Amerika tapo istorinio politinio mūšio vieta

Į naujuosius Amerikos vadovus pretenduoja demokratė, dabartinė viceprezidentė Kamala Harris ir respublikonų iškeltas eksprezidentas Donaldas Trumpas.

Pagal JAV galiojančią prezidento rinkimų sistemą nėra svarbu surinkti daugiau kaip pusę rinkėjų balsų. Svarbu užsitikrinti daugumą specialioje kolegijoje, susidedančioje iš 538 rinkikų. Norint laimėti rinkimus, būtina turėti bent 270 rinkikų paramą.

Trečiadienį 7 val. ryto Lietuvos laiku pirmauja D. Trumpas – CNN projekcijos rodo, kad jis yra užsitikrinęs 230 rinkikų balsų. Tuo metu K. Harris stovykloje kol kas yra 182 rinkikai.

Daugelyje valstijų balsai tebeskaičiuojami, įskaitant ir tas, kurios, kaip prognozuojama, taps lemiamomis nugalėtojui nustatyti. Ten, preliminariais duomenimis, K. Harris ir D. Trumpas surenka po labai panašų kiekį balsų, todėl galutinio rezultato tenka laukti iki bus suskaičiuoti absoliučiai visi biuleteniai.

Kita vertus, respublikonas jau skelbiamas nugalėtoju vienoje iš septynių „svyruojančių“ valstijų – Šiaurės Karolinoje. 

Nors balsavimas visoje JAV teritorijoje turėjo baigtis jau 4 val. Lietuvos laiku, kai kur dėl nusidriekusių ilgų balsuoti atėjusių rinkėjų eilių balsavimas buvo pratęstas maždaug porai valandų. Tą teko daryti ir dėl to, kad buvo apylinkių, kuriose balsavimą kuriam laikui teko stabdyti dėl nepasitvirtinusių grasinimų jas susprogdinti.  

Daugybė balsavo iš anksto

Šįkart, kaip ir „pandeminiais“ 2020-aisiais, labai daug rinkėjų balsavo iš anksto paštu. Skaičiuojama, kad tokių balsų gali būti apie 82 mln., t. y. daugiau kaip trečdalis.

Balsavimas paštu gerokai pailgina balsų skaičiavimo ir rezultatų galutinio patvirtinimo procedūras, tad, kadangi yra itin įtempta kova tarp dviejų kandidatų į prezidentus, galutiniai skaičiavimai gali užtrukti ne vieną dieną ar net savaitę.

Praktiškai visos apklausos rodo, kad laukia apylygė kova tarp K. Harris ir D. Trumpo. Iš 50-ties valstijų yra septynios, kurios laikomos lemiamos – laimės tas kandidatas, kuriam pavyks į savo pusę palenkti bent tris-keturias iš jų.

Galutinių balsavimo rezultatų gali tekti palaukti iki trečiadienio popietės Lietuvos laiku, ketvirtadienio arba penktadienio. Ir net iki gruodžio 17-osios, kai Rinkikų kolegija turi susirinkti ir balsuoti dėl prezidento.

Šiame kelyje neatmestini ir teismų procesai dėl balsų perskaičiavimo tose apylinkėse, kuriose fiksuoti apylygiai rezultatai.

JAV pasirinkimas jau iš anksto vadinamas istoriniu. Jeigu laimės K. Harris, ji taps pirmąja Amerikos prezidente moterimi. Bet jos išrinkimas greičiausiai kardinaliai nekeistų dabartinio demokratų prezidento Joe Bideno kurso.

Tuo metu D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus po ketverių metų pertraukos gali reikšti kur kas didesnius poslinkius JAV užsienio politikoje, įskaitant ir santykių su Europa bei NATO partnerėmis peržiūrą didesnio Amerikos izoliacionizmo link.  

Tą patį antradienį taip pat vyko ir Kongreso rinkimai – išrinkta pusė iš šimto Amerikos senatorių bei visi 435 Atstovų rūmų narių.

Kas, jeigu 269:269?

Rytų Europos studijų centro direktorius politologas Linas Kojala teigia, kad teoriškai įmanoma, kad abu kandidatai surinks lygų rinkikų kolegijos balsų skaičių.

„Ir tikimybė teoriškai daug didesnė, nei manyti, jog milijonai balsų sukris vienodai tiesioginių prezidentų rinkimų sistemoje. Vėlgi, kadangi prezidentas renkamas netiesiogiai, iš viso bus 538 rinkikai. Jie gali pasiskirstyti po lygiai: 269:269. Tokiu atveju pirmasis klausimas bus ar kuris nors iš rinkikų (o tai – fiziniai asmenys) nenusižengs savo valstijos balsavimo rezultatui ir neperšoks į kitą pusę (taip gali nutikti ir yra nutikę ne kartą, nors niekada nepakeitė rinkimų baigties). Be to, kai kuriose valstijose už tai grėstų rimtos baudos“, – aiškino politologas.

