G. Nausėda – apie M. Navickienės atskyrimą nuo „Foxpay“ istorijos ir konservatorių „pagalbą“ R. Žemaitaičiui
Papildyta skirsniu „Konservatoriai nebeturi partnerių“
Taip šalies vadovas ketvirtadienį kalbėjo TV3 žinioms, paklaustas, ar Prezidentūra bando paversti „Foxpay“ istoriją Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) nepalankiu politiniu skandalu.
„Kuo toliau, tuo graudžiau atrodo mėginimas atskirti vyrą ir žmoną, pavaizduoti, kad visa tai yra vyro problemos ir vyrą su žmona sieja tik tai lova, ir žmona nieko nežino apie vyro veiklą“, – kalbėjo G. Nausėda, pažymėjęs, kad šio skandalo mastas ir gylis plečiasi.
Prezidentas pabrėžė, kad kalbama apie verslą, susijusį su viešųjų įstaigų investicijomis ir pirkimais, dėl to kyla klausimų.
„Tada nori nenori atsiranda klausimų, kodėl mūsų viešosios įstaigos perka paslaugas gerokai brangiau negu rinkoje. Klausimų yra labai daug ir mėginimas paslėpti pačios buvusios ministrės atsakomybę atrodo labai neįtikinamai“, – teigė G. Nausėda.
Jis tvirtino neabejojantis, kad jeigu kažkas panašaus atsitiktų jo sutuoktinei ar valdantiesiems oponuojančių politinių jėgų lyderių šeimose, konservatoriai „būtų patys pirmieji, kurie suorganizuotų didžiausius piketus ir sakytų, kad negali būti vyro ir žmonos atskyrimo“.
Konservatoriai laimėjo balsų „Nemuno aušrai“?
G. Nausėda taip pat teigė, kad ragindama rinkimuose burti „sanitarinį kordoną“ valdančioji TS-LKD partija laimėjo daug balsų Remigijaus Žemaitaičio vedamai „Nemuno aušrai“.
Pasak šalies vadovo, šitaip konservatoriai siekė sukurti situaciją, kai valdančiosios koalicijos be „Nemuno aušros“ formuoti būtų neįmanoma.
„Žinant, kad konservatoriai per ilgus savo metus sugebėjo įgyti vieną labai keistą svertą savo rankose. Jeigu jų lyderis išeina ir pasako, kad kažkokia partija yra toksiška, kad reikia suformuoti „sanitarinį kordoną“, atsiras labai nemaža Lietuvos žmonių dalis, kurie eis ir balsuos būtent priešingai“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jo teigimu, taip atsitikus konservatorių partija R. Žemaitaičio „Nemuno aušrai“ „laimėjo daug balsų“, kurie dalinai buvo surinkti iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Ramūno Karbauskio vadovaujamos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.
„Buvo mėginama sukurti vakuumą galimoje centro kairės koalicijoje, kad suformuoti koalicijos be R. Žemaitaičio būtų neįmanoma. Bet R. Žemaitaitis toksiškas. Ir kas tada prašosi į šitą valdančiosios koalicijos automobilį pavairuoti? Prašosi Tėvynės sąjunga“, – dėstė G. Nausėda.
Anot jo, tokią strategiją konservatoriai pasirinko nusprendę, kad rinkimai partijai nebus tokie sėkmingi kaip 2020-aisiais ir kai kurie partneriai gali nepatekti į Seimą, kaip nutiko Laisvės partijai.
„Konservatoriai nebeturi partnerių“
G. Nausėdos teigimu, net jeigu laimėtų dabar vykstančius Seimo rinkimus, konservatoriai negalėtų formuoti valdančiosios koalicijos, „kadangi jie nebeturi partnerių ir visiškai nesvarbu, kiek balsų jie surinks“.
Prezidentas dvejojo, ar laimėjusi pavienius mandatus Laisvės partija, ketvirtadienį apkaltinusi dabartinius koalicijos partnerius TS-LKD manipuliuojant rinkimų rezultatais Pasaulio lietuvių apygardoje, norėtų bendradarbiauti su konservatoriais.
„Liberalų sąjūdis galbūt, nors turi daug nuoskaudų ir buvo konservatorių stumiami į kampą ir ignoruojami visus ketverius metus. Bet tai yra viskas, ir šito nepakanka koalicijai suformuoti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Galimą socialdemokrato parlamentaro Gintauto Palucko kandidatūrą į premjerus prezidentas vadino problemiška, vis dėlto, ragino nespekuliuoti dėl jo ar partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės perspektyvos užimti šias pareigas, kol neįvyko antrasis rinkimų turas.
„Visai nenoriu versti potencialią premjerę pasirašyti krauju, kad ji tikrai bus premjerė. Visi esame suaugę žmonės, taip pat ir ponia V. Blinkevičiūtė, pasakė tai ne kartą, pakartojo. Ir aš remiuosi jos pateikta informacija, kadangi į žmogaus vidų negaliu įlįsti ir nenoriu to daryti“, – sakė šalies vadovas.
Planuojamą mažinti VSD biudžetą sieja su asmeniškumais
Prezidentas, kalbėdamas apie per ateinančius trejus metus numatomą mažinti finansavimą Valstybės saugumo departamentui (VSD), susiejo jį su valdančiųjų asmeniškumais ir vadina nusikalstamu.
„Aš labai norėčiau tikėti, kad tų asmeniškumų nėra. Bet kuomet būtent tos institucijos, kurių vadovai yra skiriami su Lietuvos Respublikos prezidento valia, yra stekenamos finansiškai, kito žodžio aš nerandu, aš turiu nori nenori konstatuoti tuos asmeniškumus ir mėginimus finansiškai apsunkinti šitų institucijų veiklą“.
„Turint omenyje, kad nuo šių institucijų priklauso Lietuvos Respublikos nacionalinis saugumas, tai yra tiesiog nepateisinama ir net sakyčiau nusikalstama, tai, kas yra daroma jų atžvilgiu“, – pridūrė prezidentas.
Pagal Vyriausybės spalio viduryje patvirtintą 2025-ųjų valstybės biudžeto projektą, VSD finansavimas kitąmet turėtų didėti 2,5 mln. Eur iki 53 mln. Eur.
Vis dėlto kitų dvejų metų projekcija rodo, kad VSD biudžetas gerokai sumažės. Prognozuojama, kad 2026-aisiais VSD bus skirta 47,6 mln. Eur, 2027-aisiais – 47,8 mln. Eur.
