Ant NATO lyderių stalo – užimta viršūnių susitikimo darbotvarkė

Tarp aukšto rango Vilniuje besilankančių pareigūnų yra ir JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris pirmadienio vakarą Vilniaus oro uoste nusileido prezidentiniu lėktuvu „Air Force One“. Antradienį jis turės dvišalį susitikimą su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, kuriame Lietuvos ir JAV vadovai aptars paramą Ukrainai, NATO rytinio flango stiprinimo priemones, atsaką į Baltarusijos remiamą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą. Kartu su J. Bidenu į Lietuvą atvyks ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake’as Sullivanas. 

Trečiadienį, liepos 12 d., VU Didžiajame kieme JAV prezidentas J. Bidenas kreipsis ir į Lietuvos žmones. J. Bideno kreipimasis bus atviras ir visuomenei.

Antradienį į Vilnių atvyksta ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jo vizitą į Vilnių ilgą laiką lydėjo nežinia. V. Zelenskis teigė, kad į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje gyvai atvyks tik tokiu atveju, jeigu Ukraina gaus tvirtą politinę žinią, kad Ukraina taps NATO nare. VŽ žiniomis, liepos 11 d. V. Zelenskis turėtų apsilankyti Lukiškių aikštėje, kurioje planuojama akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO!“ pabaiga. Akcijos metu vėliava iš Ukrainos karo lauko bėgikų buvo nešama iki pat Vilniaus. V. Zelenskis antradienį taip pat turėtų turėti dvišalius susitikimus, siekiant dar kartą paraginti NATO nares atsižvelgti į Ukrainos raginimus. 

Ukrainos narystės NATO klausimas yra vienas opiausių NATO viršūnių susitikimo klausimų. Ukrainiečiai viliasi, kad Vilniaus susitikimo deklaracijoje bus aiškiai įvardintos sąlygos ir aplinkybės, leisiančios Ukrainai sutrumpinti kelią į NATO.

„Vilnius turi būti ta vieta, iš kurios geros žinios pasieks ukrainiečių tautą“, – pristatydamas NATO darbotvarkę Vilniuje sakė Lietuvos prezidentas G. Nausėda.

Dėl teksto tęsiasi derybos 

Šiuo metu vis dar derinamame Vilniaus NATO viršūnių susitikimo deklaracijos tekste siekiama rasti lingvistinį kompromisą tarp partnerių, kuris parodytų, kad Ukraina artėja prie narystės NATO. 

Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę sakė, kad Vilniuje bus susitarta dėl trijų dalių paketo, „kuris priartins Ukrainą prie NATO“, o šalių lyderiai dar kartą patvirtins ankstesnį įsipareigojimą, kad Ukraina ateityje prisijungs prie bloko.

Rytų Europos šalys remia Kyjivo raginimus, kad jam būtų nutiestas kelias į NATO.

Tačiau didžiosios valstybės, tokios kaip JAV ir Vokietija, nelinkusios žengti toliau nei 2008 m. duotas pažadas Bukarešte, kad Ukraina vieną dieną įstos į NATO, nenustatant aiškaus termino.

„Tiksli formuluotė bus paskelbta viešai, kai susitarsime“, – sakė J. Stoltenbergas.

Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, pirmadienį paskelbė, jog NATO sąjungininkės pasiekė konsensusą, kad iš Ukrainos kelio į narystę Aljanse būtų pašalintas NATO narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) reikalavimas. VŽ šaltiniai šią informaciją patvirtina.  

MAP yra parengiamasis narystės NATO etapas, kurio metu šaliai kandidatei parengiama individuali nacionalinė pasirengimo būsimai narystei programa. Daugeliui dabartinių Aljanso narių prieš įstojant reikėjo parengti MAP. Tačiau Kyjivui jos neprireiks, kaip jos nereikėjo Suomijai ir Švedijai prieš pradedant stojimo procesą.