Taigi, jei rinkikų abu kandidatai surinktų po lygiai, prezidentą išrinks Atstovų rūmai, viceprezidentą – Senatas.

„Atstovų rūmuose laimėtoją lemtų ne balsų suma, o kiekvienos valstijos delegacijų balsai. Taigi, partijoms svarbu, kad jų atstovų būtų daugiau didesniame kiekyje valstijų. Šiuo metu pagal šį rodiklį 26:22 pirmauja Respublikonai. Bet viską lemtų jau kita Atstovų rūmų sudėtis, kuri paaiškės tą pačią rinkimų dieną, nes renkamas ne tik prezidentas, bet ir visi Atstovų rūmai bei 1/3 Senato. Tikėtina, kad Respublikonai išlaikys pranašumą. O kas jei ir čia bus lygiosios? Tektų balsuoti tol, kol pavyktų susitarti“, – komplikuotą JAV rinkimų sistemą aiškino L. Kojala.

„Lietuviai išsisuks“

VŽ išanalizavo, ką Lietuvai reikštų vieno ar kito kandidato pergalė.

Prognozuoti rinkimų baigties kalbinti politikai ir politologai nedrįso – jų teigimu, turime pernelyg daug nežinomųjų. Sutariama dėl vieno: Lietuvai – itin svarbus JAV dėmesys. O siekiant jį išlaikyti, galima dirbti ir su D. Trumpu, ir su K. Harris.  

Žygimantas Pavilionis, kadenciją baigiančio Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, VŽ sakė, kad, nesvarbu, kas taps JAV prezidentu, „lietuviai vis tiek išsisuks“.

„Mūsų įdirbis ir su viena, ir su kita stovykla – gana reikšmingas. Mes dirvą nuolat purename. Tarkime, jei laimėtų D. Trumpas, jo akyse tiek Baltijos šalys, tiek Lenkija, yra pavyzdinės Europos valstybės, viską darančios teisingai. Manau, kad tikrai sugebėsime pasinaudoti šiuo požiūriu“, – teigė Ž. Pavilionis.

Dovilė Šakalienė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, pridūrė, kad, nors skirtumų tarp kandidatų yra, „Lietuva dirbs su tuo, ką pasirinks Amerikos žmonės“: „Svarbu tai, jog D. Trumpas ir K. Harris vieningai sutaria, kad pagrindinė grėsmė yra Kinija. Taigi, mūsų pagrindinis iššūkis bus Kinijos ir Rusijos stiprėjančio bendrininkavimo rizikų akcentavimas, JAV ir Europos partnerystės, ginantis nuo šios „blogio ašies“, stiprinimas, ypač atsižvelgiant į JAV interesus Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.“  

D. Šakalienė atkreipė dėmesį, kad kandidatų į JAV prezidentus strateginiai tikslai – panašūs, nors taktika skiriasi.

„D. Trumpas akcentuoja spaudimą, K. Harris pabrėžia aljansų reikšmę. Žinoma, abu metodai duoda tam tikrų rezultatų. Bet iš esmės skirtųsi pats bendravimo stilius“, – tvirtino ji.

Margarita Šešelgytė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė, taip pat sutiko, kad labiausiai skiriasi kandidatų įsivaizdavimas, kokiais būdais JAV turėtų siekti savo strateginių tikslų.

„D. Trumpas į tarptautinius santykius linkęs žvelgti iš verslininko perspektyvos – jam svarbu transakcijos, mainai: „tu man, aš tau“. Sakyčiau, realizmo tarptautinių santykių perspektyva persmelktas požiūris, kuris veikiau remiasi stipriojo teise, o ne liberalizmo paradigmos siūlomos teisės viršenybės principu. Tai nėra gera žinia tarptautinėms institucijoms – Jungtinėms Tautoms, NATO ir kitoms. Atrodo, kad galime tikėtis daugiau dvišalio, o ne daugiašalio bendradarbiavimo“, – nurodė M. Šešelgytė.

Dar viena problema, pasak jos, kad D. Trumpas – nenuspėjamas, o tai tarptautiniuose santykiuose nėra gerai.

„Nenuspėjamumas – žalingas, nes mažina pasitikėjimą. Užsienio politikos prioritetai, ko gero, nedaug kuo skirsis nuo K. Harris, nes jie atliepia pasaulines tendencijas, bet D. Trumpas tikrai gali turėti kitokių idėjų, kaip su tais iššūkiais tvarkytis. Ir čia kyla pavojus, nes nenuspėjamumas gali išprovokuoti konfliktus, sugriauti pasitikėjimą ir institucijas“, – įspėjo M. Šešelgytė.

Naujausias žinias apie JAV prezidento rinkimų rezultatus skaitykite specialiame vz.lt polapyje.