Tarp aukščiausių ES postų trejetuko ir Baltijos šalių atstovė – K. Kallas
Pranešimas papildytas Rusijos reakcija, trečiu skyreliu.
Europos Komisijos pirmininkės postą ES lyderiai antrą kartą nori patikėti Ursulai von der Leyen. Tačiau jai dar teks užsitikrinti ir europarlamentarų pritarimą. Po Europos Parlamento rinkimų „didžiajai koalicijai“ aptrupėjus, ir liberalų frakcijai smuktelėjus į ketvirtą vietą, tai padaryti nebus lengva.
Jai teks subtiliai balansuoti tarp politinių jėgų, siekiant užsitikrinti EP narių palaikymą.
EK pirmininkė savo antros kadencijos vizijoje akcentavo gynybos svarbą, konkurencingumą, žaliąjį kursą, santykių su Kinija pokyčius. Apie U. von der Leyen antros kadencijos pažadus VŽ jau rašė čia.
Portugalas Antonio Costa pakeis belgą Charles’į Michelį Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko poste.
Į Bendrijos diplomatijos vadovo postą, nors ir po kai kurių šalių pretenzijų dėl pernelyg „vanagiško“ požiūrio į Rusiją, pasirinkta Estijos premjerė Kaja Kallas.
Tai pirmas kartas, kai Baltijos šalių atstovas gauna tokį aukštą postą Bendrijoje. Anksčiau iš Rytų Europos tik Donaldas Tuskas, dabartinis Lenkijos premjeras, yra ėjęs EVT pirmininko pareigas.
A. Costa šiemet automatiškai pakeis EVT vadovą Ch. Michelį, tačiau tačiau ne tik U. von der Leyen, bet ir K. Kallas dar reikės gauti europarlamentarų pritarimą. K. Kallas kandidatūrą EP nariai tvirtins su visa nauja Europos Komisija.
Buvusi Vokietijos gynybos ministrė U. von der Leyen per pirmąją kadenciją susidūrė su daugybe krizių – nuo COVID-19 pandemijos iki karo Ukrainoje – ir, jei liks poste, jos laukia ne mažiau sudėtingi iššūkiai: nuo Rusijos grėsmės iki klimato kaitos ir augančios Kinijos įtakos.
U. von der Leyen išreiškė dėkingumą Briuselyje susirinkusiems lyderiams už paramą antrai kadencijai ir sakė žurnalistams, kad netrukus išdėstys savo politinius prioritetus, siekdama užsitikrinti EP pasitikėjimą.
Pareiškęs, kad yra įsipareigojęs skatinti valstybių narių vienybę, A. Costa kreipėsi į spaudos atstovus vaizdo ryšiu: „Taip, Europa ir pasaulis susiduria su sunkumais, tačiau Europos Sąjunga praeityje įrodė savo atsparumą.“
Savo ruožtu K. Kallas sakė, kad jai teko didžiulė atsakomybė tuo metu, kai tvyro didžiulė geopolitinė įtampa.
„Europoje vyksta karas, tačiau pasaulyje taip pat didėja nestabilumas ir tai taip pat yra pagrindiniai iššūkiai Europos užsienio politikai“, – teigė ji.
K. Kallas pridūrė: „Mes esame puiki komanda.“
Palaikė ne visi
Anksčiau šią savaitę Italijos ministrė pirmininkė G. Meloni leido suprasti, kad ji piktinasi, jog nedalyvauja derybose dėl aukščiausių postų, nes jos frakcija EP po rinkimų dabar yra trečia pagal dydį.
Ketvirtadienio vakarą ji susilaikė nuo paramos U. von der Leyen antrajai kadencijai ir balsavo prieš A. Costą ir K. Kallas.
Vėliau socialiniame tinkle „X“ ji parašė, kad nepalaiko trijų į aukščiausius postus siūlomų kandidatų: „Nusprendžiau jų nepalaikyti iš pagarbos piliečiams ir iš tų piliečių per rinkimus gautiems signalams. Toliau dirbame, kad Italija pagaliau įgytų tokį svorį Europoje, kokio nusipelnė.“
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas balsavo prieš U. von der Leyen, susilaikė balsuojant dėl K. Kallas kaip ES užsienio politikos vadovės ir balsavo už A. Costą kaip EVT pirmininką, sakė vienas ES diplomatas.
Skiriant aukščiausius Bendrijos postus nebūtinas vieningas valstybių sutarimas. Reikėjo, kad trijų pareigybių paketą patvirtintų bent 15-os valstybių lyderiai.
Pagrindiniai ES postai paskirstyti tarp EP dominuojančio aljanso atstovų: centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP) ir jos partnerių Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos (S&D) bei liberalų „Atnaujinkime Europą“ (RE).
Postų dalybos vyko po anksčiau šį mėnesį įvykusių rinkimų į Europos Parlamentą. Tikimasi, kad kitą mėnesį Europos Parlamentas dar kartą parems Maltos atstovę Robertą Metsola antrai dvejų su puse metų pirmininko kadencijai.
Susitarimas pasiektas po to, kai paaiškėjo, kad rudenį Nyderlandų premjeras Markas Rutte taps NATO generaliniu sekretoriumi.
Sureagavo Rusija
Kremlius penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos siekis poste palikti Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir ES diplomatijos vadove paskirti Estijos ministrę pirmininkę Kają Kallas esą turės neigiamą įtaką tarpusavio ryšiams.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
„Nemanome, kad Europos diplomatija kaip nors padės normalizuoti santykius. Maskvos ir Briuselio santykių perspektyvos yra blogos. U von der Leyen nėra ES ir Rusijos santykių normalizavimo šalininkė“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
D. Peskovas, kaip ir būdinga Rusijai, apkaltino K. Kallas rusofobija.
„Ji žinoma dėl savo visiškai nenumaldomų, kartais net žiaurių rusofobiškų pareiškimų“, – pareiškė D. Peskovas.
K. Kallas, kartu su kitais Europos pareigūnais, yra įtraukta į Rusijos vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų sąrašą.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dar prieš ES lyderiams susitariant dėl K. Kallas kandidatūros, teigė, kad prasideda Europos Sąjungos „estonizacija“.
Analitikai neabejoja, kad ES lyderių pasirinkimas yra žinutė ir agresorei Maskvai. Plačiau apie K. Kallas ir jai paskirto svarbaus posto įtaką Baltijos šalims skaitykite čia.
