Ukraina: Rusija atitraukia dalinius iš kai kurių Zaporižios srities gyvenviečių

• Ukrainos skelbia, jog sparčiai daugėja gaisrų, žmonėms bandant savarankiškai šildytis. Per praėjusią parą dėl to kilo 130 gaisrų, 9 žmonės žuvo, dar 8 nukentėjo.
• JAV Kyjivui skirs 1,2 mlrd. USD oro gynybos sistemoms NASAMS nupirkti.
• Ukrainos kariuomenė teigia, kad Rusija atitraukia pajėgas iš gyvenviečių, esančių prie pat kairiojo Dnipro kranto.
• Siuntinį su sprogmenimis gavo ir JAV ambasada Madride. Tai šeštas toks atvejis po penkių kitų, kai tokie siuntiniai buvo atsiųsti į Ukrainos ambasadą ir Ispanijos institucijas.
• Ukrainos ekspertas teigia, kad rusai pajėgūs pasigaminti 100–120 raketų per mėnesį. Užsienio reikalų ministras D. Kuleba ragina ES į kitą sankcijų paketą įtraukti Rusijos raketų pramonę.
• Ukraina per belaisvių mainus susigrąžino 50 savo gynėjų.
• Vokietija Holodomorą pripažino genocidu.

Trečiadienio įvykių juostą galima rasti čia.

[infogram id="43013968-4305-4f12-94e3-73609f60c60e" prefix="jjw" format="interactive" title="2022-11-30 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

21:59 Baigiame pildyti ketvirtadienio naujienų juostą 

Naujausias žinias pranešime penktadienį 7 val. 

21:50 J. Bidenas nemato, kad V. Putinas ieškotų būdo užbaigti karą

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė esąs pasirengęs pirmą kartą nuo invazijos į Ukrainą pradžios pasikalbėti su Vladimiru Putinu, jei Rusijos lyderis tikrai nori užbaigti karą.

„Esu pasirengęs kalbėtis su ponu Putinu, jeigu jis iš tiesų yra suinteresuotas rasti būdą užbaigti karą. Kol kas to nematau“, – pareiškė J. Bidenas per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos lyderiu Emmanueliu Macronu, kuris po invazijos pradžios palaikė dialogą su V. Putinu.

21:44 E. Macronas sako nespausiąs Ukrainos dėl jai nepriimtinų kompromisų

Prancūzijos vadovas E. Macronas pažadėjo teikti Ukrainai daugiau paramos ir pareiškė nespausiąs Kyjivo leistis į taikos derybas su Rusija, su kuriomis Ukraina nesutinka.

„Niekada neraginsime ukrainiečių leistis į kompromisą, kuris jiems nebus priimtinas“, – pareiškė Prancūzijos lyderis per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis rodo „tikrą pasiryžimą“ siekti taikos, pažymėjo E. Macronas ir pridūrė: „Mūsų darbas turi būti dirbti išvien su juo.“

21:40 D. Kuleba: dar dvi ambasados gavo laiškus su „labai konkrečiais grasinimais“

Trečiadienį ir ketvirtadienį laiškus su „labai konkrečiais grasinimais“ gavo dar dvi Ukrainos ambasados užsienyje, be ambasados Ispanijoje. Taip sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kalbėdamas apie siuntinį su sprogmenimis, kurį trečiadienį gavo Ukrainos ambasada Madride.

„Tai neabejotinai nauja teroro forma. Kartu su Ispanijos valdžios institucijomis labai aktyviai dirbame, kad išsiaiškintume, kas už to stovi. Be abejo, mes turime spėjimą, tačiau būtina susekti visą agentų ir žmonių, dalyvaujančių šioje kampanijoje, tinklą“, – sakė D. Kuleba.

Primename, kad vienas Ukrainos ambasados Madride darbuotojas trečiadienį buvo nesunkiai sužeistas, kai tikrindamas atplėšė su paštu atėjusį siuntinį, kuriame buvo sprogmuo.

21:31 Serbija paskyrė prokremlišką politiką vadovauti žvalgybos tarnybai

Serbija paskyrė Aleksandarą Vuliną, prieštaringai vertinamą ir ryšių su Kremliumi turintį buvusį vidaus reikalų ministrą, vadovauti šios Balkanų šalies žvalgybos tarnybai, ketvirtadienį pranešė valstybės kontroliuojamas visuomeninis transliuotojas RTS.

Nors Serbija Jungtinėse Tautose pasmerkė Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą, ji atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų Rusijai.

A. Vulinas yra buvęs gynybos ir vidaus reikalų ministras, dėl kurio itin nacionalistinių pasisakymų neretai kildavo diplomatinių ginčų su kaimyninėmis šalimis.

Jis yra vienas iš kelių Europos aukšto rango politikų, apsilankiusių Maskvoje nuo konflikto pradžios. Rugpjūtį jis buvo susitikęs su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

A. Vulinas jau yra pasakęs, kad Serbija nebus antirusiškos isterijos dalimi“, pabrėžęs Maskvos diplomatinę paramą Serbijai. 

Jis taip pat viešai propaguoja „serbišką pasaulį“ – įvairiose šalyse gyvenančių serbų sąjungą, kuri, pasak kritikų, atspindi Maskvos „rusiško pasaulio“ idėją.

21:00 Ukraina: Rusija atitraukia dalinius iš kai kurių Zaporižios srities gyvenviečių

Rusijos kariuomenė atitraukia atskirus dalinius ir ruošiasi evakuoti okupacinės administracijos darbuotojus iš užimtų Zaporižios srities teritorijų, teigiama Ukrainos pajėgų Generalinio štabo pranešime.

„Visų pirma iš Michailivkos išvyko daliniai, kurie buvo dislokuoti vietos policijos departamente ir vienoje iš švietimo įstaigų. Polohyje ir Inženernėje okupantai palieka namus, kuriuose buvo apsistoję, ir išsiveža pavogtą turtą. Burčake okupacinė valdžia vykdo surašymą vadinamajai savanoriškai gyventojų evakuacijai“, – teigia Ukrainos Generalinis štabas.

20:31 J. Bidenas, E. Macronas žada remti Ukrainos kovą „tiek, kiek reikės“

JAV prezidentas Joe Bidenas ir valstybinio vizito į Jungtines Valstijas atvykęs Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paskelbė nesiliausiantys rėmę su Rusija kariaujančią Ukrainą ir pažadėjo patraukti Maskvą atsakomybėn už karo nusikaltimus.

Dviejų valstybių vadovai dar kartą patvirtino „remiantys Ukrainos siekį ginti savo suverenumą ir teritorinį vientisumą“ ir pažadėjo „politinę, saugumo, humanitarinę bei ekonominę pagalbą Ukrainai teikti tiek, kiek reikės“, rašoma bendrame pranešime.

„Jie taip pat pabrėžė, kad yra tvirtai pasiryžę patraukti Rusiją atsakomybėn už žiaurumus ir karo nusikaltimus, kurie yra išsamiai patvirtinti dokumentais“, pažymima pranešime.

