Apklausa: labiausiai smuko pasitikėjimas Seimo pirmininke, populiariausios partijos – socialdemokratai, demokratai, konservatoriai
Papildyta V. Čmilytės–Nielsen komentaru.
Kaip rodo „Lietuvos ryto“ šeštadienį paskelbta „Vilmorus“ apklausa, palankiai vertinančių Seimo pirmininkę gyventojų dalis sumažėjo nuo 32,8% gruodį iki 23,5% vasarį, tuo metu neigiamai vertinančiųjų išaugo nuo 37,8% gruodį iki 51,2% vasarį.
„Tai, tikėtina, susiję su pedofilijos skandalu, nes V. Čmilytės–Nielsen pokytis yra tiesiog dramatiškas, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas. – Ji buvo eksponuojama to skandalo metu kiekvieną dieną po kelis kartus, kitiems pavyko išlaikyti distanciją“.
Po šių pasikeitimų Seimo pirmininkės neliko palankiausiai vertinamų politikų dešimtuke – gruodį ji buvo penktoje vietoje.
Portalui 15min.lt Seimo pirmininkė teigė, kad sumažėjęs gyventojų palankumas Liberalų Sąjūdžiui ir padidėjęs TS–LKD – politinis paradoksas.
„Pastarąsias kelias savaites buvau labai neigiamo informacinio fono sūkuryje, tai kažko panašaus ir tikėjausi. Man atrodo šiek tiek keistai ir galbūt net paradoksaliai, kad viso tikrai rimto ir sunkaus pedofilijos klausimo kontekste, atrodo, tas neigiamas efektas nukreiptas į mane, nors aš niekaip su tuo nei politiškai, nei kitaip nesu susijusi, bet tokie paradoksai politikoje kartais atsitinka“, – komentavo Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė–Nielsen buvo priversta aiškintis, ar nenutekino informacijos apie pradėtą tyrimą tuometinio parlamentaro, konservatorių frakcijos atstovo Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu. Pati politikė neigė tai dariusi.
Palankiausiai vertinami
Palankiausiai vertinamais politikais išlieka prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, tačiau prezidento reitingai per du mėnesius smuko labiausiai iš šio trejetuko.
Apklausos duomenimis, G. Nausėdą palankiai vertina 57,4 % (gruodį – 61,3%), nepalankiai – 21,7%, į A. Anušauską teigiamai žiūri 43,6% (45% gruodį) gyventojų, neigiamai – 28,4%. V. Blinkevičiūtę palankiai vertina 41,5% (44% gruodį), nepalankiai – 29,7% apklaustųjų.
„G. Nausėda prarado apie 4 procentinius punktus palaikymo nuo gruodžio. Bet pažiūrėjus į kreivę, tai kol kas nėra tendencija – buvo 57% ir rugsėjį“, – sakė V. Gaidys.
Sociologas pažymi, kad šie trys politikai yra vieninteliai, kurių palankūs vertinimai viršija nepalankius, o daugumos dešimtuke reitingai per du mėnesius sumažėjo.
Ketvirtoje vietoje, kaip ir prieš du mėnesius, išlieka opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas ekspremjeras Saulius Skvernelis, jį palankiai vertina 29,3% respondentų, nors gyventojų pozicija politiko atžvilgiu taip pat pasikeitė į neigiamą pusę – gruodį palankios nuomonės apie jį buvo 36,9% apklaustųjų. Nepalankiai jį vertina 44,3% respondentų.
Penketuką užbaigia Darbo partijos vadovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis – jį palaiko 27,9% gyventojų (26,8% gruodį), nepalaiko 31,6%.
Premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 27,1% apklaustųjų palankaus vertinimo (25,3% gruodį), ir 56,8% – nepalankaus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį palankiai vertina 26,3% (29,8% gruodį), nepalankiai 49,6% gyventojų.
Dešimtoje vietoje – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, jį palankiai vertina 24,7% gyventojų (gruodį –26,3%), nepalankiai – 45,9%.
