Pasirašyta sutartis su „Rheinmetall“, į gamyklą Lietuvoje bus investuota daugiau kaip 180 mln. Eur
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pirmadienį pranešė, kad ministrė Aušrinė Armonaitė sutartį su Vokietijos koncernu pasirašė po maždaug 10 mėn. trukusių derybų. Ketinimų protokolas su šia įmone buvo pasirašytas šiemet balandžio viduryje Vilniuje.
„Rheinmetall“ Lietuvoje statys NATO standartus atitinkančios 155 mm amunicijos gamyklą. Ji greičiausiai iškils Radviliškio rajone, ties Baisogala. Galutinis sprendimas šiuo klausimu bus priimtas per artimiausias kelias savaites.
Suteiktas stambaus projekto statusas
Pirmadienį išplatintame pranešime spaudai cituojama A. Armonaitė teigia, kad „Rheinmetall“ gamyklos Lietuvoje įkūrimas – itin reikšmingas žingsnis siekiant atliepti neatidėliotinus mūsų šalies gynybos ir saugumo poreikius“.
„Investavus daugiau kaip 180 mln. Eur, naujoje gamykloje taip pat tikimasi sukurti mažiausiai 150 naujų darbo vietų“, – informavo ji.
„Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris padėkojo Lietuvai „už ilgalaikę partnerystę, kuri dar kartą patvirtina mūsų siekį būti vienu iš nacionalinio ir tarptautinio saugumo užtikrinimo ramsčių“.
155 mm artilerijos amunicijos gamyklai, kuri per metus turėtų pagaminti dešimtis tūkstančių šaudmenų, suteiktas stambaus projekto statusas.
Universitetas dar svarstys sklypo perdavimą
Konkrečią vietą, kur bus statoma nauja įmonė, ketinama paskelbti per artimiausias savaites.
Didžiausia tikimybė, kad gamykla iškils netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pagal panaudos sutartį dabar valdomoje valstybinėje žemėje. Vyriausybės atstovai yra patvirtinę, jog tai viena iš svarstomų vietų.
Sprendimą, ar perduoti 340 ha ploto sklypą „Rheinmetall“ gamyklai, LSMU taryba ketina svarstyti neeiliniame posėdyje birželio 13-ąją.
Pasak Girmanto Praninsko, Baisogalos medžio granulių bendrovės „Granulita“ direktoriaus, reikėtų džiaugtis. Nes gamykla pritrauktų naujų darbuotojų, galbūt sugrįžtų išvykusieji į užsienį. Atsirastų ne tik naujų darbo vietų, bet ir naujų verslą aptarnaujančių įmonių: „Iki šiol, kiek svečių atvažiuodavo iš užsienio, turėdavome apnakvyndinti Radviliškyje. Gal pagaliau ir Baisogaloje bus atidarytas viešbutis. Keliais skųstis negalime, bet tai, ko mes labai laukiame, yra geležinkelio stotis. Juk amunicijos gamyklai tikriausiai reikės ir atsivežti žaliavų, ir išgabenti produkciją. Kartu ir mes galėtume naudotis, nes stotis nuo mūsų gal už 4 km. Tik dabar ji neveikianti – traukiniai pravažiuoja, nestoja, krovinių rampos išardytos. Jeigu bus atnaujinta, krausime ir mes. Tai būtų gera naujiena.“
A. Armonaitė sako, kad su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu nesusitarus dėl pagal jo valdomos valstybinės žemės perleidimo „Rheinmetall“ amunicijos gamyklai, Vyriausybei „tektų imtis kitų priemonių“.
„Turiu viltį ir tikiuosi, kad tam tikri siauri interesai nesustabdys valstybei ir jos saugumui labai reikšmingo projekto“, – pirmadienį sakė A. Armonaitė.
„Vyriausybė turi įvairių būdų, kaip tą spręsti. Vis tik aš asmeniškai manau, kad galima būtų (susitarti – BNS) bendradarbiavimo keliu. Bet jeigu universitetas matys tik savo interesus ir tik savo siaurą lauką, tai teks imtis kitų priemonių“, – teigė ministrė.
Pasak jos, sprendimus dėl 340 hektarų ploto sklypo Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, perleidimo valstybei LSMU turėjo priimti dar praėjusią savaitę. Ministrė pabrėžė, kad aukštosios mokyklos naudojama žemė yra valstybės.
„Universitetas turėtų suprasti, kad tai nėra jų kiemas, kur jie gali daryti ką nori. Jeigu Vyriausybė deda pastangas ir siūlo tikrai adekvačius kompensacinius mechanizmus ir netgi vietomis geresnėmis sąlygomis, tai reikėtų nepradėti čia dar atskirų derybų“, – sakė A. Armonaitė.
„Tikiuosi, kad derybos su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu neužtruks ilgiau nei su „Rheinmetall“, – pridūrė ji.
