Vyriausybė pritarė bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui
Papildyta I. Šimonytės citata ir paskutiniu skyreliu.
Vyriausybės patvirtintame projekte nuo pirminio varianto atlikti keli pakeitimai – įtraukiama išlyga dėl naujų kreditavimo sutarčių, siekiant visiškai atriboti naujo kreditavimo veiklą nuo laikino solidarumo įnašo, taip panaikinant bet kokias abejones, jog laikinas solidarumo įnašas gali daryti įtaką įprastai kredito įstaigų veiklai ir jų priimamiems verslo sprendimams, rašoma Finansų ministerijos pranešime spaudai.
Premjerė Ingrida Šimonytė posėdyje kartojo, kad toks sprendimas pasiūlytas dėl išskirtinių aplinkybių ir yra laikinas. Ji taip pat teigė, jog šalies saugumas yra vienintelė „universali viešoji gėrybė, kurios negalima nusipirkti rinkoje ir vienintelė, kurią gali užtikrinti tik valstybė“.
„Visada yra gal naratyvas, kad kažkas specifiškai pyksta ant bankų, mano, kad jie per daug uždirba ar dar juos labai lengva barti, bet tiek kaip žmogus, dirbęs centriniame banke anksčiau, tiek ir Finansų ministerijoje ir turinti nemažą patirtį, pasakyčiau, kad to daryti negalima ir nereikia – tai verslas, kaip ir kiti verslai, bet tam tikros aplinkybės yra išskirtinės ir jos diktuoja tam tikrus sprendimus“, – posėdyje sakė I. Šimonytė.
„Šiuo metu mūsų frontą laiko Ukraina, bet Lietuvai taip pat reikia rengtis, ir rengtis sparčiau nei tai buvo daroma iki šiol. Todėl mūsų siūlymas per šiuos dvejus metus gautas pajamas investuoti būtent į karinio mobilumo, karinės infrastruktūros projektus. Dėl to tik į kredito įstaigų netikėtų grynųjų palūkanų pajamų dalį nukreiptas laikinas solidarumo įnašas prisidės prie laikinai ženkliai išaugusių nacionalinio saugumo poreikių – karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektų, užtikrinsiančių Lietuvos pajėgumus priimti sąjungininkus, praplėsti oro uostų, jūros uosto pajėgumus, rekonstruoti kariniam transportui reikalingus kelius, statyti karinę infrastruktūrą“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Prognozuojama, jog siūlomas laikino solidarumo įnašas įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruos apie 410 mln. Eur. rusijos pradėtas karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie sudaro apie 963 mln. Eur.
Iš laikino solidarumo įnašo planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingą aplinkkelio įrengimą, oro uostų ir jūros uosto plėtros ir atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus.
„Patobulintas įstatymo projektas atliepia po pirmojo projekto skambėjusius institucijų ir rinkos dalyvių nuogąstavimus – jame neįtraukiamos palūkanų pajamos iš naujo kredito, įnašas taikomas visam sektoriui. Solidarumo įnašo modelyje išlaikytas svarbiausias principas – jis nukreiptas tik į netikėtą ir reikšmingą grynųjų palūkanų pajamų prieaugio dalį ir yra laikinas“, – pranešime cituojamas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
G. Skaistė: finansuotinų projektų galutinis sąrašas derinamas
Išplėtus bankų solidarumo mokesčio panaudojimą, iš jo planuojamų finansuoti infrastruktūros plėtros projektų galutinis sąrašas dar derinamas, sako Finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Taip ji kalbėjo trečiadienį, pristatydama projektus, kur galėtų būti panaudotos lėšos, įvedus laikiną bankų solidarumo įnašą.
„Artimiausiu metu Krašto apsaugos ministerija pabandys atnaujinti tą sąrašą“, – kalbėjo G. Skaistė.
„Susidarysime projektų įgyvendinimo grafiką, pažiūrėdami, kurie projektai gali būti įgyvendinami sparčiau nei kiti. Manau, kad iki įstatymo priėmimo bus sudarytas konkretesnis grafikas“, – pridūrė ji.
Iki šiol buvo svarstyta lėšas panaudoti dvejopos paskirties infrastruktūros projektams, tokiems kaip keliai, viadukai, oro uostai.
Vis dėlto Krašto apsaugos ministerija pasiūlė lėšas panaudoti ir karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektams finansuoti.