Prasčiausiai vertinami politikai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Waldemaras Tomaszewskis, jį palaiko palaiko 4,8% (6,1% gruodį), neigiamai vertina 59,6% apklaustųjų. Taip pat – Vyriausybės nariai: energetikos ministras Dainius Kreivys, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jie turi maždaug 10–15% apklaustųjų palaikymą, nepalankiai juos vertina 58–35% respondentų.
Populiariausi – socialdemokratai
Populiariausių partijų trejetuke išlieka opoziciniai socialdemokratai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir valdantieji konservatoriai.
Vasarį vykdytos apklausos duomenimis, už Lietuvos socialdemokratų partiją Seimo rinkimuose balsuotų 15,2% gyventojų, gruodį socialdemokratus būtų rinkęsi 14,5% apklaustųjų.
Tuo metu „Vardan Lietuvos“ bei Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) reitingai susilygino: už demokratus būtų balsavę 10,1% ( 8,9% gruodį), už konservatorius – 10% rinkėjų (gruodį – 9,7%).
Už opozicinę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą balsuotų 9,3% rinkėjų (7,4% gruodį), Liberalų sąjūdį palaikytų 3,3% (5,4% gruodį). Už Darbo partiją bei Laisvės partiją balsuotų po 3,2% respondentų. Atitinkamai gruodį „darbiečius“ būtų rinkę 3,5%, Laisvės partiją – 2,1% gyventojų. Kitų partijų palaikymas nesiekia 3%.
„Ypatingai didelis pokytis – dėl Liberalų sąjūdžio, ypač, jei skaičiuotumėme tik nuo balsuojančiųjų – buvo apie 9%, dabar – 5%“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Jis tai siejo su neigiamu dėmesiu partijos pirmininkei Viktorijai Čmilytei–Nielsen dėl jos vaidmens aiškinantis apie galbūt nutekėjusią informaciją dėl prokuratūros ikiteisminio tyrimo, kuriame įtarimai vaikų prievartavimu pareikšti K. Bartoševičiui.
Sociologas pastebi, kad kitai valdančiajai liberaliai jėgai, Laisvės partijai, vertinant tik apsisprendusiųjų ateiti į rinkimus atsakymus, tai išėjo į naudą: „Jie praeina 5% barjerą. Akivaizdu, kad palaikymas iš anų liberalų perėjo į šitą“.
VERSLO TRIBŪNA
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Vilniuje miesto gyvenimo centre „Europoje“ atsinaujinęs „Lemon Gym“ kelia čia besikuriančio sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ kartelę dar aukščiau. Sporto klubų tinklas modernizuoja esamus klubus, atveria naujus ir siūlo paslaugas, kurių iki šiol sporto klubų narystėse nebuvo. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – atnaujintas ir dar didesnis „Lemon Gym“ klubas „Europoje“. Per paskutinius kelerius metus į klubo atnaujinimą, praplėtimą, naujų paslaugų įvedimą buvo investuota beveik 400 tūkstančių eurų.
Augant kibernetinių grėsmių skaičiui, didėja poreikis apsaugoti strateginės reikšmės objektus. Vienas iš būdų sustiprinti savo organizacijos sistemų atsparumą – saugumo operacijų centrų (SOC) paslauga, kuria pradėjo naudotis Ignalinos atominė elektrinė. Agnės Pastalienės, „Telia“ kibernetinio saugumo produktų vadovės, teigimu, tinkamas šios paslaugos teikėjo pasirinkimas gali lemti sėkmingą organizacijos veiklos tęstinumą.
Kad partija parlamente gautų mandatų, būtina įveikti 5% rinkimų kartelę.
Apklausos duomenimis, kad neitų balsuoti, tvirtino 12,3% apklaustųjų (gruodį – 13,6%), kad nežino, už ką balsuotų, sakė 25,6% (28,5% gruodį).
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko vasario 9–18 d., apklausta 1.000 pilnamečių Lietuvos gyventojų.
