Po Kinijos veiksmų prieš Lietuvą ES sutarė dėl ekonominės gynybos
Toks žingsnis žengtas po Kinijos veiksmų prieš Lietuvą.
Ši nauja priemonė sudarytų galimybes 27 narių ES nustatyti muitus, apriboti investicijas ir galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose valstybėms, kurios, kaip manoma, vykdo ekonominį šantažą.
„Tai aiškus signalas, kad ES atmeta bet kokią ekonominę prievartą“, – sakė prekybos eurokomisaras Valdis Dombrovskis.
„Būsime atkaklesni gindami savo teisėtas teises ir interesus“, – pabrėžė jis.
Siekį sustiprinti ES ekonominius pajėgumus paskatino nesutarimai su Kinija dėl prekybos apribojimų, jos įvestų ES narei Lietuvai, sustiprinusiai ryšius su Taivanu.
Pekinas savarankišką Taivaną laiko savo teritorijos dalimi.
Europos Sąjunga dėl Kinijos apribojimų Lietuvai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ėmėsi veiksmų prieš svarbią prekybos partnerę Kiniją.
Pekinas neigia, kad ėmėsi ekonominės prievartos priemonių.
Dėl naujosios priemonės ES valstybės narės ir teisės aktų leidėjai susitarė po metus trukusių derybų.
Tikimasi, kad ji įsigalios dar šiais metais, kai ją oficialiai patvirtins Europos Parlamentas ir 27 ES šalys.
„Tai dar viena priemonė, padedanti įgyvendinti mūsų mažiau naivios Europos prekybos strategiją“, – sakė Olivier Bechtas, Prancūzijos prekybos ministras.
Šalių narių nuomonių skirtumai dažnai trukdo ES tarptautinėje arenoje išnaudoti savo bendrą ekonominę galią.
Dabar šia priemone daugiau galių suteikiama ES vykdomajai institucijai – Europos Komisijai.
Tačiau ekonominių bausmių taikymas būtų tik kraštutinė priemonė, jei nepavyktų tarpininkavimas.
ES valstybės narės galės perduoti skundus Europos Komisijai, o ji per keturis mėnesius turės nuspręsti, ar buvo naudojama prievarta.
Tuomet sprendimą turės patvirtinti ES šalių kvalifikuota dauguma.
Jei jos sutiktų, prasidėtų tarpininkavimo etapas – jo metu Europos Komisija stengtųsi įtikinti susijusią trečiąją šalį nutraukti nepageidaujamas priemones.
Tik tuomet, jei tai nepasiteisintų, ES galėtų pasinaudoti savo naujaisiais įgaliojimais.
