Kol negaus atsakymų dėl skaidrumo, opozicija dėl lėšų gynybai nesitars
Papildyta opozicijos komentaru apie krašto apsaugos finansavimą. Papildyta premjerės komentaru.
Apie tai antradienį per spaudos konferenciją Seime pranešė visų penkių opozicinių frakcijų atstovai – Darbo partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės.
„Kol nėra naujo krašto apsaugos ministro, prasmės kalbėti apie strateginius sprendimus yra minimali“, – sakė Saulius Skvernelis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
„Ir antras dalykas – kol nėra atsakymų iš teisėsaugos institucijų apie pono (Arvydo – VŽ) Anušausko pasakytus žodžius apie galimai neskaidrius procesus, susijusius su finansų, skirtų šalies gynybai, naudojimu, kol tų atsakymų nebus, mes tame procese nedalyvausime“, – pridūrė S. Skvernelis.
Jis pranešė antradienį gavęs Generalinės prokuratūros raštą, jog Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pavesta atlikti aplinkybių patikslinimą ir nustatymą pagal politikų kreipimąsi.
Atsistatydinančiam krašto apsaugos ministrui A. Anušauskus šeštadienį pareiškus apie bandymus papirkti krašto apsaugos sistemos darbuotojus ir metus korupcijos šešėlį ant kitų politikų, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ kreipėsi į prokurorus prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą.
S. Skvernelis teigė, kad tokiu svarbiu klausimu pareigūnai neturėtų delsti atsakyti, ar dėl A. Anušausko pareiškimo yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne.
„Manau, netrukus sužinosime, ar tai A. Anušausko vendeta, ar vis dėlto korupciniai ryšiai“, – sakė „valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas.
Anot jo, pareigūnai turėtų nedelsdami apklausti ministrą.
Opozicinės Socialdemokratų partijos narė Dovilė Šakalienė taip pat tvirtino nematanti galimybės kalbėti su visuomene apie papildomas lėšas gynybai, kai mestas šešėlis galimos korupcijos ar poveikio.
Nepritaria nė vienam finansavimo variantui
Opozicijos atstovai antradienį taip pat sukritikavo Finansų ministerijos pateiktus galimus papildomus šaltinius krašto apsaugai finansuoti.
Jie teigė, kad negalima didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nes tai turės neigiamą poveikį mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.
„Mūsų netenkina visus keturios alternatyvos, kurios pateiktos kaip jos sugrupuotos Vyriausybės. Tikrai neturi būti ieškoma pinigų iš silpniausios visuomenės dalies apmokestinant PVM. Dar daugiau, kėsinamasi į savivaldą bandant paimti lėšų“, – teigė S. Skvernelis.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ siūlo 2% didinti pelno mokestį, tai leistų papildomai surinkti 240 mln. Eur, dar 140 mln. Eur jie siūlo paimti mažinant šešėlį, o 60 mln. Eur – padidinus akcizus azartiniams lošimams, tabakui, alkoholiui.
Pasak S. Skvernelio, taip pat esant poreikiui būtų galima pasiskolinti.
Jis taip pat ragina į gynybos pramonės finansavimą labiau įtraukti Europos Sąjungos (ES) institucijas.
„Manome, kad atėjo laikas ES taikyti tokį patį modelį, koks taikytas, kai ES ekonomika išeidinėjo iš pandeminės situacijos, tai vadinamasis RRF arba Atstatymo fondas. Tokiu pačiu principu būtų galima suformuoti Gynybos fondą. Šis fondas garantuotų centralizuotus pirkimus ir tolygų paskirstymą tarp valstybių narių“, – aiškino politikas.
Socialdemokratai siūlo papildomų lėšų gauti padidinant pelno mokestį, Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga – labiau apmokestinant bankus.
„Manome, kad bankai galėtų prisidėti reikšmingai prie gynybos biudžeto didinimo“, – per spaudos konferenciją sakė šios partijos atstovė Rita Tamašunienė.
Partija siūlo bankų aktyvus 0,3% metiniu tarifu. Anot jų, ši priemonė biudžetą papildytų apie 170 mln. Eur.
D. Gaižauskas sakė, kad „valstiečiai“ pritartų skolinimuisi iš savo gyventojų.
VŽ primena, kad šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75% bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52% BVP.
