G. Nausėda NATO vadovui: Ukraina turi matyti aiškų narystės algoritmą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasitinka į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atvykusį Aljanso generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje besirenkant Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovams derybos dėl Ukrainos kelio į šį gynybinį bloką sąlygų tebesitęsia. Todėl kol kas Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, nėra linkęs patvirtinti, kad Aljansas jau sutarė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP).

Pirmadienį, viršūnių susitikimo išvakarėse, atvykęs į Vilnių ir susitikęs su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, NATO vadovas spaudos konferencijoje buvo paklaustas apie Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos pareiškimą dėl to, kad neva jau yra sutarta dėl MAP atsisakymo.

Atsakydamas J. Stoltenbergas pareiškė: „Konsultacijos ir susitikimai vis dar tęsiasi. Tačiau esu užtikrintas, jog visi sąjungininkai sutars dėl labai aiškios žinutės. Kas dėl Ukrainos, kol kas nebuvo priimta galutinio sprendimo, esu tikras, kad mes pasieksime vienybės ir turėsime stiprią žinutę apie Ukrainą.“

Vilniaus susitikimo deklaracijoje ketinama pasisakyti apie pernai narystės NATO pasiprašiusios Ukrainos kelią į Aljansą.

Bet tikslios deklaracijos formuluotės, pasak J. Stoltenbergo, tebėra gludinamos.

„Ukrainą priartinsime prie NATO“, – pareiškė jis.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2068?placement=

J. Stoltenbergas paaiškino, kad tolesnė parama Ukrainai apims ne tik karinę ir finansinę, bet medicininę, išminavimo pagalbą ir kitą: „Mes taip pat pakelsime politinius ryšius į kitą lygį.“

Tuo metu kartu su NATO vadovu spaudos konferencijoje dalyvavęs G. Nausėda teigė, jog MAP atsisakymas bus „svarbus pokytis teigiama prasme ir tai tikrai sutrumpintų Ukrainos artėjimą link narystės NATO“.

Pasak jo, iš Vilniaus susitikimo turi būti pasiųstas aiškus signalas, kad Ukrainos narystė Aljanse bus galima tada, kai sąlygos tai leis.

„Man taip pat labai svarbu, kad Ukraina turėtų realų algoritmą, kaip ji artės link narystės NATO ir šia prasme, reformų įvertinimas, nuolatinis pažangos šiame kelyje įvertinimas bylotų, kad mes tikrai rimtai žiūrime į Ukrainos narystės procesą. Ir manome, kad šis procesas turėtų būti ribotas laike“, – teigė G. Nausėda.

Anot jo, jei šis algoritmas ir labai aiški narystės perspektyva atsirastų, tai būtų „pretekstas pritarti tokiam susitarimui“.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 d. Į jį antradienį planuoja atvykti ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasak J. Stoltenbergo, NATO Vilniuje taip pat sutars dėl gynybos ir atgrasymo stiprinimo.

„Imsimės reikšmingų veiksmų, įskaitant tris naujus regioninius planus, pasitelkiant 300.000 aukštos parengties karių. Taip pat – daugiau pajėgumų visose srityse. Tai siunčia žinią, kad mes ginsime kiekvieną ir Lietuvos, ir visos NATO teritorijos centimetrą“, – pabrėžė Aljanso generalinis sekretorius.

G. Nausėda priminė, jog Vilniaus susitikime pirmą kartą kaip pilnateisė narė dalyvaus ir Suomija.

„Tikiuosi proveržio ir dėl Švedijos, su viltimi laukiu trišalio susitikimo“, – kalbėjo prezidentas.

Pirmadienį vakare Vilniuje planuojama surengti J. Stoltenbergo susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu bei Švedijos premjeru Ulfu Kristenssonu, siekdamas pašalinti Ankaros prieštaravimą Stokholmo narystės NATO ratifikavimo proceso užbaigimui.

NATO vadovas buvo paklaustas apie R. T. Erdogano pirmadienio pareiškimą, kad Turkija sutiks su Švedijos naryste NATO tik tuomet, kai iš mirties taško pajudės derybos dėl turkų priėmimo į ES. Atsakydamas J. Stoltenbergas pabrėžė remiąs Ankaros siekį tapti ES nare, tačiau priminė, kad pernai per NATO viršūnių susitikimą Madride buvo sutarta, kad Švedija atitinka narystės NATO kriterijus. Todėl esą dabar reikėtų užbaigti šios valstybės priėmimo į Aljansą procedūrą.

Komentarai