FT: Baltijos šalims Amerika išlieka svarbiausiu saugumo garantu

Anot leidinio, Baltijos šalyse didėja nuogąstavimai, jog V. Putinas gali išbandyti NATO ryžtą ginti mūsų regioną. Ir tam Maskva gali pasitelkti tiek provokacijas, tiek ir pagal „košmariškiausią scenarijų“ – tiesioginį užpuolimą.
„Saugumo pareigūnai, vertindami Rusijos grėsmę, taiko standartinį modelį: ar ji turi ketinimų, pajėgumų ir galimybių. Visose Baltijos šalyse Rusijos ketinimai yra nuolat numanomi. Tačiau jie nėra konkretūs.
Leidinys primena faktą, kad Estijos užsienio žvalgybos tarnyba vasario mėnesį skelbė, kad rusai skaičiuoja, jog karinis konfliktas su NATO įmanomas per artimiausią dešimtmetį.
Be to, Rusija šiuo metu visus pajėgumus yra nukreipusi į Ukrainą.
„Jie tikrai supranta, kad šiuo metu pulti NATO neįmanoma. Rusai tikisi, kad mes susilpnėsime. Jie darys viską, ką gali, kad mus užpultų visų pirma psichologiškai“, – teigė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.
Pernai pristatytuose Rusijos karinių reformų planuose numatoma iki 2026 m. padvigubinti prie Baltijos regiono dislokuotų karių skaičių iki beveik 40.000 ir gerokai padidinti tankų bei šarvuočių skaičių. Pasak FT kalbinto neįvardinto saugumo pareigūno, dėl Rusijos dėmesio Ukrainai šio grafiko laikytis bus labai sunku.
Išleisdama gynybai apie 6–7% bendrojo vidaus produkto (BVP), Rusija suaktyvino savo gynybos pramonę ir per metus pagamina 4 mln. artilerijos sviedinių, šimtus tankų ir šarvuočių. Dauguma jų yra žemų technologijų įranga, skirta primityviam karui, tačiau Rusijos gynybos pramonės apimtis gerokai lenkia Vakarų šalis. Be to, perėjęs prie karo ekonomikos, Kremlius nebeturi galimybės apsisukti atgal.
„Klausimas ne tas, ar Rusija nori sustoti, o tas, ar gali sustoti. Nes, kai visi resursai yra nukreipti į karo ekonomiką, jūs turite milijonus žmonių, kurie yra ginkluoti ir apmokyti. Staiga priėmus sprendimą, kad visi grįžta namo, tai reikštų ir visos šalies ekonominio modelio žlugimą. Todėl, manau, kad situacija yra pavojinga“, – FT teigė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.
Janis Kažocinšas, buvęs Latvijos nacionalinio saugumo patarėjas, artimiausiu metu mato du pavojingiausius scenarijus. Pirmuoju atveju, Rusija laimi Ukrainoje ir bando pasinaudoti susilpnėjusiais Vakarais.
„Būdas tai padaryti – greita „coup de main“ ataka Baltijos šalyse ir vėliau sekantys branduoliniai grasinimai“, – teigė J. Kažocinšas.
Antrasis scenarijus – jei Ukraina ir Vakarų vienybė išsilaikys, tuomet Rusija galėtų bandyti diversines provokacijas Baltijos šalyse, tačiau susilaikytų nuo plataus masto karo. Ekspertas teigia, kad yra dešimtys hibridinių išpuolių galimybių, pradedant sabotažu ir žmogžudystėmis ir baigiant vietos rusakalbių gyventojų kurstymu.
„Kalbant apie scenarijus, galėčiau pateikti 100 scenarijų“, – sako Vaidotas Urbelis, Lietuvos krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius.
ES aukšto rango diplomatas Baltijos šalyse priduria: „Baltijos šalyse vyrauja nuomonė, kad mūsų regionui Rusijos grėsmė kyla daugialypiu būdu: ne tik kariniu, bet ir visuomeniniu, hibridiniu ir ekonominiu.“
Amerika – svarbiausias garantas
Daugelis europiečių yra labai susirūpinę dėl to, ką gali atnešti potenciali antroji buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencija, ypač po jo komentarų, kad Rusija gali daryti „ką tik nori“ su šalimis, kurios nepakankamai skiria lėšų gynybai.
Tačiau, anot FT, Baltijos šalyse paplitusi nuomonė, kad Respublikonų partijos JAV prezidentai buvo palankesni Baltijos šalių saugumui nei demokratai.
Pirmasis D. Trumpo prezidentavimas „iš regiono perspektyvos buvo labai naudingas“, – teigė Rihardsas Kolsas, Latvijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
„Vilnius tikisi, kad jo glaudūs ryšiai su Taivanu ir antagonistiniai santykiai su Pekinu pelnys jam kreditą antrojo D. Trumpo prezidentavimo metu“, – Lietuvos situaciją vertina „Financial Times“ apžvalgininkai.
J. Kažocinšas, buvęs Latvijos nacionalinio saugumo patarėjas, FT teigė, kad JAV turės parodyti ištikimybę savo sąjungininkams, kad pelnytų jų paramą Kinijos klausimu.
