P. Korėja pranešė apie Š. Korėjos į karą Ukrainoje siunčiamus 1.500 karių
Papildyta šaltinio iš Ukrainos prezidentūros komentaru (paskutinis skirsnis)
„Yonhap“ citavo Nacionalinę žvalgybos tarnybą (NIS), teigiančią, kad Šiaurės Korėjos kariai jau paliko šalį.
NIS kol kas oficialiai nepatvirtino šios informacijos.
Rusijoje dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai buvo įkurdinti karinėse bazėse Tolimuosiuose Rytuose, o po apmokymų tikriausiai vyks į mūšį, pranešė Seulo žvalgybos agentūra.
Kariai buvo išsiųsti į bazes įvairiuose Rusijos miestuose, „įskaitant Vladivostoką, Usurijską, Chabarovską ir Blagoveščenską, ir manoma, kad jie bus dislokuoti fronto linijose, kai tik baigs aklimatizacijos mokymus“, sakoma Pietų Korėjos nacionalinės žvalgybos tarnybos išplatintame pareiškime.
Tačiau Pietų Korėjos prezidento kanceliarija pareiškime nurodė, kad prezidentas Yoon Suk-yeolas anksčiau penktadienį pirmininkavo nepaprastajam posėdžiui, kuriame buvo aptartas Šiaurės Korėjos karių siuntimas į Ukrainą.
Prezidentūra anksčiau pareiškė, kad stiprėjantys Šiaurės Korėjos kariniai ryšiai su Maskva, įskaitant ginklų perdavimą ir karinių pajėgų siuntimą Rusijai, kelia didelę grėsmę Pietų Korėjos ir kitų valstybių saugumui.
Didėjanti Pchenjano parama Maskvos karui Ukrainoje „neapsiribojo vien karinių atsargų perdavimu, bet ir faktiniu karių dislokavimu“ ir kelia „didelę grėsmę ne tik mūsų šalies, bet ir tarptautinės bendruomenės saugumui“, pareiškė Yoon Suk-yeolo biuras.
Išvakarėse ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis žvalgybos informacija, pareiškė, kad Rusija ruošiasi savo karui Ukrainoje pasitelkti 10.000 Šiaurės Korėjos karių.
V. Zelenskis sakė, kad tarp Šiaurės Korėjos karių yra sausumos pajėgų narių ir „kito taktinio personalo“.
„Tai pirmas žingsnis į pasaulinį karą“, – perspėjo jis.
NATO dar negali patvirtinti
Markas Rutte, NATO vadovas, penktadienį sakė, jog Aljansas dar negali patvirtinti Pietų Korėjos žvalgybinės informacijos, kad Šiaurės Korėja siunčia daug savo karių padėti Rusijai kariauti Ukrainoje.
„Šiuo metu mūsų oficiali pozicija ta, kad negalime patvirtinti pranešimų, jog Šiaurės Korėjos (žmonės) dabar aktyviai, kaip kariai, dalyvauja kare“, – po NATO gynybos ministrų susitikimo reporteriams sakė M. Rutte.
„Tačiau tai, žinoma, galėtų pasikeisti“, – pridūrė jis.
M. Rutte teigė, kad NATO „palaiko glaudžius ryšius“ su savo partneriais, visų pirma su Pietų Korėja, kuri kartu su Australija, Japonija ir Naująja Zelandija dalyvauja šią savaitę vyksiančiose derybose kaip vadinamojo Ramiojo vandenyno ketverto narė.
„Mes tikrai su jais surengsime pokalbį, kad gautume visus įrodymus“, – sakė NATO vadovas.
Tuo metu Kinija, komentuodama galimą Šiaurės Korėjos karių siuntimą padėti Rusijai kariauti, penktadienį pareiškė, kad tikisi, jog „visos šalys stengsis deeskaluoti padėtį“.
„Kinijos pozicija dėl Ukrainos krizės yra nuosekli ir aiški. Tikimės, kad visos šalys stengsis deeskaluoti padėtį ir įsipareigos siekti politinio susitarimo“, – teigė Kinijos užsienio reikalų ministerija, paprašyta pakomentuoti šį klausimą.
Šaltinis Kyjive: Šiaurės Korėjos kariai pasitelkiami karui ištęsti
Aukšto rango šaltinis iš Ukrainos prezidentūros penktadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad Šiaurės Korėjos karių perkėlimas į Rusiją ir galimas jų dislokavimas Rytų Ukrainoje rodo, kad Maskva nori ištęsti ir eskaluoti savo invaziją.
„Tai dar kartą įrodo, kad Maskva nori didesnio ir ilgesnio karo ir bando į karą įtraukti savo sąjungininkus“, – sakė šaltinis.
„O tai, savo ruožtu, įrodo, kad Ukraina yra visiškai teisi dabar kalbėdama su savo partneriais apie mūsų pozicijų stiprinimą pagal Pergalės planą“, – teigė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę viešai pristatė ilgai lauktą penkių punktų veiksmų planą, kaip užbaigti karą su Rusija. Į jį įeina raginimas Kyjivo sąjungininkams pateikti kvietimą prisijungti prie NATO aljanso.
„Dabar mums reikia glaudžiau bendradarbiauti, kad Maskva negalėtų laimėti laiko ir kaip nors iš viso to pasipelnyti“, – sakė šaltinis Kyjive.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
Jis pridūrė: „Neįmanoma nuspėti, kaip tai pasireikš mūšio lauke, jei ten bus Šiaurės Korėjos kariuomenė. Tai gali komplikuoti situaciją.“
Ekspertai jau seniai sako, kad Rusijos pajėgos Ukrainai pulti naudoja Šiaurės Korėjos raketas, tačiau tiek Maskva, tiek Pchenjanas tai neigia.
Birželį V. Putinas surengė retą vizitą į Pchenjaną, kur su lyderiu Kim Jong Unu pasirašė abipusės gynybos susitarimą.
Maskva ir Pchenjanas yra sąjungininkai nuo pat Šiaurės Korėjos įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo, o 2022 metais Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą jie dar labiau suartėjo.
