EK siūlo radikaliai keisti skurdžiau gyvenančių Bendrijos narių finansavimo tvarką
Iki šiol didžioji dalis vadinamojo sanglaudos finansavimo, kurio vertė 2021-2027 m. biudžete siekia 392 mlrd. Eur buvo mokama pagal sutartus kriterijus, o ne kaip atpildas už tikslų įgyvendinimą. Sanglaudos fondu siekiama padėti skatinti augimą skurdesniuose Europos regionuose ir mažinti atskirti nuo turtingųjų ES šalių.
EK parengtame dokumente, kurį trečiadienį pasirašė 27 ES šalių Europos Komisijos nariai, pirmą kartą iškeltas pasiūlymas, kad finansavimas būtų visuotinai susietas su tam tikromis būtinomis įgyvendinti sąlygomis.
„Veiklos rezultatais grindžiamas finansavimas sulaukė plataus pritarimo“, – rašoma EK dokumente, kurį matė „Politico“.
Sanglaudos finansavimas sudaro didelę 1,2 trln. Eur ES septynerių metų biudžeto dalį. Visos skurdžiausios ES šalys – nuo Portugalijos vakaruose iki Vengrijos ir Bulgarijos rytuose – gavo didžiulę naudą iš šio finansavimo, kuris daugiausia skirtas aplinkos ir transporto infrastruktūrai, pavyzdžiui, naujiems keliams tiesti.
Tačiau šiam finansavimui modeliui šiuo metu būtinos reformos, Bendrijai vis aktyviau ruošiantis plėtrai į Rusijos sukelto karo niokojamą Ukrainą ir Vakarų Balkanų šalis, kurioms didžioji dalis šių pinigų būtų panaudota siekiant padėti joms ekonomiškai pasivyti esamas nares.
Pastaraisiais metais ES sunkiai sekėsi įtikinti kai kurias šalis, ypač Vengriją ir Lenkiją, laikytis demokratinių standartų, todėl ES ėmėsi bausti nepaklusnias nares ir įšaldė dalį šioms valstybėms skirtų pinigų. Jei sanglaudos finansavimas nuo pat šalies narystės ES pradžios priklausytų nuo reformų, būtų lengviau užtikrinti, kad tokių priemonių Bendrijai imtis nebereikėtų.
„Iš principo sąlygiškumo principas galėtų būti priemonė išmokoms gauti, bet praktiškai tai įgyvendinti tikrai nėra lengva“, – „Politico“ teigė Zsoltas Darvasas, Briuselio analitinio centro „Bruegel“ atstovas, pridurdamas, kad ankstesnės sistemos, susiejančios grynųjų pinigų išmokas su konkrečiais tikslais, susidūrė su keblumais.
Šis modelis būtų panašaus formato kaip ir taisyklės, taikomos ES ekonomikos gaivinimo fondui dėl kurio buvo susitarta 2020 m. siekiant sušvelninti ekonominius COVID-19 pandemijos padarinius.
Pagal šią schemą Briuselis susiejo grynųjų pinigų pervedimus su vidaus reformų įgyvendinimu. Kai kurios ES valstybės narės tokį modelį labai kritikavo. Mat, pinigų išmokėjimas iš ekonomikos gaivinimo fondo buvo kupimas biurokratizmo dėl griežto audito ir EK kontrolės.
Taupiosios ES šalys, daugiausia iš Šiaurės Europos, jau seniai teigia, kad dabartinės sanglaudos išlaidos, kurios šiuo metu yra labai iškreiptos ir skirtos Pietų, Vidurio ir Rytų Europos regionams, yra neveiksmingos.
EK pateiktas pasiūlymas bus panaudotas būsimose diskusijose dėl ES septynerių metų biudžeto, kuris įsigalios 2028 m. EK artimiausiu metu pateiks oficialų pasiūlymą, kuriam vienbalsiai turės pritarti ES valstybių narių sostinės.