„JAV nepajėgs viena susitvarkyti su Kinija. Joms reikės sąjungininkų. JAV vidutinės trukmės interesai tiesiogiai susiję su Kyjivu ir NATO 5 straipsniu“, – kalbėjo J. Kažocinšas.
Latvijos prezidentas E. Rinkevičius teigė, kad svarstymai apie Amerikos vaidmenį pasaulyje neapsiriboja D. Trumpu ir jo sąjungininkais respublikonais.
„Matome tam tikrus esminius mąstymo pokyčius JAV. Tai nėra susiję su dabartiniu politiniu ciklu. Tai kur kas gilesni procesai“, – teigė Latvijos prezidentas.
[infogram id="f297eb0b-bfb1-4952-870c-935de11be246" prefix="ZBn" format="interactive" title="NATO šalių gynybos išlaidos 2023 m."]
Kaip ir jo kolegos iš Baltijos šalių, jis pritaria plačiai paplitusiam skepticizmui dėl Europos šalių gebėjimo sustiprinti savo pozicijas ir saugumo architektūroje pakeisti JAV. Nors ir kritikuojama dėl nenoro siųsti tolimojo nuotolio ginkluotę Ukrainai, Baltijos šalių pareigūnai sako, kad tikisi, jog Vokietija labiausiai prisidės stiprinant NATO priešakinę gynybą.
VERSLO TRIBŪNA
Įsipareigodama dislokuoti karius Lietuvoje pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Vokietija demonstruoja norą veikti.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė kol kas nerodo lyderystės šiuo klausimu. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono užuominos, kad jis galėtų siųsti karius į Ukrainą, sulaukė pagyrų Baltijos regione, tačiau kyla abejonių, ar Paryžiaus veiksmai atitinka jo retoriką. Baltijos šalys, anot FT, norėtų, kad JK imtųsi aktyvesnio lyderio vaidmens, tačiau nėra tikros, ar ji pakankamai investuoja į savo kariuomenę.
„JAV vis dar yra galingiausias žaidėjas mieste“, – FT teigė vienas Baltijos šalių saugumo pareigūnas.
Tomas Jermalavičius, Taline veikiančio Tarptautinio gynybos ir saugumo centro analitinio centro mokslinis bendradarbis, sako, kad Baltijos regionas šiuo metu jaučiasi ypač pažeidžiamas. Anot jo, dvi po nepriklausomybės atgavimo buvusios saugumo politikos kryptys – niekada daugiau nebūti okupuotam ir niekada daugiau nekariauti vienam – susiduria su iššūkiais.
Pirma, Rusijos puolimo Ukrainoje mastas rodo, kad regione dislokuotų sąjungininkų pajėgų nepakanka atgrasyti Maskvą, o Vakarai per lėtai reaguoja į agresiją. Antra, karas Ukrainoje išryškino nuolatinius pafrontės valstybių ir toliau į Vakarus esančių NATO narių nesutarimus dėl Rusijos grėsmės vertinimo.
„Kai tik Aljansas ir sąjungininkai susitelks, o jie šiuo metu tai daro daugeliu atžvilgių, manau, kad tuomet galėsime lengviau atsipūsti“, – leidiniui teigė T. Jermalavičius.
[infogram id="adbd8874-9be7-48d2-a43b-5cf09d50a721" prefix="vvo" format="interactive" title="Europos NATO šalių gynybos išlaidos 2014-2024 m."]
Ne visos pafrontės valstybės reiškia tokį patį nerimą. Naujasis Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas šį mėnesį laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad nesijaudina dėl Rusijos puolimo ir kad jam nerimą kelia „šios karingos kalbos“ apie galimą Maskvos karą su NATO.
Suomijos, kuri 1939–1940 m. kariavo įnirtingą karą su Sovietų Sąjunga, bet išsaugojo nepriklausomybę, pareigūnai pabrėžia, kad jų patirtis skiriasi nuo Baltijos šalių, kurias Maskva neteisėtai aneksavo po Antrojo pasaulinio karo.
Visose Baltijos šalyse sutariama, kad dabar NATO sąjungininkės turi sustiprinti savo įsipareigojimus kolektyvinei gynybai.
„Atgrasymas labai priklauso nuo NATO: karinių pajėgų dislokavimas, kad būtų galima apginti teritoriją nuo pirmojo Aljanso centimetro, realūs gynybos planai, bendri gynybos ištekliai. Rusija tai įtraukia į savo skaičiavimus. Rusija nenorėtų pradėti karo, kai jo baigtis nėra aiški“, – FT cituoja aukštą Baltijos šalių pareigūną.
FT tekstą užbaigia Lietuvos premjerės I. Šimonytė citata, kad NATO narės nebegali sau leisti nereaguoti į Baltijos šalių perspėjimus dėl Rusijos grėsmės ir vadinti juos isteriškais.
„Ar mes esame dramatiška, paranojiška vieno klausimo šalis? Dabar Rusijos klausimas tapo visų klausimu. Tai nelinksma gyvenimo ironija“, – teigė Lietuvos premjerė.