„Kinijos veiksnys“

Nors diskusijos dėl konkretaus pasiūlymo Ukrainai dar tęsiamos, viena aišku jau dabar – NATO ketina pagerinti politinius ryšius su Ukraina. Ketinama keisti NATO ir Ukrainos bendradarbiavimo formatą – dabartinė NATO ir Ukrainos komisija bus pertvarkyta į NATO ir Ukrainos tarybą. Tai suteiktų Kyjivui aukštesnį statusą bendruose susitikimuose.

Siekiant išvengti 2008 m. Bukarešto susitikimo spąstų, bet kokiam Vilniaus susitarimui reikia ir apčiuopiamų rezultatų.

Prie NATO durų laukia ne tik Ukraina, bet ir Švedija. Dauguma bloko valstybių ratifikavo ir Švedijos įstojimo į NATO protokolus. Tačiau dvi valstybės – Turkija ir Vengrija – to kol kas nepadarė, nors ir ne kartą buvo ragintos paskubinti procesą, kad jis būtų užbaigtas iki susitikimo Vilniuje. Tačiau to padaryti nepavyko. Švedijos narystės ratifikavimo procesas išsitęsė.

Neabejojama, kad Švedija taps NATO nare artimiausioje ateityje, nes Turkija paskutinę minutę, derybų metu Vilniuje, atsiėmė savo veto. Spaudos konferencijos metu vėlų pirmadienio vakarą NATO vadovas aptakiai kalbėjo apie pasiektą kompromisą kovos su terorizmu ir ginklų eksporto srityse. Tikėtina, kad vėliau paaiškės daugiau šio susitarimo detalių. 

„Pirmiausia svarbiausia žinia yra ta, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas yra istorinis dar jam neprasidėjus, nes dabar jau turime Švedijos narystę. Švedija taps visateise šio Aljanso nare, o tai naudinga Švedijai, Turkijai, NATO ir visam Baltijos regionui“, – antradienį prasidedant viršūnių susitikimui sakė J. Stoltenbergas.

Anot jo, Suomijai ir Švedijai tapus NATO narėmis, Aljansui bus daug lengviau saugoti Baltijos jūros regioną.

„Tai istorinis sprendimas, istorinis momentas ir istorinis aukščiausiojo lygio susitikimas“, – pridūrė NATO vadovas.

Tiesa, Švedijos priėmimo į NATO vis dar nėra ratifikavusi ir Vengrija, tačiau kiek anksčiau ji leido suprasti, kad Turkijai atsisakius veto, ji proceso nevilkintų ir taip pat patvirtintų Švedijos narystę Aljanse. 

Plačiau apie kitus NATO viršūnių susitikimo lūkesčius galite skaityti čia.

NATO viršūnių susitikime Vilniuje dalyvaus ne tik Aljanso partneriai Europoje (ES, Ukraina, Švedija), bet ir Azijoje bei Ramiojo vandenyno regione. Lietuvos sostinėje susirinko Japonijos, Australijos, Pietų Korėjos ir Naujosios Zelandijos politiniai lyderiai.

Su jais bus aptartas vadinamasis Kinijos veiksnys. Mat NATO lyderiaujanti šalis JAV didžiausią strateginį saugumo iššūkį mato ne Europoje. Amerikiečių ekspertai prognozuoja, kad po Rusijos invazijos padidėjusi JAV karinė įtrauktis Europoje yra laikina, nes Vašingtonas ateityje vis daugiau dėmesio skirs Kinijai.

Japonija savo ruožtu siekia, kad NATO įsteigtų atstovybę Tokijuje. Tikėtasi, kad šis sprendimas bus patvirtintas Vilniaus viršūnių susitikimo metu, tačiau jį užblokavo Prancūzija. Paryžius mano, kad toks žingsnis supykdytų Kiniją. Remiantis tarptautinės žiniasklaidos pranešimais, atstovybės idėja kol kas yra atidėta vėlesniam laikui.

Visas naujienas, susijusias su NATO viršūnių susitikimu Vilniuje, gyvai dvi dienas galėsite sekti vz.lt portale. 

[infogram id="61784cc4-8bca-4e5e-880c-cfa3a3c7610a" prefix="ZlJ" format="interactive" title="NATO viršūnių susitikimas: svarbiausi klausimai"]