Kremlius branduolinio atgrasymo doktrina įspėja Vakarus, ES ir JAV tai vadina neatsakingu žingsniu
Papildyta JAV valstybės sekretoriaus A. Blinkeno komentaru
Anot Kremliaus atstovo, planuojami pakeitimai „laikytini konkrečiu signalu“.
„Tai turi būti laikoma specifiniu signalu. Signalu, kuris įspėja šias šalis apie pasekmes, jei jos dalyvaus puolime prieš mūsų šalį įvairiomis, nebūtinai branduolinėmis, priemonėmis“, – žurnalistams sakė Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas.
Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė planus pakoreguoti Rusijos taisykles dėl branduolinio ginklo panaudojimo, kad Rusija galėtų branduoliniu būdu atsakyti į „masinę oro ataką“.
Pakeitimais taip pat būtų leista Maskvai branduoliniais ginklais atsakyti branduolinio ginklo neturinčioms valstybėms, jei jų sąjungininkės turi branduolinių ginklų. Manoma, kad tai aiški nuoroda į Ukrainą ir ją remiančias Vakarų valstybes.
„Ne pirmą kartą lošia savo branduoliniu arsenalu“
Europos Sąjunga ketvirtadienį atmetė tokį Vladimiro Putino planą kaip neapgalvotą ir neatsakingą žingsnį.
„Putinas ne pirmą kartą lošia savo branduoliniu arsenalu, – žurnalistams pareiškė ES atstovas spaudai Peteris Stano. – Mes, žinoma, griežtai atmetame šiuos grasinimus.“
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį irgi apkaltino V. Putiną visišku neatsakingumu.
„Tai visiškai neatsakinga, ir manau, kad daugelis pasaulio šalių, įskaitant Kiniją, aiškiai apie tai kalbėjo, kai jis anksčiau žvangino branduoliniais ginklais“, – televizijai MSNBC sakė A. Blinkenas.
Kremliaus atstovas D. Peskovas, neminėdamas Ukrainos, nurodė, kad Rusijos „branduolinio atgrasymo priemonės koreguojamos dėl įtampos elementų, atsirandančių prie mūsų sienų perimetro“. Jis pridūrė, kad „nėra abejonių“, jog Rusija didins savo branduolinį arsenalą.
Maskvos branduolinės doktrinos pakeitimai pasiūlyti tuo metu, kai Ukraina – kol kas nesėkmingai – siekia gauti sąjungininkių Vakaruose leidimą naudoti tikslius tolimojo nuotolio ginklus prieš taikinius toli Rusijos teritorijoje.
Branduolinius ginklus panaudos reaguodama į „grėsmę mūsų suverenumui“
Kyjivas teigia, kad būtina pulti Rusijos aerodromus ir karinę infrastruktūrą, naudojamą atakoms prieš Ukrainą vykdyti. Tačiau Baltieji rūmai tai vertina atsargiai ir sako, kad tokie veiksmai galėtų dar labiau paaštrinti situaciją.
Vakarai kaltina Rusijos prezidentą neatsakingu gąsdinimu branduoliniais ginklais vykstant karui Ukrainoje, prasidėjusiam prieš daugiau nei dvejus metus. Kremliaus vadovas ne kartą išsakė akivaizdžius grasinimus dėl Maskvos pasirengimo panaudoti turimus branduolinius ginklus.
V. Putinas trečiadienį pareiškė, kad bet kokios šalies ataka prieš Rusiją panaudojant įprastą ginkluotę, jei šią ataką rems kuri nors branduolinį ginklą turinti valstybė, būtų laikoma bendru jo šalies puolimu.
Kalbėdamas Saugumo tarybos posėdyje, kuriame buvo aptartas branduolinės doktrinos išplėtimas, V. Putinas konkrečiai nenurodė, ar į tokią ataką numatomas branduolinis atsakas, bet pabrėžė, kad Rusija branduolinius ginklus galėtų panaudoti reaguodama į įprastinę ataką, keliančią „kritinę grėsmę mūsų suverenumui“. Ši aptaki formuluotė galėtų būti interpretuojama labai įvairiai.
Naujosios formuluotės taip pat reiškia branduolinio atsako į bet kokią oro ataką galimybę. Šiuo sąmoningu dviprasmiškumu siekiama, kad Vakarai neleistų Ukrainai smogti tolimesnio nuotolio smūgių.
Anksčiau šį mėnesį V. Putinas įspėjo JAV ir kitas NATO nares, kad leidimas Ukrainai panaudoti Vakarų tiekiamus ilgesnio nuotolio ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje reikštų tiesioginį Rusijos ir NATO konfliktą.