Anot ministrės, su LSMU vyksta derybos ne tik dėl sklypų, bet ir dėl finansinės kompensacijos.
Sprendimą, ar perduoti 340 hektarų ploto sklypą „Rheinmetall“ gamyklai, LSMU taryba ketina svarstyti neeiliniame posėdyje birželio 13-ąją.
BNS turimi Vyriausybės kanceliarijos dokumentai rodo, kad mainais už 340 hektarų ploto sklypą aukštajai mokyklai svarstoma perduoti šešis 352,1 hektaro ploto netoli Šeduvos ir Baisogalos esančius atskirus žemės sklypus.
Sudarytos teisinės sąlygos
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas yra sakęs, kad „Rheinmetall“ gamyklos statybos turėtų būti pradėtos šių metų spalį.
Iki šiol jokia informacija apie investicijų apimtis ir būsimą gamyklos darbuotojų skaičių nebuvo skelbiama.
Pernai lapkritį žiniasklaida užfiksavo „Rheinmetall AG“ vadovų vizitą pas premjerę Ingridą Šimonytę, po kurio Laurynas Kasčiūnas, tuometis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, dabartinis krašto apsaugos ministras, prasitarė, kad koncernas svarsto galimybę Lietuvoje statyti gamyklą.
VERSLO TRIBŪNA
Europos humanitarinis universitetas (EHU) Vilniuje, tęsiantis lyčių studijų tradicijas, pradėtas dar 2000-aisiais, vykdo išskirtinę į praktinę sociologiją orientuotą „Lyčių studijų“ magistrantūros programą, skirtą gilintis, kaip lyties aspektas veikia mūsų kasdienį gyvenimą, darbo rinką, politiką, kultūrą ir visuomenės gerovę. Ši programa suteikia žinių ir kompetencijų, leidžiančių veiksmingai nagrinėti sudėtingas visuomenės problemas, kurių ištakos susijusios su lyčių normomis ir stereotipais, ir siūlyti jų sprendimus.
Vairuodami ir kalbėdami telefonu vairuotojai dažnai praranda koncentraciją, dėmesio kontrolę, jų reakcijos sulėtėja, o sprendimai tampa mažiau apgalvoti. Vis dėlto nemaža dalis pripažįsta, kad vairuodami telefoną vis tiek naudoja.
Kaune įsikūrusios kredito unijos „Delta“ atstovai savo būstinėje priėmė aukšto lygio tarptautinę delegaciją: kauniečius aplankė kredito unijų atstovai iš Afrikos, JAV ir Centrinės Amerikos. Susitikime dalyvavo Pasaulio kredito unijų tarybos (WOCCU), Kamerūno kooperatinių kredito unijų lygos (CamCCUL), Kenijos taupymo ir kredito kooperatyvų sąjungos (KUSCCO – Kenya Union of Savings & Credit Co-operatives Ltd.), „Harambee DT Sacco“ atstovai.
Nors daugelis investuotojų žvalgosi į tolimas pasaulio rinkas, verta nepamiršti, kad gera investicija gali būti ir čia pat – Baltijos šalių biržoje. Vietos rinka turi daug privalumų: suprantamesnė verslo aplinka, artimas kontaktas su įmonėmis bei, lyginant su kitomis rinkomis, dažnai aukštesnė ilgalaikė grąža. Ekspertai rekomenduoja savo investicijų portfelyje turėti bent dalį „namų rinkos“ įmonių, kurios dažnai siūlo aukštesnį pajamingumą ir mažesnius svyravimus.
A. Armonaitė tikino, kad tai nebus standartinė investicija. Ją bus siekiama įgyvendinti rekordiniais tempais.
Seimas jau sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. Gynybos pramonės projektams bus taikomos specialios sąlygos, leidžiančios greičiau pradėti veiklą – poveikio aplinkai vertinimo procedūras investuotojai galės atlikti bei statybos leidimus gauti iki statybų pabaigos.
Ekonomikos ministrė pabrėžė, kad tokios pat sąlygos bus taikomos ir Lietuvos investuotojams. Pasak jos, dažnai svarbiau nei finansinė parama jiems yra greiti valstybės sprendimai.
Palengvinimai galios ir kitiems stambiems projektams, užtikrinantiems neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius.
Įeina į 20-tuką
Vokietijoje, Diuseldorfe, įkurta „Rheinmetall“ gamina ginklus, amuniciją bei kitą saugumui užtikrinti skirtą produkciją. Ši bendrovė yra viena iš 20-ties didžiausių pasaulyje ginkluotės gamintojų.
Šiemet vasarį „Rheinmetall“ turėjo 302 gamybos vietas Vokietijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Italijoje, Pietų Afrikoje, Australijoje, JAV ir kitur.
[infogram id="781015e4-7a2c-4078-b9f8-33f47748eea8" prefix="3QM" format="interactive" title="Rheinmetall Group: dosjė 2016-2023 m."]
