D. Trumpo flirtas su rinkėjais: gal pajamų mokesčių nereikia visai

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas didžiąją dalį šios rinkimų kampanijos praleido galvodamas apie naujus, kartais neišbandytus būdus, kaip sumažinti mokesčius. Rinkimų kampanijos pabaigoje jis nusprendė žengti dar toliau: vieno interviu metu pasiūlė visiškai panaikinti pajamų mokesčius.

D. Trumpas JAV televizijos kanalo „Fox News“ eteryje lankydamasis vienoje Niujorko kirpykloje prieš savaitę atsakinėjo į laidos vedėjo užduodamus klausimus. Paklaustas, ar JAV potencialiai galėtų panaikinti visus federalinius mokesčius, respublikonas atsakė, kad šalis galėtų grįžti prie XIX a. pabaigos ekonominės politikos, kai pajamų mokesčiai nebuvo taikomi.

„Tuo metu viskam buvo taikomi tarifai, tačiau nebuvo pajamų mokesčių. Dabar, kai taikome tokius mokesčius, žmonėms sunku. Jie privalo susimokėti, bet neturi pinigų tai padaryti“, – televizijos kanalui teigė respublikonas.

Birželį D. Trumpas iškėlė idėją federalines pajamas, surenkamas iš pajamų mokesčių, pakeisti pinigais, gautais iš muitų. Tiesa, jis nepateikė konkrečių detalių, kaip tai veiktų, ir neaišku, ar jis nori panaikinti visus federalinius mokesčius, įskaitant įmonių pajamų ir darbo užmokesčio mokesčius, ar tik fizinių asmenų pajamų mokestį.

Bet kokiu atveju liberalūs ir konservatyvūs ekspertai atmetė jo idėją kaip matematiškai neįmanomą ir ekonomiškai žalingą. Net jei respublikonai kontroliuos Kongresą, mažai tikėtina, kad įstatymų leidėjai panaikins pajamų mokesčio sistemą.

Vis dėlto D. Trumpo mokesčių mažinimo ir tarifų didinimo derinys buvo svarbiausias jo rinkiminės kampanijos pažadas.

„Žinau būdą, kaip tą pasiekti, jei tik pavyks įgyvendinti tai, ką esu suplanavęs“, – apie pajamų mokesčių panaikinimą sakė D. Trumpas.

Pajamų mokesčius pakeitus tarifais, būtų panaikintas JAV mokesčių sistemos progresyvumas.

Paprastai pajamų mokesčiai yra progresiniai, t. y. didesnes pajamas gaunantys amerikiečiai moka didesnį mokesčio tarifą. Tuo metu tarifai, kuriais apmokestinami į Jungtines Valstijas importuojami produktai, yra regresyvūs. Jie didina importuojamų prekių, pvz., drabužių ir maisto produktų, kainas, todėl didesnė našta tenka mažesnes pajamas gaunantiems amerikiečiams, kurie šioms prekėms išleidžia didesnę savo pajamų dalį.

D. Trumpas neigė faktą, kad už didesnius muitus susimoka patys amerikiečiai. Politikas tvirtino, kad užjūrio bendrovės padengia į JAV siunčiamų produktų muitų išlaidas. Ekonomistai su šiais teiginiai nesutinka, nes bendrovės paprastai perkelia didesnes sąnaudas vartotojams ir didina kainas.

Kodėl JAV taiko pajamų mokesčius?

Jungtinės Valstijos įvedė pajamų mokesčio sistema, siekdamos dviejų pagrindinių tikslų: padidinti mokesčius turtingiesiems ir apmokėti augančias federalinės vyriausybės išlaidas.

Šalyje pajamų mokestis trumpam buvo įvestas per pilietinį karą, tačiau tik D. Trumpo mėgstamiausiu istoriniu laikotarpiu – XIX a. pabaigoje – ši idėja vėl įsitvirtino. Tuo metu tarifai didžiąja dalimi finansavo federalinę vyriausybę, tačiau to meto demokratai norėjo surinkti daugiau pinigų iš turtingųjų, apmokestindami juos pajamų mokesčiu.

XIX a. pabaigoje demokratai, vadovaujami tuometinio JAV valstybės sekretoriaus Williamo Jenningso Bryano, kritikavo pajamų iš muitų idėją kaip naštą neturtingiems amerikiečiams. Tačiau respublikonai palaikė tarifus kaip būdą apsaugoti JAV pramonę nuo užsienio konkurencijos.

„Kaip ir šiandien, taip ir Amerikos Aukso amžiuje buvo labai susirūpinta socialine nelygybe, nes egzistavo dideli skirtumai tarp turtingų ir vargšų, todėl pajamų mokestį jo šalininkai laikė būtinu norint mažinti šią atskirtį“, – sakė Stevenas R. Weismanas, knygos apie pajamų mokesčio istoriją Jungtinėse Valstijose autorius.

