Saugumo politika rinkimų programose: dėl strategijos sutariama, bet taktika skiriasi

Pagrindinės į Seimą pretenduojančios partijos krašto apsaugos ir saugumo užtikrinimo srityje sutaria dėl esminių darbų – vokiečių brigados dislokavimo, kariuomenės plėtros ir modernizacijos, tvaraus finansavimo, kolektyvinės gynybos stiprinimo. Kartu yra ir skirtumų. Antai esti partijų, linkusių išplėsti tradicinį grėsmių supratimą, įtraukiant į jį ir tokias „minkštąsias“ grėsmes kaip visuomenės radikalėjimas, ksenofobija, homofobija ir seksizmas.

VŽ išanalizavo septynių į naująjį Seimą, apklausų duomenimis, galinčių patekti politinių partijų rinkimų programų saugumo politikos nuostatas. Tai Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL), Liberalų sąjūdis (LS), Laisvės partija (LP) ir partija „Nemuno aušra“ (NA).

Naujų ir neregėtų dalykų šioje srityje nesiūloma: kalbama apie kariuomenės stiprinimą bei finansavimą, tvirtai palaikoma NATO, žadama lietuviškos gynybos pramonės plėtra ir rengiamasi vis labiau į krašto gynybą įtraukti visuomenę.