20:17 G. Landsbergis: tik nulinė tolerancija Rusijos agresijai sustiprins pasitikėjimą ESBO

Tik nulinė tolerancija agresijai ir Rusijos vykdomam genocidui sustiprins pasitikėjimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„ESBO buvo sukurta saugumui Europos kontinente užtikrinti. Deja, Rusija vis dar terorizuoja ne tik Ukrainą ir kaimynines šalis, bet ir tarptautines organizacijas, kurios narė ji yra“, – ketvirtadienį kalbėdamas ESBO Ministrų tarybos susitikime Lodzėje pažymėjo G. Landsbergis.

„Tik visiškas agresijos, žmogaus teisių pažeidimų ir Rusijos vykdomo genocido netoleravimas sustiprins pasitikėjimą ESBO ir padės įveiklinti organizacijos turimus įrankius tam, kad Rusija nutrauktų barbariškus veiksmus karo lauke ir prieš Ukrainos žmones“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras.

Gruodžio 1 dieną Lenkijoje surengtas ESBO užsienio reikalų ministrų susitikimas yra pirmas nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios.

Susitikime nedalyvauja Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis norėjo dalyvauti, bet šiuo metu ESBO pirmininkaujanti Lenkija neleido jam atvykti į savo teritoriją. Lenkija priklauso 27 narių Europos Sąjungai, įtraukusiai S. Lavrovą į savo sankcijų sąrašus.

20:05 E. Macronas ketina „artimiausiomis dienomis“ pasikalbėti su V. Putinu

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė ketinantis netrukus pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir išreiškė viltį, kad derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo „tebėra įmanomos“.

Oficialaus vizito į Vašingtoną atvykęs E. Macronas sakė, jog kalbėtis su savo Rusijos kolega planuoja „artimiausiomis dienomis“.

„Pirmiausia – šis valstybinis vizitas ir nuodugnios diskusijos su prezidentu (Joe) Bidenu ir mūsų komandomis“, – pareiškė prancūzų prezidentas televizijos kanalo ABC laidai „Good Morning America“, kuri buvo transliuota netrukus prieš tai, kai prezidentas J. Bidenas pasitiko E. Macroną Baltuosiuose rūmuose.

E. Macronas yra daug kartų kalbėjęsis su V. Putinu, kuris, vasarį pradėjęs tūkstančius gyvybių jau pareikalavusią invaziją į kaimyninę Ukrainą, tapo pariju Vakarų akyse.

„Mano įsitikinimas ir mano pragmatiškas požiūris yra toks: turiu bendrauti su esamais lyderiais ir su tuo, kas vadovauja šaliai“, – sakė Prancūzijos prezidentas.

E. Macronas optimistiškai kalbėjo apie Ukrainos pažangą priešinantis Maskvos pajėgomis, bet įspėjo, kad dar laukia ilgas ir sunkus karas: „Ukraina aiškiai vykdo labai veiksmingą kontrpuolimą, (bet) sakyti, kad jie laimi karą, turbūt yra per anksti.“

19:58 „Reuters“: ES šalys sutaria dėl 60 USD kainos lubų rusiškai naftai, neaišku tik dėl lenkų

Ketvirtadienį Europos Sąjungos šalys preliminariai susitarė dėl 60 USD už barelį lubų rusiškos naftos kainai, taip pat koregavimo ateityje mechanizmo, pagal kurį ši riba būtų 5% mažesnė už rinkos kainą, praneša „Reuters“, remdamasi šaltiniais.

Lenkija, kuri siekė, kad viršutinė riba būtų kuo mažesnė, iki 15:00 val. Grinvičo laiku (17:00 val. Lietuvos laiku) dar turėjo pritarti susitarimui, kurį iki penktadienio rašytine procedūra turi patvirtinti visos ES vyriausybės, sakė diplomatas. Plačiau skaitykite čia. 

19:30 Ukrainos kariuomenė: rusai alina priešlėktuvinės gynybos sistemą raketomis be kovinių galvučių

Rusai Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemą alina „Kh-55“ raketomis, kurios neturi sprogstamosios kovinės galvutės. Taip spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Ukrainos pajėgų Generalinio štabo atstovas pulkininkas Mykola Danyliukas, rašo „Unian“.

„Prie Subičo ir Kniažpolio kaimų Chmelnyckio srityje ir prie Zastavnės kaimo Lvivo srityje rasta fragmentų sparnuotųjų raketų, kurių priešas iki šių metų spalio 31 d. nenaudojo. Nustatytų sparnuotųjų raketų ypatybė buvo ta, kad jos turėjo nesprogstančias kovines galvutes. Atlikus identifikavimą nustatyta, kad šie fragmentai priklauso strateginei sparnuotajai raketai „Kh-55“, – sakė M. Danyliukas.

Jo teigimu, „Kh-55“ yra sovietmečiu sukurta raketa, skirta smogti strateginiams taikiniams, kurių koordinatės žinomos iš anksto. Ji skrenda itin žemame aukštyje, ikigarsiniu greičiu ir geba sekti vietovės reljefą.

M. Danyliukas taip pat pažymėjo, kad apžiūrint raketos nuolaužas nustatyta, jog jų radiacinis fonas buvo normalus, o tai reiškia, kad nebuvo sąlyčio su branduoliniais elementais.

19:14 V. Zelenskis: Ukrainai perduota per 1.300 karo belaisvių

Nuo Rusijos pajėgų invazijos pradžios į Ukrainą buvo grąžinta daugiau kaip 1.300 karo belaisvių, sako ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jis tai pranešė po naujo apsikeitimo belaisviais su Rusijos ir prorusiškomis pajėgomis.

„Po šiandienos apsikeitimo namo grįžo jau 1.319 didvyrių“, – parašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „Instagram“, paskelbęs nuotrauką, kurioje matyti kelios dešimtys vyrų, laikančių Ukrainos vėliavas.

„Nesustosime, kol susigrąžinsime visus mūsų žmonės“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.

V. Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas anksčiau pranešė, kad šiandien namo grįžo 50 ukrainiečių.

19:00 Ispanijos ministrė: siuntiniai su sprogmenimis neatgrasys nuo paramos Ukrainai  

Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles, ketvirtadienį viešėjusi Ukrainos Odesos uostamiestyje ir susitikusi su kolega Oleksijumi Reznikovu, teigė, kad siuntiniai su sprogmenimis, kuriuos gavo Ukrainos ir JAV ambasados Madride bei kelios ukrainiečius remiančios Ispanijos institucijos, neatgrasys šalies nuo paramos Ukrainai.

„Turi būti labai aišku, kad nė vienas iš šių siuntinių ar kitų smurtinių veiksmų nepakeis aiškaus ir tvirto Ispanijos, NATO šalių ir Europos Sąjungos įsipareigojimo remti Ukrainą“, – sakė M. Robles.

