2023-01-03 14:13

Turkijos eksportas praėjusiais metais pasiekė rekordines aukštumas, pagelbėjo ir Rusijos rinka

Turkija, Stambulas. Ozano Kose (AFP/„Scanpix“) nuotr.
Turkija, Stambulas. Ozano Kose (AFP/„Scanpix“) nuotr.
Praėjusiaisiais metais Turkijos eksportas pasiekė rekordines aukštumas, rodo paskelbti duomenys. Drastiškas liros nuvertėjimas Turkijos prekėms suteikė konkurencinį pranašumą užsienyje be to, Turkija turėjo daug ekonominės naudos iš prekybos ryšių su agresore Rusija. Turkija taip pat skelbia apie lėtėjančią infliaciją, nors ekonomistai linkę abejoti Turkijos skelbiamais valstybiniais duomenimis.

Pranešimas yra papildytas skyreliu apie infliaciją. 

Turkija 2022 m., palyginti su 2021 m. fiksavo rekordinį 13 % eksporto augimą, matuojant pagal vertę. Turkijos eksportas 2022 m. viršijo 254 mlrd. USD, pirmadienį nurodė Recepas Tayyipas Erdoganas, šalies prezidentas. 

„Tuo metu, kai pasaulis susiduria su rimtomis politinėmis ir ekonominėmis problemomis, buvo nelengva tęsti investicijas, kurti naujas darbo vietas ir didinti šalies eksportą. Naujausi duomenys rodo, kad Turkija nebėra ta šalis, kurią krizes sutrypia, o ta, kuri padeda jas spręsti“, – kalbėjo Turkijos autoritarinis lyderis.

Turkija neįvedė Ukrainą užpuolusiai Rusijai sankcijų, o per praėjusius metus su Rusija padidino prekybos apimtis. Vien per praėjusių metų gruodžio mėnesį eksportas į Rusiją  padvigubėjo ir, remiantis Turkijos prekybos ministerijos duomenimis, pasiekė 1,31 mlrd. USD. R. T. Erdoganas liepą tarpininkavo tarp Maskvos ir Kyjivo bei padėjo pasiekti susitarimą, kuriuo Ukraina pradėjo savo grūdų eksportą.

Tokie Turkijos eksporto duomenys yra naudingi R. T. Erdoganui, kuris liepą sieks perrinkimo. Jau dabar šie rinkimai vadinami vieni svarbiausių metuose. Turkijos prezidento R. T. Erdogano partijos populiarumą stipriai apkandžiojo Turkijos pragyvenimo krizė. Infliacija šalyje ne vieną mėnesį buvo perkopusi 80%. Daugiausiai tai lėmė neįprasta R. T. Erdgonano ekonominė politika. Paties autoritarinio Turkijos lyderio nurodymu, centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki 9 %, taip per praėjusius metus nubraukdamas beveik 30 % Turkijos liros dolerio atžvilgiu vertės.

Remiantis Turkijos prekybos ministerijos duomenimis, dėl silpnos liros Turkijos prekybos deficitas 2022 m. išsipūtė iki 110,2 mlrd. USD, nes importo išlaidos šoktelėjo 34 % iki 364,4 mlrd. USD. Turkija yra pagrindinė žalios naftos ir kitų energetikos produktų importuotoja.

R. T. Erdogano vykdoma ekonomikos augimo už bet kokią kainą politika daugiausia dėmesio skiria devalvuotai lirai, skatinančiai gamybą, ir pigioms paskoloms, skatinančioms išlaidauti.

Pastarosiomis dienomis R. T. Erdoganas pristatė daugiau populiarių skatinamųjų priemonių, įskaitant ankstyvą milijonų darbuotojų išėjimą į pensiją ir minimalaus darbo užmokesčio padvigubinimą iki 8.500 TRY arba 455 USD dolerių per mėnesį.

Padidinus minimalųjį darbo užmokestį labai padidės visos Turkijos ekonomikos darbuotojų, ne tik tų, kurie užima žemiausias atlyginimų pakopas, darbo užmokestis. „JPMorgan“ teigė, kad darbo užmokesčio didinimas paskatins ekonominį aktyvumą šių metų pirmąjį ketvirtį – dabar tikimasi, kad Turkijos BVP padidės 7,8 %, skaičiuojant metiniu tempu, palyginti su ankstesne 5,3 % prognoze.

Ilgesniu laikotarpiu „JPMorgan“ teigė, kad vyriausybės netradicinės ekonominės priemonės yra „netvarios“ ir didins infliaciją. JAV investicinis bankas prognozuoja, kad po rinkimų Turkija trečiąjį metų ketvirtį panirs į recesiją.

Skelbia apie lėtėjančią infliaciją

Turkijoje taip pat paskelbti nauji infliacijos duomenys. Metų infliacija gruodį, remiantis oficialiais Turkijos duomenimis, sulėtėjo, daugiausia dėl palankaus lyginamosios bazės efekto.

Antradienį Turkijos statistikos institutas paskelbė, kad gruodį vartotojų kainų metinis pokytis siekė 64,27%, palyginti su 84,39% lapkritį.

Tai antras infliacijos mažėjimo mėnuo iš eilės.

Spalį metų infliacija buvo pasiekusi aukščiausią lygį per 24 metus – 85,5 %.

Infliacijos rodiklio sumažėjimas siejamas su baziniu efektu, nes infliacijos lygį statistiškai sumažino prieš metus buvęs aukštas indeksas.

Ekspertai teigia, kad didesnes kainas Turkijoje lėmė R. T. Erdogano įsitikinimas, jog kainas skatina didelės skolinimosi išlaidos.

Oficialiais duomenimis, vartotojų kainos gruodį, palyginti su lapkričiu, išaugo 1,2 %, o lapkritį mėnesinis pokytis siekė 2,9 %.

Smarkiausiai metinės kainos kilo būsto sektoriuje – beveik 80%, o maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 78 %.

Tuo metu kai kurie ekonomistai abejoja valstybinių institutų skaičiais.

Infliacijos tyrimų grupė, sudaryta iš nepriklausomų akademikų ir ekspertų, antradienį pareiškė, kad tikrasis Turkijos infliacijos lygis gruodžio mėnesį siekė 135,55 %.

52795
130817
52791