Po Gazos įkaitų dramos JAV pateikė kaltinimus „Hamas“ lyderiams
Papildyta antru skirsniu ir kaltinamųjų pavardėmis.
Kaltinimai pateikti palestiniečių teroristinės grupuotės „Hamas“ lyderiui Yahya Sinwarui ir kitiems aukščiausiems jos pareigūnams, taip pat ir liepos pabaigoje nužudytam ankstesniam grupuotės lyderiui Ismailui Haniyeh, praneša „Bloomberg“. Šie kaltinimai susiję su spalio 7 d. „Hamas“ įvykdytu išpuoliu prieš Izraelį, tačiau ir daugeliu kitų išpuolių, įvykdytų per paskutinįjį dešimtmetį.
Taip pat kaltinami Marwanas Issa, kuris nuo 2007 metų iki savo mirties šiemet buvo Ezzedine'o al Qassamo brigadų vado pavaduotojas, Katare esantis Khaledas Meshaalis, vadovaujantis grupuotės diasporos biurui, atsakingam už „Hamas“ veiklos už Gazos Ruožo ribų priežiūrą, ir „Hamas“ nacionalinių ryšių vadovas Ali Baraka, taip pat gyvenantis už Gazos Ruožo ribų.
Izraelio kariuomenės vadai mano, kad labiausiai ieškomas 61-erių Y. Sinwaras slepiasi tunelių labirinte, kurį „Hamas“ per daugelį metų įrengė po Gazos Ruožu.
Merrickas Garlandas, JAV generalinis prokuroras, pareiškime teigė, kad „Hamas“ lyderiai finansavo ir vadovavo dešimtmečius trukusiai kampanijai, kuria buvo siekiama nužudyti amerikiečius ir sukelti pavojų JAV nacionaliniam saugumui.
„Hamas“ kaltinami „teikę materialinę paramą teroro aktams, dėl kurių žūsta žmonės“, ir šešiais kitais nusikaltimais.
Ieškinyje teigiama, kad per išpuolius žuvo mažiausiai 43 JAV piliečiai, o dar mažiausiai 10 amerikiečių buvo paimti įkaitais arba dingo be žinios.
„Šiandien pateikti kaltinimai yra rezultatas tik dalies mūsų darbo, tiriant įvairius „Hamas“ veiklos aspektus. Teisingumo departamentas turi ilgą atmintį“, – pareiškė M. Garlandas.
Prokuroras paminėjo, jog vienas iš šešių „Hamas“ Gazos tunelyje nušautų įkaitų, 23-ejų Hershas Goldbergas-Pollinsas, turėjo tiek Izraelio, tiek JAV pilietybę. Todėl Teisingumo departamentas tiria šį atvejį kaip teroristinį išpuolį prieš amerikietį.
Laikas susitarti
Kartu JAV paragino skubiai ir lanksčiai finalizuoti Izraelio ir „Hamas“ susitarimą dėl paliaubų Gazos Ruože.
„Gazoje tebėra dešimtys įkaitų, vis dar laukiančių susitarimo, kuris juos sugrąžintų namo. Atėjo laikas finalizuoti šį susitarimą“, – žurnalistams sakė JAV Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.
„Izraelio žmonės negali ilgiau laukti. Palestiniečiai, kurie taip pat kenčia nuo baisių šio karo padarinių, negali ilgiau laukti. Pasaulis negali sau leisti ilgiau laukti“, – teigė M. Milleris.
Jis nurodė, kad Jungtinės Valstijos artimiausiomis dienomis dirbs su tarpininkais Egiptu ir Kataru „siekdamos galutinio susitarimo“.
Vienas iš neišspręstų klausimų – Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu reikalavimas, kad Izraelio pajėgos (IDF) liktų Gazos Ruožo ir Egipto pasienyje.
„Mes nepritariame ilgalaikiam IDF karių buvimui Gazoje“, – pabrėžė M. Milleris.
„Norint užbaigti susitarimą, abi šalys turės būti lanksčios. Reikės, kad abi pusės ieškotų priežasčių, kaip pasiekti, kad atsakymas būtų „taip“, o ne priežasčių pasakyti „ne“, – aiškino jis.
Naujoji Jungtinės Karalystės (JK) leiboristų vyriausybė pareiškė sustabdysianti kai kurių ginklų eksportą į Izraelį dėl „aiškios rizikos“, kad jie gali būti panaudoti rimtai pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę.
Prieš priimdama sprendimą Britanija informavo savo ir Izraelio artimas sąjungininkes Jungtines Valstijas, sakė M. Milleris.
„Nėra taip, kad mes nesutinkame su JK pozicija, tiesiog JK atlieka vertinimą, remdamasi savo teisine sistema“, – tęsė M. Milleris.
„Vertinimą atliekame remdamiesi savo teisine sistema“, – pakartojo jis ir pridūrė, kad Jungtinės Valstijos vis dar nagrinėja incidentus.
Gegužę Valstybės departamentas pareiškė, kad neturi pakankamai įrodymų, kad galėtų apriboti ginklų tiekimą, tačiau pagrįstai mano, kad Izraelis, Gazos Ruože naudodamas JAV suteiktus ginklus, pažeidė tarptautinę humanitarinę teisę.
Izraelis iš JAV kasmet gauna apie 3 mlrd. USD (2,76 mlrd. Eur) karinę paramą.
