V. Orbanas Pekine susitiko su Xi Jinpingu: sako atvykęs su „Taikos misija 3.0“
Papildyta Xi Jinpingo ir V. Orbano komentarais
Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV pranešė, kad per derybas prezidentas ir Vengrijos ministras pirmininkas „daugiausia dėmesio skyrė išsamiam bendravimui Ukrainos krizės klausimais“.
Anot CCTV, Xi Jinpingas V. Orbanui pareiškė, kad pasaulio galybės turėtų padėti Rusijai ir Ukrainai atnaujinti tiesiogines taikos derybas.
„Tarptautinė bendruomenė turėtų sudaryti sąlygas ir padėti abiem šalims atnaujinti tiesioginį dialogą ir derybas, – nurodė Kinijos prezidentas. – Tik visoms didžiosioms valstybėms panaudojus teigiamą, o ne neigiamą energiją, ugnies nutraukimo šiame konflikte aušra gali išaušti kuo greičiau.“
Transliuotojo pranešime teigiama, kad „Xi Jinpingas įvertino Orbano pastangas skatinti politinį Ukrainos krizės sprendimą ir išsamiai išdėstė Kinijos požiūrį ir pasiūlymus“.
„Xi Jinpingas pabrėžė, kad visos šalys suinteresuotos kuo greičiau nutraukti ugnį ir ieškoti politinio sprendimo“, – sakoma pranešime.
„Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama trims principams: neišplėsti mūšio lauko, neeskaluoti karo ir nekurstyti ugnies, kad situacija kuo greičiau atvėstų“, – priduriama jame.
Po derybų V. Orbanas socialiniame tinkle „X“ parašė, kad Kinija yra „svarbi jėga sudarant sąlygas taikai“.
„Štai kodėl atvykau susitikti su prezidentu Xi į Pekiną, praėjus vos dviem mėnesiams po jo oficialaus vizito Budapešte“, – sakė jis.
V. Orbanas atvyko į Pekiną po netikėtų vizitų į Rusiją ir Ukrainą praėjusią savaitę, kai Vengrija liepos pradžioje pagal rotacijos principą perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai.
Ši kelionė vyksta likus dienai iki NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, skirto 75-osioms metinėms paminėti, o diskusijose dominuos sudėtinga situacija Ukrainoje.
V. Orbanas, Maskvai draugiškiausias ES vadovas, penktadienį surengė derybas su prezidentu Vladimiru Putinu apie karą Ukrainoje – šią kelionę kritikavo ir Kyjivas, ir ES, kuri teigė, kad ji gali pakenkti Bendrijos pozicijai dėl šio karo.
V. Putinas Vengrijos ministrui pirmininkui pareiškė, kad Ukraina, jei Kyjivas nori taikos, turi atsisakyti keturių savo regionų rytuose ir pietuose, kuriuos Maskva laiko savo teritorija.
V. Orbanas, priešingai nei jo kolegos ES vadovai, atsisakė siųsti ginklus į Kyjivą.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą, Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė tapo dar glaudesnė.
Pekinas save pristato kaip neutralią Ukrainos karo atžvilgiu šalį ir teigia nesiunčianti letalinės pagalbos nė vienai pusei, esą priešingai nei JAV ir kitos Vakarų šalys.
Kinija taip pat tapo Rusijos ekonominio gelbėjimosi ratu, nuo karo Ukrainoje pradžios sparčiai išaugus dvišalei prekybai.
Didelės investicijos
Šių metų gegužę Xi Jinpingas lankėsi Vengrijoje, paskutiniame kelionės po Europą etape po apsilankymo Prancūzijoje ir Serbijoje.
Po susitikimo su V. Orbanu Xi Jinpingas sakė, kad Pekinas teikia „didelę reikšmę“ santykiams su ES.
Nedidelė 9,6 mln. gyventojų turinti Vidurio Europos šalis pastaraisiais metais pritraukė daug stambių Kinijos projektų, daugiausia susijusių su akumuliatorių ir elektrinių transporto priemonių gamyba.
Vengrijos vyriausybė pasigyrė, kad turi apie 15 mlrd. Eur vertės vykdomų projektų iš šios Azijos šalies.
2010 metais grįžęs į valdžią V. Orbanas pasisakė už „rytinio atsivėrimo“ užsienio politiką, siekdamas glaudesnių ekonominių ryšių su Kinija, Rusija ir kitomis Azijos šalimis.
Praėjusį spalį Vengrijos premjeras buvo vienintelis ES lyderis, dalyvavęs Pekine vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, skirtame Xi Jinpingo pavyzdinei iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Kibernetinio saugumo klausimai šiandien organizacijų dienotvarkėje įrašyti dėl daugybės priežasčių. Viena jų – dilema, kaip užtikrinti tinklo saugumą dinamiškoje aplinkoje. IT infrastruktūros nuolat kinta, auga, todėl tradiciniai saugumo sprendimai ima nebeveikti arba veikia apribodami verslo poreikius. Dėl to vis dažniau kalbama apie savaime apsisaugančius tinklus, turinčius jau integruotą gynybos funkciją. Vieną pažangiausių sprendimų šįmet pasiūlė pirmaujantis gamintojas „Cisco“: naujos kartos komutatorius jis sujungė su „Hypershield“ technologija.
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
