Į Lietuvą atvykęs išlaisvintas Nobelio taikos premijos laureatas: kalėjau siaubingomis sąlygomis
Papildyta į Vilnių atvykusio A. Bialiatskio komentarais.
„Aš buvau siaubingomis sąlygomis, kaip ir visi mano kolegos, kurie dabar paleisti ir keliauja čia. Jūs žinote, kad daugiau nei 100 žmonių buvo paleisti, dabar kitais keliais keliauja čia. Per Medininkų punktą atvyko nedidelė grupė..., Bet nepaisant to, ši mano kelionė vyko užrištomis akimis. Aš pervažiavau visą Baltarusiją“, – žurnalistams šeštadienį Vilniuje prie JAV ambasados teigė A. Bialiatskis.
„Nuo Rusijos sienos iki kolonijos, skersai visą Baltarusiją, iš rytų į vakarus, aš pravažiavau užrištomis akimis. Na ir čia, žinoma, kol kas dar negaliu atsigauti, nes tai man didelis emocinis smūgis. Per tą laiką spėjau tik pasikalbėti su savo žmona“, – kalbėjo jis.
A. Bialiatskis sakė buvęs įkalintas kolonijoje Gorkuose, Mogiliavo srityje, šalia Rusijos sienos.
Jis teigė besidžiaugiantis, kad yra laisvėje, paklaustas apie sveikatą teigė, kad ji „daugiau mažiau yra normali“.
A. Bialiatskis 2021 metais buvo nuteistas už kontrabandą ir viešąją tvarką pažeidžiančios veiklos finansavimą. 2022 metais jam buvo skirta Nobelio taikos premija.
Jis teigė, kad bausmė buvo skirta dešimčiai metų. Apie išlaisvinimą jis sužinojęs šeštadienio naktį.
„Štai šiandien ketvirtą valandą nakties mane pažadino mūsų būrio budėtojas, ir kai išėjau, man pasakė skubiai susirinkti daiktus. Ir aš jau supratau, kad prasidėjo išlaisvinimo procesas“, – kalbėjo A. Bialiatskis.
Paklaustas apie tai, ar teisinga, kad už politinių kalinių paleidimą JAV atšaukė sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui, A. Bialiatskis sakė apie tai nežinantis jokių niuansų.
A. Bialiatskis kalėjo ir anksčiau, 2011 metų lapkritį jis buvo nuteistas 4,5 metų dėl mokesčių vengimo, argumentuojant tuo, kad jo vadovaujama Baltarusijos teisių gynimo grupė „Viasna“ naudojosi bankų sąskaitomis Lenkijoje ir Lietuvoje, rinkdama lėšas, kurios būdavo skiriamos padėti politiniams kaliniams. Pagal Baltarusijos įstatymus, tokia veikla yra nusikalstama.
Netrukus po A. Bialiatskio suėmimo buvo paskelbta, kad įtarimus dėl finansinių nusikaltimų Baltarusijos teisėsauga pagrindė ir iš Lietuvos gauta medžiaga. Dėl to Lietuva buvo sulauksi kritikos.
Lietuvos pareigūnai tuomet atsiprašė A. Bialiatskio ir jo artimųjų, tačiau teigė neturėjo jokios informacijos, kad prašoma duomenų apie žinomą žmogaus teisių gynėją, ir apkaltino Baltarusiją provokacija.
Didžioji dalis paleistų kalinių Ukrainoje
Daugiau nei 100 politinių kalinių, kuriuos šeštadienį paleido Baltarusija, buvo išsiųsti į Ukrainą, tarp jų – protestų lyderė Maryja Kalesnikava, pranešė Kyjivas.
„Gavę reikiamą medicininę pagalbą ir jei jie to pageidaus, paleisti Baltarusijos piliečiai bus pervežti į Lenkiją ir Lietuvą“, – teigiama Kyjivo elgesio su karo belaisviais koordinavimo štabo pareiškime, kuriame priduriama, kad Ukrainoje dabar yra 114 iš 123 išlaisvintų kalinių.
Tremtyje gyvenančios Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos atstovas naujienų agentūrai AFP Vilniuje sakė, kad paleisti kaliniai buvo „netikėtai“ išsiųsti į Ukrainą, o ne į Lietuvą, ir kad šį sprendimą priėmė Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka.
Anksčiau šeštadienį vienas šaltinių BNS sakė, kad baltarusiai paleidžia 123 kalinius, tarp jų yra Baltarusijos opozicijos atstovas Viktaras Babaryka.
Šeštadienį pranešta, kad JAV ketina panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui. Apie tai paskelbė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“, remdamasi JAV specialiuoju pasiuntiniu Johnu Coale'u.
Šis naujausias JAV žingsnis laikomas Minsko ir Vašingtono santykių šiltėjimo dalimi.
Penktadienį ir šeštadienį Minske J. Coale'as surengė derybas su autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka.
BNS rašė, kad po JAV ir Baltarusijos derybų iš pastarosios šalies kalėjimų birželį ir rugsėjį paleista per 60 kalinių, tarp jų – ir šeši Lietuvos piliečiai.
Po to JAV panaikino sankcijas baltarusių oro vežėjai „Belavia“.