18:33 „Bloomberg“: ES artėja prie sutarimo dėl 60 USD lubų rusiškos naftos kainai

Europos Sąjungos valstybės pradeda telktis aplink planą nustatyti 60 USD už barelį ribą rusiškos naftos kainai, rašo „Bloomberg“, remdamasis šaltiniais.

Jie teigia, kad Bendrija taip pat svarsto mechanizmą, pagal kurį nuo 2023 m. sausio vidurio kas du mėnesius būtų galima reguliariai vertinti ir peržiūrėti kainą. Du iš šaltinių teigė, kad turėtų būti susitarta, jog bet kokia būsima viršutinė riba turėtų būti bent 5% mažesnė už vidutinį rinkos kainų lygį.

ES derybos dėl Rusijos naftos kainos viršutinės ribos nustatymo įstrigę nuo praėjusios savaitės. Lenkija ir Baltijos šalys reikalavo nustatyti lubas, kurios labiau sumažintų Maskvos pajamas, teigdamos, kad ankstesnis siūlymas – 62 USD – pernelyg dosnus.

ES šalių vyriausybės iki ketvirtadienio 16 val. Briuselio laiku turėjo pareikšti prieštaravimus dėl naujausių pasiūlymų.

18:03 Ukraina kaltina Rusijos paskirtą Zaporižios AE vadovą išdavyste

Ukrainos valstybinės branduolinės energetikos bendrovės „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas atleido Zaporižios atominės elektrinės (AE) vyriausiojo inžinieriaus pareigas einantį Jurijų Černičuką už bendradarbiavimą su Rusija.

Trečiadienį Rusijos branduolinės energetikos agentūra „Rosatom“, kontroliuojanti elektrinę nuo kovo, kai ją užėmė Rusijos pajėgos, pranešė, kad J. Černičukas buvo paaukštintas į generalinio direktoriaus pareigas.

„Enerhoatom“, kuri iki karo valdė elektrinę, vadovas savo pareiškime apkaltino J. Černičuką „kolaboravimu ir išdavikiška veikla“.

P. Kotinas pranešė, kad paskyrė Dmytro Verbyckį laikinai einančiu Zaporižios AE generalinio direktoriaus pareigas, o ankstesnį šios AE vadovą Igorį Murašovą, kurį anksčiau buvo pagrobę Rusijos kariai, – elektrinės vyriausiuoju inžinieriumi.

Pasak „Enerhoatom“, J. Černičukui rusai liepė įtikinti Zaporižios AE darbuotojus pasirašyti sutartis su „Rosatom“, žadant jiems tariamai „didelius atlyginimus, stabilumą ir socialines išmokas“.

17:26 Okupacinė valdžia: rytiniame Dnipro krante – „dideli įtvirtinimų darbai“

Rusijos primestos Chersono srities administracijos vadovas Vladimiras Saldo teigia, kad rusų okupuotoje teritorijoje, rytiniame Dnipro upės krante, vykdomi „dideli įtvirtinimų darbai“.

V. Saldo pridūrė, kad įtvirtinimai statomi sparčiai, „šiems tikslams skirta daug finansinių išteklių ir pasitelkta daug statybos įmonių“.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad Rusija atitraukė karius iš kai kurių gyvenviečių, esančių prie pat kairiojo Dnipro upės kranto Chersono regione.

17:11 E. Macronas: Prancūzija ir JAV turėtų būti „ginklo broliais“

Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį, valstybinio vizito JAV pradžioje, paragino Prancūziją ir Jungtines Valstijas būti „ginklo broliais“.

Prancūzų lyderį Baltuosiuose rūmuose pasveikino prezidentas Joe Bidenas ir karinė garbės sargyba.

Užsimindamas apie Vakarų koaliciją, padedančią Ukrainai atremti Rusijos invaziją, E. Macronas sakė, kad „turime dar kartą tapti ginklo broliais“.

J. Bidenas savo ruožtu sakė, kad Rusija „sugriovė taiką“ Europoje ir kad abi šalys yra vieningos Rusijos žiauraus karo Ukrainoje akivaizdoje.

16:48 ES reikalauja Baltarusijos paleisti M. Kalesnikavą

Europos Sąjunga ketvirtadienį paragino Baltarusiją paleisti kalinamą opozicijos aktyvistę Maryją Kalesnikavą, paguldytą į ligoninę kritinės būklės.

„Pranešimai apie jos sveikatos situaciją kelia labai didelį nerimą“, – sakė ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas.

M. Kalesnikavos, kuri neseniai buvo paguldyta į intensyviosios priežiūros skyrių, bendražygiai ketvirtadienį pranešė, kad ji sveiksta. 

„Kaip sako gydytojai, ji sveiksta“, – cituodama jos tėvą, pranešė kito opozicijos politiko Viktaro Babarykos spaudos tarnyba.

M. Kalesnikava buvo perkelta į paprastą palatą, sakoma pranešime. Priduriama, kad jos „apetitas normalus“.

M. Kalesnikavai buvo atlikta operacija, bet gydytojai neinformavo jos tėvo apie diagnozę, nurodoma pranešime.

16:42 Ukraina susigrąžino 50 savo gynėjų

Ukraina patvirtino anksčiau Rusijos paskirto okupuoto Donecko regiono vadovo Deniso Pušilino praneštą informaciją apie dar vieną Maskvos ir Kyjivo apsikeitimą karo belaisviais.

Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas „Telegram“ platformoje pranešė, kad per mainus išlaisvinta 50 Ukrainos karių – Mariupolio ir „Azovstal“ gynėjų, belaisvių, kurie buvo laikomi Olenivkos kolonijoje.

16:30 Ukraina: Rusija atitraukia pajėgas iš gyvenviečių, esančių ant kairiojo Dnipro kranto

Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad Rusija atitraukė dalį karių iš gyvenviečių, esančių kairiajame Dnipro upės krante Chersono regione.

Tai pirmas oficialus Ukrainos pranešimas apie Rusijos pajėgų atitraukimą iš šiuo metu pagrindinės fronto linijos pietuose, pažymi „Reuters“.

Pareiškime pateikta nedaug detalių ir neužsimenama, kad Ukrainos pajėgos būtų persikėlusios per Dnipro upę. Ukrainos pareigūnai taip pat pabrėžė, kad Rusija suintensyvino apšaudymą per upę.

Rusija jau liepė civiliams gyventojams palikti gyvenvietes, esančias arčiau kaip 15 km nuo upės, ir atšaukė savo civilinę administraciją iš Nova Kachovkos miesto ant upės kranto. Ukrainos pareigūnai anksčiau teigė, kad Rusija atitraukė dalį artilerijos nuo upės į saugesnes pozicijas, tačiau iki šiol nesakė, kad Rusijos pajėgos palieka gyvenvietes.

„Priešo kariai buvo atitraukti iš kai kurių Chersono srities gyvenviečių ir išsklaidyti miško juostose palei automagistralės Oleškis–Hola Prystanas ruožą“, – sakoma kariuomenės pranešime, turint omenyje 25 km kelio atkarpą, einančią per upės pakrantėje esančius miestelius.

