Politologė R. Urbonaitė: pirmajame prezidento rinkimų ture staigmenų netrūko

„Neįvertinome to, kad Igno Vėgėlės balsus pasiims R. Žemaitaitis. Tam elektoratui, į kurį taikėsi I. Vėgėlė, artimesnis galėjo būti R. Žemaitaitis su savo retorika ir komunikacija. Ir netgi jo pripažinimas kaip sulaužiusio priesaiką ir šiurkščiai pažeidusio Konstituciją nedarė jokios įtakos. Ir panašu, kad I. Vėgėlė ne visai į tą elektoratą orientavosi ir šiek tiek prasiskaičiavo“, – VŽ sakė politologė.

R. Urbonaitė išskyrė ir dar vieną prezidento rinkimų kandidatą, kuris pateikė staigmeną rinkimuose – tai Eduardas Vaitkus.

„Galbūt atėjus balsams iš didžiųjų apylinkių tas rezultatas dar gali pakristi. Bet iš kitos pusės, nei Dainius Žalimas, nei Andrius Mazuronis, nei Giedrimas Jeglinskas net arti nėra E. Vaitkaus rezultato. Tai mums signalizuoja, kad valstybėje turime tam tikrų problemų, nes jo, sakyčiau, prorusišką retoriką valstybėje remia tiek žmonių. Žinoma, pažvelgus į savivaldybes, kurios jį renka, matome, kad jos turi tam tikrą tautinę sudėtį, tačiau tai tikrai nereiškia, kad neturime šios problemos matyti“, – teigė R. Urbonaitė.

Rinkimų rezultatus sekite su VŽ šioje įvykių juostoje.  

Politologė sako, kad rinkimų aktyvumas nustebino pozityviai: „Galvojau, kad aktyvumas bus mažesnis dėl to, kad yra labai aiškus rinkimų favoritas. Bet, iš kitos pusės, pačių rinkėjų skaičius šiais metais yra sumažėjęs, jeigu lygintume su praėjusiais rinkimais, maždaug netgi minus 82.000. Vadinasi, mes turime apskritai mažiau dalyvių, tačiau daugiau tų, kurie dalyvauja. O kitas dalykas, na, turbūt tai, kad turėjome didesnę intrigą oponento G. Nausėdai. Tai irgi galėjo įnešti intrigos. Galų gale mes iš tiesų matome atėjusį protesto balsų elektoratą. Kol kas dar sunku nuspręsti, kiek tiksliai, bet jo tikrai galėjo ateiti kiek daugiau ir tai atsispindi kiek išaugusiam aktyvume. Tačiau jis neišaugo labai ženkliai“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Kartu su prezidento rinkimais vyko ir referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, R. Urbonaitė skeptiškai vertino jo sėkmės galimybę.

„Matau dvi problemas: pačios referendumo kampanijos aktyvumas ir kita – formuluotės problema. Tačiau matėme tikrai didelį politikų pasyvumą, tai labai aiškiai indikavo problemą. Prezidentą pirmą kartą agituojantį už referendumą mes pamatėme turbūt penktadienį, kas irgi labai nemažai ką lėmė ir natūralu, kad net ir tie politikai, kurie pasisakė „už“, nieko nepadarė, kad gyventojus suaktyvintų būtent šiame referendume“, – aiškino Mykolo Romerio universiteto lektorė.  

Antrajame prezidento rinkimų ture susitiks premjerė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.