmojo bendras tikslas iki 2035-ųjų iš viso surinkti 1,3 trln. USD (1,26 trln. Eur) per metus, o pagrindinę finansavimo dalį sudarytų turtingų šalių vyriausybių lėšos, kurios būtų derinamos su privačiojo sektoriaus investicijomis.
Besivystančios šalys nori 5 kartus didesnės sumos
Pagal dabartinį susitarimą, turtingos valstybės, istoriškai labiausiai atsakingos už visuotinį atšilimą, įsipareigojo kasmet skirti 100 mlrd. USD (92 mlrd. Eur) kovos su klimato kaita finansavimui.
Įtakingas 134 besivystančių šalių (tarp jų vis dar yra ir Kinija), derybų blokas pareikalavo, kad išsivysčiusios šalys sumokėtų bent penkis kartus didesnę sumą.
Didžiausi paramos teikėjai, pavyzdžiui, Europos Sąjunga (ES), teigė, kad tokie reikalavimai yra politiškai nerealūs.
ES priešinosi spaudimui pateikti savo skaičių ir nori, kad prie bendro tikslo prisidėtų naujai praturtėjusios kylančios ekonomikos šalys, pavyzdžiui, Kinija, kuri taip pat išmeta didžiausią kiekį teršalų.
Daugelis šalių konferencijoje COP 29 ragino padvigubinti pastangas dėl klimato atšilimą skatinančių dujų mažinimo. Tam, žinoma, prieštaravo Arabų šalių grupė, nes šiose šalyse iškastinis kuras generuoja dideles pajamas.