Jame taip pat teigiama, kad dauguma Rusijos karių šioje teritorijoje yra neseniai mobilizuoti rezervistai, o tai rodo, kad geriausiai apmokyti profesionalūs Maskvos kariai jau išvyko.

16:11 S. Lavrovas karą atvirai pavadino karu

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmą kartą karą Ukrainoje pavadino karu, nors Rusijoje reikalaujama jį vadinti „specialiąja karine operacija“.

Ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje, kurios vaizdo įrašą „Telegram“ platformoje paskelbė Rusijos propagandistė Olga Skabejeva, S. Lavrovas sakė, kad Rusija „pradėjo karą su Ukraina“, bet kad tai „neįvyko šiaip sau“.

„Su Ukraina... Mes ne šiaip sau atsistojome, nes mums nepatiko Zelenskis, kadangi jis nustojo vaidinti KVN ir nustojo išlaikyti savo teatrą „Kvartal 95“, ir pradėjome karą su Ukraina. Tai neįvyko šiaip sau, mes juk perspėjome daug, daug, daug metų“, – kalbėjo S. Lavrovas.

15:48 Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojas paskelbtas nepageidaujamu asmeniu

Rusijos ambasados darbuotojas ketvirtadienį paskelbtas nepageidaujamu Lietuvoje asmeniu už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

Pasak jos, į ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam įteikta nota, skelbianti vieną Rusijos ambasados darbuotoją nepageidaujamu asmeniu Lietuvoje „už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu“.

Pasak URM, Rusijos ambasados darbuotojui nurodyta išvykti iš Lietuvos per penkias dienas. Plačiau skaitykite čia.

15:36 Pranešama apie įtariamą siuntinį su sprogmenimis JAV ambasadai Madride

JAV ambasada Madride gavo siuntinį su sprogmenimis, pranešė Ispanijos televizijos kanalas „La Sexta“.

Tai būtų šeštas toks atvejis po penkių kitų, kai trečiadienį tokie siuntiniai buvo atsiųsti į Ukrainos ambasadą ir Ispanijos institucijas.

Kelias prie JAV ambasados Ispanijos sostinėje uždarytas, įvykio vietoje dirba policija.

15:25 Operatorius: Ukrainoje vis dar pažeista 40% elektros tinklų

Privatus energetikos operatorius DTEK ketvirtadienį pranešė, kad praėjus savaitei po naujausių masinių Rusijos smūgių šalies energetikos infrastruktūrai, dėl kurių sutriko elektros tiekimas milijonams žmonių, 40% Ukrainos elektros tinklų tebėra pažeisti.

„Elektros inžinieriai daro viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad stabilizuotų padėtį, susijusią su energijos tiekimu“, – teigė kompanija, sakydama, kad jos techninės komandos dirba „dieną ir naktį“, kad greitai sutvarkytų infrastruktūrą.

15:08 J. Borrellis: Rusija turi sumokėti už Ukrainos atstatymą

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį vykusiose regioninėse saugumo derybose sakė, jog ketina su kolegomis aptarti visas galimas teisines priemones, kad Rusija susimokėtų už karo nuniokotos Ukrainos atstatymą.

J. Borrellis kalbėjo šių metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dviejų dienų ministrų konferencijos, rengiamoje Lodzės mieste centrinėje Lenkijoje, pradžioje.

„Šiandien susitiksiu su kolegomis užsienio reikalų ministrais... Išnagrinėsime visas teisines galimybes užtikrinti, kad Rusija sumokėtų už Ukrainoje sukeltą destrukciją“, – žurnalistams sakė ES diplomatijos vadovas.

Jis priminė, kad nuo tada, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, ES yra įšaldžiusi Rusijos turto už beveik 20 mlrd. Eur, o dėl Vakarų įvestų sankcijų visame pasaulyje įšaldyta 300 mlrd. Eur Rusijos centrinio banko užsienio valiutos atsargų.

„Šie rezervai yra užblokuoti. Tačiau tarp blokavimo ir konfiskavimo yra didelis skirtumas“, – sakė J. Borrellis.

„Be to, reikia išstudijuoti teisines procedūras. Bet mūsų pasiūlymas yra pateiktas... Rusija turi sumokėti už Ukrainos atstatymą“, – teigė jis.

14:58 D. Kuleba ragina ES į kitą sankcijų paketą įtraukti Rusijos raketų pramonę

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino ES į kitą sankcijų paketą įtraukti Rusijos raketų pramonę.

Po susitikimo Lenkijoje su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu D. Kuleba tviteryje parašė: „Padėkojau ES už nuolatinę pagalbą gynybos srityje ir pabrėžiau, kad kitos ES sankcijos turėtų apimti sankcijas, kurios smogtų Rusijos raketų gamybos pramonei: ji turi būti sustabdyta“.

Po karinių pralaimėjimų sausumoje Rusija ėmė atakuoti Ukrainos energetikos objektus, dėl to buvo padaryta didelė žala ir žiemos akivaizdoje susiduriama su elektros tiekimo sutrikimais.

14:51 Šveicarija įšaldžiusi beveik 8 mlrd. USD vertės Rusijos aktyvų

Šveicarija ketvirtadienį pranešė, kad iki šiol yra įšaldžiusi Rusijos aktyvų iš viso už 7,5 mlrd. Šveicarijos frankų (7,9 mlrd. USD) dėl sankcijų, įvestų po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Suma yra beveik milijardu frankų didesnė, nei liepos mėnesį paskelbė Valstybinis ekonomikos reikalų sekretoriatas (SECO).

Pasak sekretoriato, rusų turtuolių pamėgtoje Šveicarijoje taip pat konfiskuota 15 nekilnojamojo turto objektų, priklausiusių Rusijos piliečiams. Plačiau skaitykite čia. 

14:37 JK į sankcijų sąrašą įtraukė dar 22 Rusijos pareigūnus

Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly pranešė, kad šalis įvedė sankcijas dar 22 Rusijos pareigūnams.

Iš viso Londonas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą jau yra pritaikęs sankcijas daugiau kaip 1.200 fizinių asmenų ir 120 juridinių subjektų, teigiama JK Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.

Tarp šįkart į sankcijų sąrašą įtrauktų asmenų yra Rusijos premjero pavaduotojas Denisas Manturovas, dešimtys gubernatorių ir regionų vadovų, įskaitant Dagestano, Ingušijos ir Kalmukijos, taip pat Rusijos Federacijos federalinės bausmių vykdymo tarnybos direktorius Arkadijus Gostevas, Rostovo srities federalinės bausmių vykdymo tarnybos vadovas Dmitrijas Bezrukas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Ella Pamfilova ir kt.