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5% iki 3% BVP, Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas – jas dar svarstys politikai ir socialiniai partneriai.
Vertinant papildomą poreikį 2024–2034 m., numatoma kintamoji ir pastovioji finansavimo dalys.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Kibernetinio saugumo klausimai šiandien organizacijų dienotvarkėje įrašyti dėl daugybės priežasčių. Viena jų – dilema, kaip užtikrinti tinklo saugumą dinamiškoje aplinkoje. IT infrastruktūros nuolat kinta, auga, todėl tradiciniai saugumo sprendimai ima nebeveikti arba veikia apribodami verslo poreikius. Dėl to vis dažniau kalbama apie savaime apsisaugančius tinklus, turinčius jau integruotą gynybos funkciją. Vieną pažangiausių sprendimų šįmet pasiūlė pirmaujantis gamintojas „Cisco“: naujos kartos komutatorius jis sujungė su „Hypershield“ technologija.
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Pagal pastoviąją dalį BVP dalis gynybai kasmet augtų po 0,5 proc. punkto – vien kitąmet tai sudarytų 400 mln. Eur. Pagal kintamąją dalį lėšų poreikis iki 2030 m. svyruotų nuo 100 mln. iki 450 mln. Eur per metus.
Kintamosios dalies finansavimui siūloma skolintis, leisti gynybos obligacijas ir numatyti patogias galimybes verslui bei gyventojams remti krašto apsaugą. Tuo metu pastoviosios dalies finansavimui siūloma keisti mokesčius – tam parengtos keturios alternatyvos. Tarp jų – didinti PVM, pelno mokesčius, atsisakyti dalies mokestinių lengvatų, mažinti savivaldybės skirtą gyventojų pajamų mokesčio dalį.
I. Šimonytė: diskusija galės būti tęsiama ir be opozicijos
Opozicijai atsisakant dalyvauti premjerės inicijuotoje diskusijoje dėl papildomų lėšų gynybai, ši bus tęsiama su kitais socialiniais partneriais, sako I. Šimonytė.
„Tęsime, ką darysi“, – antradienį sakė Vyriausybės vadovė.
Ji pakartojo, kad po pirmadienio susitikimo laukiama Trišalės tarybos ir NVO koalicijos vertinimo pateiktiems galimiems lėšų šaltiniams.
I. Šimonytė antradienį pakartojo, kad A. Anušauskas jos niekada nėra informavęs apie bandymus daryti poveikį Krašto apsaugos ministerijos daromiems pirkimams.
Kita vertus, ji tvirtino, jog šio klausimo sureikšminimas susijęs su artėjančiais rinkimais.
„Kada opozicija norės pasakyti: taip, jau dabar mums aišku, viską suprantame, aš gi negaliu atsakyti į šitą klausimą. Juk suprantate, kad tai yra ir politinis laukas, kuriame galima iki pasaulio pabaigos sakyti, kad vis tiek viskas neaišku ir esu neįtikintas“, – sakė premjerė.
„Vis tiek bandysime tą pasitikėjimą atkurti, kaip tik galime, ir prie diskusijų grįžti“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė opozicijai priminė, kad po Seimo rinkimų dabartiniams opozicijos atstovams gali tekti ateiti prašyti šiuo metu valdžioje esančių partijų palaikymo sprendžiant gynybos finansavimą.
„Tikrai žinau, kad opozicijoje yra žmonių, kurie labai rimtai matuojasi kėdes būsimoje Vyriausybėje, ir jie turi galvoti, kaip tuos uždavinius reikės jiems įgyvendinti, jei taip atsitiktų. Tada ta diskusija gali būti labai nemaloni, nes gali atsitikti taip, kad reikės ateiti dabartinės valdančiosios daugumos prašyti paremti sprendimų, kurie būtini ir neišvengiami“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
„Reikia būti truputį sąžiningesniems“, – pridūrė ji.
„Jeigu aš elgčiausi nesąžiningai, sakyčiau: žiūrėkite, bus rudenį rinkimai, kas formuos Vyriausybę, tas tegu ir rūpinasi, aš dabar galiu nesirūpinti, einu visiems gerų naujienų pranešti. Bet man atrodo, kad taip negalima elgtis, nes tai per daug svarbūs ir per daug ilgalaikiai projektai“, – tvirtino I. Šimonytė.
