Migrantams ribojimų nebeliks, įstatymas bus taisomas
Papildyta prezidento komentaru.
„Pirmas dalykas, reaguojant į Konstitucinio Teismo sprendimą mes įsivertinome kiek šiuo metu mūsų apgyvendinimo vietose tiek mūsų pavaldume, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldume yra tokių asmenų. Tai iš viso šiandieną mes turime 153 asmenis, bet tik 17 tokių asmenų yra taikomas toks judėjimo ribojimas“, – žurnalistams prieš Seimo posėdį kalbėjo ministrė.
Konstitucinis Teismas trečiadienį konstatavo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.
„Tas sprendimas, kuris vakar buvo priimtas Konstituciniame Teisme, reiškia, kad jau vakar mūsų institucijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kartu su Migracijos departamentu pradėjo procesus tam, kad tas judėjimo ribojimas nebebūtų taikomas“, – pažymėjo A. Bilotaitė.
Ji taip pat pažymėjo, jog bus suformuota speciali darbo grupė, kuri turėtų pateikti pasiūlymus, kaip taisyti įstatymą Dėl užsieniečių teisinės padėties.
„Šiandien pas save buvau susikvietusi visas institucijas: ministerijos teisininkus, Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Migracijos departamentą. Sutarėme, kad bus suformuota darbo grupė, kuri pateiks, paruoš pirmiausia tam tikrus sprendimus, kurie bus teikiami Seimui“, – sakė ministrė.
A. Bilotaitė taip pat tvirtino, jog po Konstitucinio Teismo išaiškinimo vietoje pusmečio termino apribojant migrantų judėjimą išlieka galimybė taikyti „pasienio procedūrą“, t. y. judėjimo ribojimus 28 dienoms, kol tarnybos priims sprendimą įleisti arba neįleisti migrantus į Lietuvą.
Šiuo metu įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.
Neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinį sulaikymą užsieniečių registravimo centruose galėtų įvertinti Generalinė prokuratūra, sako Saulius Skvernelis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
„Aš tikrai nebūčiau tikras, kad tie veiksmai nėra vertinti baudžiamosios teisės požiūriu ir galbūt kas nors pasikreips į Generalinę prokuratūrą, galbūt tie asmenys, kurie buvo sulaikyti tai padarys“, – žurnalistams prieš Seimo posėdį ketvirtadienį kalbėjo S. Skvernelis.
„Jeigu taikomas vienodas standartas visur, tos aplinkybės turi būti patikrintos teisine prasme. O patikrinti aplinkybes gali prokuratūra“, – pridūrė jis.
Ingrida Šimonytė, premjerė, sako, kad tai numatančios įstatymo nuostatos bus taisomos.
„Reikia taisyti įstatymą todėl, kad Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasisakė, kad tam tikros įstatymo nuostatos (netinkamos – BNS), nors pats tikslas, kuris buvo keliamas tomis nuostatomis, jis – suprantamas ir pateisinamas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo premjerė.
„Tą procedūrą, kai per parą keli šimtai žmonių nelegaliai kerta sieną, taikyti ir rasti tokią, kuri institucijų neapkrautu darbu, kurio beveik neįmanoma padaryti, reikia gerai pagalvoti koks tas procesas turi būti individualizuotas, bet, manau, kad bus paruoštos įstatymo pataisos ir pateiktos Seimui svarstyti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė taip pat pažymėjo, jog įstatymas nėra vien A. Bilotaitės vienasmenė atsakomybė.
„Norėčiau priminti, kad už šitą įstatymą balsavo aštuoniasdešimt keli Seimo nariai. Spėčiau, kad ir koalicijos partneriai. Tai man atrodo, kad čia reikia į situaciją žiūrėti kaip į pamoką“, – sakė ji.
Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, jog visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai, „yra šventas“, tačiau ateityje gali kilti klausimų dėl jo įgyvendinimo, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, tolimesnius veiksmus reiks priimti įvertinus KT sprendimą.
„Nors ir dabar, po Konstitucinio Teismo sprendimo, man pavyzdžiui kyla klausimas, o jeigu ateityje ir vėl susidurtume su didelio mąsto migrantų banga, ar mes gebėtume užtikrinti tą Konstitucinio Teismo individualaus požiūrio į kiekvieną atvejį reikalavimą, kaip tai padaryti?“, – sakė G. Nausėda.
„Yra praktinio pobūdžio klausimų, bet jie jokiu būdu negali užgožti esmės. Tai yra Konstitucinio Teismo sprendimas yra šventas ir mūsų teisinė bazė turi būti pritaikyta mūsų Konstitucijai“, – pridūrė jis.
Prezidentas sako, jog po KT sprendimo keičiant įstatyminę bazę bus svarbu užtikrinti balansą tarp Lietuvos saugumo interesų ir žmogaus teisių.
„Aš visiškai gerbiu Konstitucinio Teismo sprendimą, manau, kad mums reikia daryti žingsnius, kurie pakeistų mūsų įstatyminę bazę, pritaikytų ją šiam Konstitucinio Teismo sprendimui ir, kad būtų viena vertus išsaugoti Lietuvos nacionaliniai ir saugumo interesai, kita vertus gerbiamos žmogaus teisės“, – ketvirtadienį lankydamasis Rokiškyje žurnalistams kalbėjo šalies vadovas.
Konstitucinis Teismas bylą nagrinėjo pagal Irako piliečio individualų konstitucinį skundą, užsieniečių registracijos centre apgyvendintas prieglobsčio prašytojas prašė įvertinti atitinkamas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4.200 migrantų.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Jau dešimtus metus iš eilės vykstančiame „Acme grupės“ renginyje „Gerų darbų mugė“ šiemet surinkta rekordinė suma – 327 tūkst. eurų, skirta labdaringai veiklai. Suaukotos lėšos bus naudojamos tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, sprendžiančius švietimo, sveikatinimo bei kitas visuomenei aktualias problemas.
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