14:24 I. Šimonytė: dėl Vokietijos brigados kyla dilema – pirma įsipareigojimai ar infrastruktūra

Klausimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo yra kaip vištos ir kiaušinio dilema, kai sprendžiama, ar pirma turi būti pateikti įsipareigojimai, ar infrastruktūra, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Tai lyg tango – reikia dviejų, kad pasiektumei rezultatą. Šiuo metu atrodo, jog patekome į vištos ir viščiuko diskusiją: ar pirma turi būti infrastruktūra, ar brigada turėtų būti priskirta Lietuvos ir viso regiono reikmėms“, – ketvirtadienį nuotoliniame interviu konferencijoje „Reuters NEXT“ sakė Lietuvos premjerė.

I. Šimonytė pabrėžė, jog reikalinga infrastruktūra negali būti pastatyta per naktį, tačiau Lietuva yra „pasiryžusi tai padaryti“.

„Tikėkimės, kad rasime būdų susitarti su savo Vokietijos kolegomis dėl optimalaus sprendimo NATO ir mūsų šalims“, – sakė ji.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kuriuo sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Vilnius siekia, kad Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

14:12 Rusijos ambasada Ispanijoje pasmerkė sprogmenų siuntimą

Rusijos ambasada Ispanijoje pasmerkė sprogmenų siuntimą Ispanijos vyriausybei ir Ukrainos ambasadai.

Tviteryje paskelbtame ambasados pareiškime ispanų kalba sakoma: „Bet koks teroristinis grasinimas ar aktas, juo labiau nukreiptas prieš diplomatinę misiją, yra visiškai smerktinas“.

Kaip jau skelbta, siuntas su sprogmenimis gavo Ukrainos ambasada Ispanijoje, taip pat kelios Ukrainą remiančios šios šalies institucijos (plačiau žiūrėkite 12:42 įrašą). 

13:53 Kremlius: specialus tribunolas nebūtų teisėtas

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad bet koks tribunolas, įsteigtas siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn už galimus Rusijos nusikaltimus Ukrainoje, nebūtų teisėtas ir Maskva jo nepripažintų. 

Šis pareiškimas pasigirdo po to, kai Europos Sąjunga paskelbė, kad bandys sudaryti tokį teismą. 

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė įkurti „specializuotą teismą“, kuris teistų Rusijos aukšto rango pareigūnus už karą Ukrainoje.

„Toliau remdami Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), siūlome įkurti Jungtinių Tautų remiamą specializuotą teismą Rusijos agresijos nusikaltimui tirti ir už jį persekioti baudžiamąja tvarka“, – vaizdo pareiškime sakė U. von der Leyen.

„Mėginimai įsteigti kažkokius tribunolus neturės jokio teisėtumo, jiems nepritarsime ir juos pasmerksime“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Trečiadienį Kyjivas sveikino ES raginimą įsteigti „specializuotą teismą“, sakė Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andryjus Jermakas.

13:49 Ukrainos ekspertas: Rusija pajėgi pasigaminti 100–120 raketų per mėnesį

Bogdanas Dolincas, ukrainiečių aviacijos sektoriuje dirbantis ekspertas, naujienų agentūrai „Unian“ teigė, kad Rusija nuo invazijos pradžios, per devynis mėnesius, sugebėjo pasigaminti kiek daugiau nei pusę tūkstančio balistinių raketų.

„Mūsų supratimu, gamybos tempas nėra labai didelis. Raketų kiekis, kurį jie sugeba pagaminti per mėnesį, yra apie 100–120 ir mes galime kalbėti apie keletą smūgių Ukrainai per mėnesį“, – cituojamas ekspertas.

Jis taip pat apibūdino raketų paleidimo procesą ir teigė, kad jį galima nuspėti prieš keletą dienų.

„Pirmiausia, yra priimamas vadovybės sprendimas, tada prasideda planavimo fazė. Kol parenkami turimų raketų maršrutai ir parengiami planai, užtrunka keletą dienų. Šiek tiek užtrunka, kol raketos ir amunicija yra nugabenama į laivus, povandeninius laivus, oro uostus ir paleidimo vietas“, – eigą komentavo B. Dolincas.

Raketos taip pat yra leidžiamos ne pavieniui, o didelės atakos metu tam, kad užkištų oro gynybos pajėgumus ir tam tikras kiekis raketų vis tiek galėtų pasiekti savo taikinius.

13:34 Rusija ir Ukraina planuoja dar vieną apsikeitimą karo belaisviais

Maskva ir Kyjivas planuoja dar vieną apsikeitimą karo belaisviais, pranešė Rusijos paskirtas okupuoto Donecko regiono vadas Denisas Pušilinas savo „Telegram“ paskyroje.

Anot jo, abi pusės ketina apsikeisti po 50 kalinių.

13:25 Premjerė: sankcijos naftai paveiks 15% tranzito į Kaliningradą

Gruodį įsigaliojus Vakarų sankcijoms rusiškai naftai, tai paveiks maždaug 15% per Lietuvą tranzitu į Kaliningradą gabenamų krovinių, sako šalies premjerė Ingrida Šimonytė.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

12:47 I. Šimonytė: ES siūlomos rusiškos naftos kainų lubos yra per aukštos

Europos Sąjungos svarstoma viršutinė kainų riba Rusijos eksportuojamai naftai yra per aukšta, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. Tačiau kokia turėtų būti ši riba, ji neįvardijo.   

Anot jos, susitarimas dėl kainų lubų bus veiksmingas, jeigu ji bus pakankamai žema, o dabar minimi skaičiai yra per dideli.

„Tikėtina, kad bus pasiektas susitarimas dėl kainų kepurės, kuris tikrai bus veiksmingas, nes dabar diskutuojama, kokia ta riba turi būti. Ji neabejotinai turi būti pakankamai žema, kad reikštų visų rūšių diskomfortą Rusijai. (...) Manau, kad kaina, apie kurią diskutuojama iki šiol, yra šiek tiek per aukšta“, – ketvirtadienį nuotoliniame interviu konferencijoje „Reuters NEXT“ sakė I. Šimonytė.

Pirmadienį ES šalių ambasadoriai svarstė nustatyti 62 USD už barelį viršutinę ribą Rusijos eksportuojamai naftai. Tačiau, kaip portalui „Euractiv“ teigė keli Bendrijos diplomatai, Lenkija kartu su Lietuva ir Estija siekia gerokai mažesnės – maždaug 30 USD ribos. 

„Reikia žiūrėti į kelis aspektus: yra rinkos kaina, kuri šiuo metu, atrodo, yra apie 65 Eur, yra kaina, ties kuria subalansuotas biudžetas. Mūsų interesas – ne palengvinti gyvenimą Rusijai, bet padaryti jį labiau komplikuotą“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

„Ką raginčiau aš, kokia būtų mano pagrindinė žinutė – mes turime būti kantrūs, nes nėra tokių sankcijų, kurios išjungtų Rusiją per vieną naktį, tai neįmanoma, to neturėtume siekti. Turime būti metodiški ir kantrūs su savo sprendimais“, – pridūrė ji.