Iš tikrųjų federalinio pajamų mokesčio sukūrimas buvo sudėtingas procesas, nes 1913 m. reikėjo ratifikuoti 16-ąją pataisą. Iš pradžių jis buvo skirtas tik turtingiems asmenims ir korporacijoms, tačiau kariauti du pasaulinius karus ir sukurti socialinės apsaugos sistemą buvo brangu. Amerikos politikos formuotojai, norėdami apmokėti šias sritis, ėmėsi pajamų mokesčių.

„Pirmą kartą pajamų mokestis tapo masiniu per Antrąjį pasaulinį karą“, – sakė W. Elliotas Brownlee, Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje mokesčių politikos istorikas.

Tarifų kaip federalinių pajamų šaltinio dalis mažėjo, o pajamų mokesčiai plėtėsi. Šiandien tarifai sudaro tik 2% federalinių pajamų, o pajamų ir darbo užmokesčio mokesčiai – apie 94%.

Apskritai mokesčių sistema yra progresinė: Kongreso biudžeto biuro duomenimis, 2020 m. 20% daugiausiai uždirbančių JAV gyventojų sumokėjo apie 80% visų federalinių mokesčių.

D. Trumpo alternatyva – muitai

D. Trumpas kol kas oficialiai nėra pasiūlęs nutraukti pajamų mokesčio sistemos Jungtinėse Valstijose. Tačiau rinkimų kampanijos renginiuose siūlė mažinti mokesčius vieną po kito, argumentuodamas, kad jų trūkumą galėtų padengti drastiškai padidinti importo tarifai.

Keletas D. Trumpo idėjų prilygsta visuotiniam tam tikrų rūšių pajamų, pvz., arbatpinigių, užmokesčio už viršvalandžius ar socialinio draudimo išmokų, neapmokestinimui. Kalbėdamas vienoje tinklalaidėje D. Trumpas sakė, kad svarstytų galimybę leisti policijos pareigūnams, ugniagesiams ir karinės tarnybos nariams nemokėti mokesčių.

Bet koks mokesčių kodekso pakeitimas, leidžiantis tam tikriems darbuotojams ar tam tikroms pajamų rūšims nemokėti mokesčių, gali paskatinti žmones bandyti daugiau savo pajamų priskirti arbatpinigių ar viršvalandžių kategorijai, o tai galiausiai gali labai brangiai kainuoti šalies ekonomikai.

D. Trumpo tikslas įvesti tarifus visai į JAV importuojamai produkcijai galėtų surinkti daug pinigų federalinei vyriausybei, tačiau jų nepakaktų pajamų mokesčiams pakeisti. Jungtinės Valstijos kasmet importuoja prekių maždaug už 3 trln. USD, tačiau praėjusiais fiskaliniais metais šalis surinko maždaug 4,2 trln. USD iš pajamų apmokestinimo ir su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių.

Apskritai jo darbotvarkė padidintų mokesčius mažas pajamas gaunantiems amerikiečiams, suteiktų mokesčių lengvatų turtingiausiems ir drastiškai padidintų biudžeto deficitą, teigiama liberalaus analitinio centro Mokesčių ir ekonominės politikos instituto (angl. Institute on Taxation and Economic Policy) atliktoje analizėje.

Pajamų iš muitų didinimo problema yra ta, kad apmokestinus importą paprastai sumažėja prekybos apimtys, taigi sumažėja ir iš muitų surenkamų pajamų suma. Pakankamai dideli muitai, kuriais būtų bandoma pakeisti pajamų mokesčius gali priversti kai kurias šalis nutraukti prekybą su Jungtinėmis Valstijomis, sakė Wendy Edelberg, buvusi Kongreso Biudžeto biuro vyriausioji ekonomistė.

„Importuojamų prekių vertė sumažės iki nulio, o tada neturėsite jokių mokestinių pajamų“, – sakė W. Edelberg.

Griežti muitai gali paskatinti užsienio prekybos partnerius imtis atsakomųjų priemonių ir taikyti muitus JAV produkcijai, taip sumažinant JAV eksportą ir sulėtinant ekonomikos augimą. D. Trumpas turi šio reiškinio patirties: būdamas prezidentu, jis turėjo gelbėti Amerikos ūkininkus, kurių eksportas į Kiniją smuko per užsitęsusį prekybos karą.

Būtent tokia grėsmė Amerikos biudžetui paskatino 25-ąjį JAV prezidentą respublikoną Williamą McKinley, kurio paramą tarifams D. Trumpas dažnai šlovina, galiausiai sušvelninti savo poziciją dėl muitų. Siekdamas padėti JAV eksportuotojams, 1901 m. W. McKinley pradėjo remti galimybę sumažinti tarifus Jungtinėse Valstijose mainais į tai, kad kitos šalys padarytų tą patį.

„Išdėstęs tokią savo poziciją jis skambėjo kaip laisvosios prekybos šalininkas, o tai buvo gana neįprasta“, – sakė Robertas Merry, parašęs knygą apie 25-tąjį JAV prezidentą.

Teksto autorius: Andrew Duehrenas

Šis straipsnis originaliai pirmą kartą pasirodė laikraštyje „The New York Times“ 2024 m. spalio 24 d. Išversta „Verslo žinių“ redakcijos.