12:42 Ispanijos tarnybos rado trečią sprogmenį, adresuotą Ukrainą remiančioms institucijoms

Ispanijos tarnybos teigia siuntoje aptikusios trečią sprogmenį po to, kai trečiadienį dvi bombos buvo nusiųstos į Ukrainos ambasadą ir ginklų gamybos fabriką Saragosoje.

„Instalaza“ gamykla gamina prieštankinius granatsvaidžius, kuriuos Madridas buvo suteikęs Ukrainos kariuomenei.

Pirmoji bomba vakar sprogo ambasados darbuotojo rankoje jį sužeisdama, o antroji buvo pastebėta netrukus po pirmojo incidento.

Trečioji bomba buvo aptikta pašto siuntoje, skirtoje ES palydovų koordinavimo centrui, įsikūrusiam prie karinio oro uosto Madride, rašo „BBC Russian“.

Palydovų koordinavimo centras stebi, renka ir sistemina informaciją, kuri naudojama ES bendriems gynybos ir užsienio politikos tikslams.

Josepas Borrellis, ES užsienio politikos vadas, šį centrą buvo pavadinęs „Europos akimis“.

Kaip pranešė Ispanijos vidaus reikalų ministerija, lapkričio 24 dieną panašus siuntinys buvo adresuotas ir Ispanijos premjerui.

12:21 6 milijonai ukrainiečių vis dar yra be elektros

Maždaug 6 milijonai Ukrainos gyventojų vis dar neturi elektros tiekimo, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidentūra.

Rusijai pradėjus plataus masto bombardavimo kampaniją prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą be elektros tiekimo buvo likę 10 milijonų gyventojų, tačiau Ukrainos tarnybos be perstojo dirba, bandydamos atkurti energijos tiekimą.

Kai kuriose Ukrainos vietose, pavyzdžiui, neseniai atkovotame Chersono regione, valdžios institucijos įkūrė specialių šilumos ir elektros punktų, kur gyventojai gali sušilti ir pasikrauti prietaisus.

12:16 Kerčės sąsiauryje sustabdžius keltų eismą kaupiasi automobilių eilės

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Interfax“ skelbia, kad dėl neva blogų oro sąlygų prie Kerčės sąsiaurio sustabdžius keltų eismą, prie uostų ima kauptis automobilių eilės.

Į Krymą patekimo laukia 315 automobilių, tarp kurių buvo 158 sunkvežimis su maisto produktais ir kitomis prekėmis.

Po Kerčės tilto sprogdinimo spalio 8 dieną keltai tapo pagrindine patekimo į pusiasalį priemone.

12:00 Rusija sunaikino Luhansko sričiai svarbią elektros pastotę

Rusija sunaikino Ukrainos 500 kV Kreminsko pastotę Luhansko srityje, praneša Volodymyras Kudryckis, „Ukrenergo“ valdybos pirmininkas.

„2020 m. pastatėme ir pradėjome eksploatuoti aukštos įtampos pastotę, kuri neturi analogų Europoje. Ji buvo būtina sistemoje, kad būtų užtikrintas patikimas elektros energijos tiekimas maždaug 500.000 vartotojų, kurie nuo 2014 metų kentėjo nuo nuolatinių elektros energijos tiekimo nutraukimų dėl apšaudymų“, – sakoma pranešime.

„Štai kaip atrodo „rusų pasaulis“ energetikų akimis“, – rašė V. Kudryckis savo „Facebook“ paskyroje, pasidalindamas pastotės vaizdo įrašu.

11:49 Ukrainai perduodami Lietuvos gyventojų, verslo lėšomis nupirkti generatoriai, dyzeliniai šildytuvai

Ketvirtadienį iš Lietuvos su „Stiprūs kartu“ ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejaus (LNDM) iniciatyva „Sušildyk Ukrainą“ į Rusijos sukelto karo niokojamą šalį išvežami pirmieji generatoriai ir dyzeliniai šildytuvai.

Pirmąją generatorių ir dyzelinių šildytuvų partiją „Stiprūs kartu“ nupirko už anksčiau gyventojų ir verslo suaukotas lėšas. Pasak akcijos organizatorių, pirmoje siuntoje yra 15 šildytuvų, 20 generatorių ir 55 universalūs šviestuvai, taip pat kuras, bakai ir tepalai.

Edmundas Jakilaitis, „Stiprūs kartu“ lyderis, nurodė, jog pirmos siuntos vertė – apie 65.000 Eur, ji keliaus į Vakarų Ukrainą.

„Esame sumokėję 50.000 Eur į priekį už generatorius, kuriuos gausim“, – teigė jis.

Akcijos organizatoriai iki žiemos pabaigos tikisi nupirkti ir ukrainiečiams perduoti 2.000 generatorių. Tam jie planuoja surinkti apie 2 mln. Eur.

11:46 Čekai ir latviai renka parašus, kuriais siekia išjungti elektrą Rusijos ambasadai savo sostinėse

Verslo konsultantas ir dėstytojas, krašto apsaugos karys Juris Ulmanis per visuomenės iniciatyvų portalą „manabalss.lv“ oficialiai pradėjo rinkti parašus dėl elektros išjungimo Rusijos ambasadai Rygoje.

J. Ulmanis naujienų agentūrai LETA sakė, kad iniciatyva, apie kurią lapkričio 25 d. paskelbė savo „Twitter“ paskyroje, sulaukė didelio susidomėjimo.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu yra Ukrainoje ir savo akimis mato, kokią žalą šios šalies infrastruktūrai daro Rusija, kuri raketomis apšaudo energetikos ir kitus civilinius objektus.

Čekijos žiniasklaida šią savaitę pranešė, kad daugiau kaip 500 žmonių pasirašė peticiją, kurioje raginama nutraukti elektros, vandens ir šilumos tiekimą visiems Rusijai priklausantiems pastatams Prahoje, įskaitant tuos, kuriais naudojasi Maskvos diplomatai, reaguojant į masinius Rusijos raketų smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.

Parašus renka čekų grupė „Arms for Ukraine“.

11:40 Ukraina skelbia Rusijos nuostolius

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad per pastarąją parą nukovė 560 rusų karių, sunaikino vieną tanką ir šešis šarvuočius.

11:33 G. Nausėda su Liuksemburgo atstovais aptarė EK siūlymą dėl specialaus teismo Rusijai

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Liuksemburgo Deputatų Rūmų pirmininku Fernandu Etgenu ketvirtadienį aptarė Europos Komisijos siūlymą įkurti „specializuotą teismą“ Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti.

„Turime konsoliduoti jėgas, kad ši idėja būtų įgyvendinta, o Rusijos karo nusikaltėliai prisiimtų atsakomybę už visus įvykdytus žiaurumus“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

G. Nausėda susitikime pabrėžė, kad šiemet Lietuvai ir Liuksemburgui švenčiant diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį, šalys sėkmingai bendradarbiauja gynybos, energetikos, kultūros ir kitose srityse, taip pat – efektyviai dirba kartu NATO ir Europos Sąjungos (ES) formatais.

11:30 „Rusijos geležinkeliams“ IBM sistemas pakeisti kainuos 6,4 mlrd. RUB

„Rusijos geležinkeliai“ bus priversti pakeisti savo informacinę sistemą, kuri buvo atsakinga už bilietų platinimą, infrastruktūros valdymą ir atliko kitas būtinas funkcijas, rašo „Kommersant“.

Iki šiol šias funkcijas atliko IBM sukurta operacinė sistema, tačiau Rusijai vasarį įsiveržus į Ukrainą, bendrovė paskelbė stabdanti savo bendradarbiavimą ir nutraukė operacinės sistemos priežiūrą bei jos atnaujinimus.

„Rusijos geležinkeliai“ baiminasi, kad dėl to gali sutrikti bilietų pardavimai, maršrutų valdymai ir koordinavimas, lokomotyvų apskaitos ir kitos svarbiausios funkcijos.

Dėl šios priežasties „Rusijos geležinkeliai“ imasi naujos informacinės sistemos kūrimo, o tai, anot dokumentų, su kuriais susipažino „Kommersant“, preliminariai turėtų kainuoti apie 6,4 mlrd. RUB (daugiau nei 100 mln. Eur).

Antonas Jakimovas, laikraščio kalbintas ekspertas, abejoja, ar Rusijos tiekėjai sugebės savarankiškai įgyvendinti šią užduotį dėl patikimų serverių šalyje trūkumo ir teigia, kad bent dalį reikiamos įrangos teks įsigyti iš užsienio.

11:02 JT prašo donorų skirti rekordinę paramos sumą

Jungtinės Tautos paragino kitais metais skirti rekordiškai daug lėšų pagalbai, nes karas Ukrainoje ir kiti konfliktai, ekstremalios klimato kaitos sukeltos situacijos ir tebesitęsianti pandemija vis daugiau žmonių stumia į krizę, o kai kuriuos – ir į badą.

Metinėje JT humanitarinės padėties pasaulyje apžvalgoje nurodoma, kad kitais metais 339 mln. žmonių visame pasaulyje reikės kokios nors skubios pagalbos. Skaičius yra net 65 milijonais didesnis nei prieš metus.

„Tai fenomenalus skaičius, kartu ir slegiantis“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Griffithsas. Pasak jo, tai reiškia, jog „kitais metais bus vykdoma didžiausia humanitarinė programa“, kokią tik yra matęs pasaulis.

10:31 JK: Rusijos gebėjimai smogti taikiniams mąžta dėl senkančio arsenalo

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos naujausioje ataskaitoje apie Rusijos karą Ukrainoje teigiama, kad Maskvos taktika bombarduoti didelės svarbos civilinės infrastruktūros objektus yra bandymas pirmą kartą nuosekliai pritaikyti vieną iš kertinių savo karinės doktrinos dalių.
„Strateginis kritiškai svarbių taikinių naikinimas“ (SKSTN), buvo įtrauktas į Rusijos karinę doktriną prieš keletą metų.

JK žvalgyba mano, kad nepaisant bandymų įgyvendinti šį doktrinos elementą, „labai tikėtina, kad jo, kaip strategijos, efektyvumas neteko didelio poveikio dėl to, kad Rusija jau išnaudojo didelę dalį turėtų raketų, tinkamų taktiniams taikinių apšaudymams“.

„Rusija įsivaizdavo, kad ilgo nuotolio raketomis apšaudant priešiškų valstybių kritinę infrastruktūrą, o ne jos karinius taikinius, tokiu būdu bus demoralizuota populiacija, o lyderiai bus priversti kapituliuoti“, – teigiama JK ministerijos vertinime.

Taip pat pabrėžiama, kad SKSTN taktika galbūt galėjo būti veiksmingesnė ir sukėlusi daugiau šoko bei nerimo Ukrainoje karo pradžioje, negu praėjus 9 mėnesiams nuo invazijos pradžios, šaliai pilnai mobilizavus gynybai.

Dėl Rusijos smūgių Ukrainoje tebėra sutrikęs būtinųjų paslaugų, tokių kaip šildymas, elektra ir vanduo, tiekimas daugelyje regionų.

10:16 Lietuva Ukrainos kariams perduos žieminių drabužių už daugiau nei 2 mln. Eur

Krašto apsaugos ministerija (KAM) gruodžio mėnesį apie 25.000 Ukrainos karių perduos žieminės aprangos už daugiau nei 2 mln. Eur, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Anot KAM, šilti viršutiniai ir apatiniai drabužiai perkami iš įmonių „Audimas Supply“, „Omniteksas“ ir „Jurgava“.

Kaip ministerija informavo BNS, iš įmonės „Omniteksas“ perkama drabužių už – apie 1 mln. Eur, iš „Jurgava“ už – apie 200.000 Eur.

Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška trečiadienį pranešė, kad iš „Audimas Supply“ ministerija perka drabužių dar už 1,16 mln. Eur.

KAM pranešė, kad bendrovė nusprendė papildomai pasiūti aprangos Ukrainos kariuomenei savo lėšomis ir prie ministerijos nupirktų drabužių nemokamai perduos tūkstantį flisinių džemperių.

09:54 Vokietija ir Norvegija nori steigti NATO vadovaujamą grupę jūrų infrastruktūrai saugoti

Vokietija ir Norvegija nori įkurti NATO vadovaujamą aljansą svarbiausiai povandeninei infrastruktūrai apsaugoti, trečiadienį pranešė šių šalių lyderiai.

„Šiuo metu prašome NATO generalinio sekretoriaus įsteigti povandeninės infrastruktūros apsaugos koordinavimo biurą“, – spaudos konferencijoje Berlyne sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

„Labai rimtai žiūrime į mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą, ir niekas neturėtų manyti, kad išpuoliai liks be pasekmių“, – sakė jis.

Plačiau apie tai rašoma čia.

09:11 Prancūzija padės kurti specialų tribunolą Rusijos nusikaltimams teisti

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija savo interneto svetainėje skelbia, kad kartu su Ukrainos ir Europos partneriais pradeda steigiamuosius darbus specialiam tribunolui, skirtam Rusijos karo nusikaltimams teisti.

„Kovoti su nusikaltimų, įvykdytų Ukrainoje po Rusijos invazijos, nebaudžiamumu yra Prancūzijos prioritetas. Telkiame savo paramą Ukrainos teisingumo sistemai ir Tarptautiniam Baudžiamajam teismui, kurio kompetencijos leis atlikti nešališką ir nepriklausomą, kad kaltieji būtų patraukti atsakomybėn“, - rašoma ministerijos žinutėje.

08:33 Vokietija Holodomorą pripažino genocidu

Vokietijos parlamento nariai trečiadienį pritarė rezoliucijai, kuria praėjusio amžiaus 4-e dešimtmetyje sovietų diktatoriaus Josifo Stalino sukeltas milijonų Ukrainos žmonių badas pripažįstamas genocidu.

Bendras Vokietijos centro kairiųjų vadovaujamos koalicijos ir opozicijoje esančių konservatorių tekstas, kuriuo Berlynas priima Kyjivo vartojamą terminą, parengtas kaip „įspėjimas“ Rusijai. Dėl jos invazijos Ukrainai šią žiemą gali grėsti bado krizė. 

Tik kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų partijų atstovai susilaikė per balsavimą dėl rezoliucijos žemuosiuose Vokietijos parlamento rūmuose – Bundestage.

„Dėkoju Bundestagui už šį istorinį sprendimą, – trečiadienį tviteryje parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. – Tiesa visada nugali.“

Plačiau apie tai skaitykite čia.

08:07 Po prieštaringai vertinamo taikos pasiūlymo V. Zelenskis siūlo E. Muskui atvykti į Ukrainą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sukritikavo Jungtinių Valstijų milijardieriaus Elono Musko pasiūlymą, kaip nutraukti Rusijos puolimą Ukrainoje, ir pakvietė jį apsilankyti karo niokojamoje šalyje.

Spalio mėnesį E. Muskas socialiniame tinkle „Twitter“ sukėlė diskusijų, pasiūlęs taikos susitarimą, pagal kurį Maskvos okupuotuose Ukrainos regionuose prižiūrint Jungtinėms Tautoms būtų iš naujo surengti referendumai, aneksuotame Kryme būtų pripažintas Rusijos suverenitetas, be to, Ukraina taptų neutralia valstybe.

„Manau, kad kažkas jam daro įtaką arba jis pats kažkaip daro išvadas“, – „New York Times“ naujienlaiškio „DealBook“ organizuotame susitikime vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje E. Muską.

„Jei nori suprasti, ką Rusija čia padarė, atvažiuok į Ukrainą ir viską pamatysi pats. Tada pasakysi man, kaip užbaigti šį karą, kas jį pradėjo ir kada jis gali būti užbaigtas“, – teigė jis.

Spalio mėnesį „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas surengė apklausą, kad daugiau nei 100 mln. jo sekėjų galėtų balsuoti dėl šios idėjos.

V. Zelenskis į tai atsakė surengdamas savo „Twitter“ apklausą ir joje klausė: „Kuris E. Muskas jums labiau patinka?“. Ukrainos prezidentas pasiūlė tokius atsakymo variantus: „Tas, kuris palaiko Ukrainą“ ir „Tas, kuris palaiko Rusiją“.

07:46 Ukrainos kariuomenė: rusai pergrupavo pajėgas kairiajame Dniepro krante

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas teigia pastebėjęs, jog kairiajame Dniepro krante, ties Ciurupynsku, sumažėjo Rusijos karių ir technikos koncentracija.

Ukrainos kariuomenė savo naujausioje ataskaitoje skelbia, kad dalis pajėgų greičiausiai buvo atitraukta ties gynybine linija, einančia palei Ciurupynsko-Hola Prystanės keliu ir aplink esančius miškus.

Nepaisant to, Chersono apšaudymas artilerija ir tankų ugnimi nesiliauja.

07:14 JAV Kyjivui skirs 1,2 mlrd. USD oro gynybos sistemoms NASAMS nupirkti

Pentagonas numatė skirti 1,2 mlrd. USD kontraktą amerikiečių kompanijai „Rayethon Technologies“ dėl šešių oro gynybos sistemų NASAMS, kurios bus skirtos Ukrainai, pranešė „Reuters“.

Iš viso Vašingtonas patvirtino 8 tokių sistemų perdavimą Ukrainai.

NASAMS yra trumpo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, skirta numušti taikinius mažame ir vidutiniame aukštyje, galinti numušti dronus, raketas, sraigtasparnius, lėktuvus ir kitus taikinius.

Kartu su „Rayethon Technologies“ šią sistemą kūrė norvegų kompanija „Kongsberg Defense & Aerospace“.

06:53 Ukraina skelbia, jog daugėja gaisrų žmonėms bandant šildytis

Per pastarąją parą Ukrainoje per gaisrus žuvo devyni žmonės, trečiadienį pranešė valdžios institucijos.

Rusijai taikantis į šalies energetikos infrastruktūrą, ukrainiečiai yra priversti ieškoti alternatyvių šildymo šaltinių. 

Per kelias pastarąsias savaites surengti Maskvos oro smūgiai sutrikdė elektros energijos ir vandens tiekimą milijonams žmonių, todėl didelė dalis jų buvo priversti griebtis avarinių generatorių ir dujų balionų naudojimo.

Dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų padaugėjo nelaimingų atsitikimų „dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų“, pranešė šalies valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Per pastarąją parą per daugiau kaip 130 gaisrų žuvo devyni žmonės, dar aštuoni buvo sužeisti, sakoma pranešime.

„Padaugėjo gaisrų ir sprogimų daugiaaukščiuose ir privačiuose namuose“, – priduriama jame.

06:48 G. Landsbergis dalyvaus ESBO ministrų taryboje Lodzėje

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį dalyvaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų taryboje Lenkijos mieste Lodzėje.

ESBO dalyvaujančių valstybių užsienio reikalų ministrai susirinks pirmą kartą nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

G. Landsbergis pasisakys Ministrų tarybos plenarinėje sesijoje ir dalyvaus vakarienės diskusijoje, kaip užtikrinti ESBO sprendimų priėmimo veiksmingumą, sustiprinti organizacijos mandatą ir pasitikėjimą, vykdant bendrus šalių įsipareigojimus.  

Lietuvos delegacija taip pat dalyvaus renginiuose, skirtuose aptarti Rusijos atsakomybę už karo nusikaltimus Ukrainoje ir žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje.  

06:43 Seimo komitetas aptars LTG grupės sąsajas su Rusija ir Baltarusija

Seimo Ekonomikos komitetas ketvirtadienį su Susisiekimo ministerijos atstovais ir „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonių vadovais aiškinsis grupės bendrovių sąsajas su Rusija ir Baltarusija.

Uždarame posėdyje bus aptariamos „Lietuvos geležinkelių“ naudojamos operatyvios krovinių vežimo kompiuterinės sistemos (OPKIS) ir dalyvavimo Geležinkelių transporto taryboje Maskvoje perspektyvos.

Taip pat ketinama aptarti 1.520 mm pločio geležinkelio vėžės teisinę registraciją Rusijoje ir padėtį vagonų rinkoje.

„Norime gauti informaciją apie situaciją dabartiniu metu apie sistemas, kurios įdiegtos, kaip jos surištos su kaimyninių valstybių sistemomis, kokios sistemos yra kitose šalyse, kurios turi tokią pačią vėžę, pavyzdžiui, Suomijoje, Bulgarijoje“, – sakė komiteto pirmininkas K. Starkevičius.  

Pasak jo, pasitarime bus kalbama apie galimus kaimyninių valstybių kontrolės aspektus vagonų judėjime: „Žiūrėsime, ar jis galimas, tas poveikis“.  

Be to, ketinama aptarti, kaip karas Ukrainoje paveikė Lietuvos vagonų parką.