Rusija: užimti keli kaimai Bachmuto link, Ukraina teigia, jog Kremliaus kariai bando gerinti pozicijas šia kryptimi

• Rusijos pajėgos nežymiai pasistūmėjo į pietryčius nuo Bachmuto, tačiau miesto apsupimo grėsmės nėra, teigia ISW.
• EK siūlo planą įšaldytam Rusijos turtui konfiskuoti, taip pat siūlo įkurti specialų teismą „teisti už Rusijos nusikaltimus“.
• Į Ukrainos ambasadą Madride buvo atsiųstas siuntinys su bomba, kurią atidaręs darbuotojas buvo sužeistas. Dėl to Ukraina stiprina savo ambasadų apsaugą visame pasaulyje.
• JAV administracija svarsto, ar Rusijos privačią karinę bendrovę „Wagner Group“ paskelbti teroristine organizacija, pranešė „Bloomberg“.
• Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikina apie 80% taikinių, trečiadienį teigė šalies kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.
• NATO svarsto visus būdus, kaip efektyviausiai padėti Ukrainai, todėl ir mąsto apie investicijas į sovietinių laikų ginklų amuniciją, sakė Antony Blinkenas, JAV valstybės sekretorius.

Antradienio įvykius galite rasti čia. 

[infogram id="241951f9-3d1e-4aad-b461-80873bd6a852" prefix="G3b" format="interactive" title="2022-11-29 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

22:00 Baigiame pildyti trečiadienio naujienų juostą

Visas žinias pranešime ketvirtadienį 7 val. 

21:33 Vokietija pripažino Holodomorą ukrainiečių tautos genocidu

Vokietijos parlamentas pritarė rezoliucijai, kuria 1932–1933 m. Holodomoras, kurio metu Sovietų Sąjunga badu marino ukrainiečius, buvo pripažintas genocidu.

Vokietija genocido vykdytojais pripažino Stalino valdomos Sovietų Sąjungos politinę vadovybę.

„Masinė mirtis iš bado buvo ne derliaus trūkumo pasekmė, o Josifo Stalino vadovaujamos SSRS politinės vadovybės atsakomybė. Holodomoras yra nusikaltimas žmonijai. Žvelgiant iš šiandienos pozicijų, istorinis ir politinis priskyrimas genocidui yra akivaizdus“, – rašoma dokumento tekste, kurį citavo „Unian“.

21:18 „Uniper“ sieks prisiteisti iš „Gazprom“ dėl nutraukto dujų tiekimo patirtus nuostolius

Vokietijos dujų milžinė „Uniper“ trečiadienį pareiškė patrauksianti  Rusijos dujų milžinę „Gazprom“ į tarptautinį tribunolą dėl trūkstamo dujų tiekimo, sakydama, kad iki šiol įsigyti dujas iš kitų tiekėjų vokiečių įmonei atsiėjo 11,6 mlrd. Eur.

„Kalbama apie dujų kiekius, dėl kurių buvo susitarta su „Gazprom“ sudarytoje sutartyje, bet kurie nebuvo pristatyti ir kuriuos turėjome pakeisti įsigydami dujas itin aukštomis rinkos kainomis ir vis dar turime tai daryti“, – pareiškė Klausas-Dieteris Maubachas, „Uniper“ generalinis direktorius.

Rusijos koncerno „Gazprom“ eksporto padalinys neigė, kad pažeidė sutartį dėl dujų tiekimo „Uniper“. „Gazprom“ teigė ketinanti gintis ir nepripažįstanti „Uniper“ reikalavimų teisėtumo.

21:13 SBU atliko kratas su prorusišku politiku siejamuose objektuose

Trečiadienį Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnai, atlikę kratas Jevheno Murajevo, prorusiško politiko, valdose, rado ginklų ir rusiškų grynųjų pinigų.

Pareiškime SBU teigė, kad kratos namuose ir biuruose, priklausančiuose J. Murajevui, kuris, pasak jos, „slapstėsi nuo teisingumo užsienyje“, ir jo bendrininkams, buvo baudžiamojo tyrimo dėl valstybės išdavystės dalis.

J. Murajevo politinė partija ir jo kontroliuojamas televizijos kanalas iki Maskvos invazijos buvo laikomi Kremliaus interesų Ukrainoje įrankiais. Partija „Našy“ buvo uždrausta po to, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.

SBU teigė, kad nepriklausoma J. Murajevo viešų pareiškimų analizė „liudija, kad jo veiksmuose yra išdavystės požymių“.

Trečiadienį per kratas paimta medžiaga bus toliau tiriama.

20:30 JAV smerkia barbariškus Rusijos smūgius Ukrainos infrastruktūrai

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pasmerkė Rusijos smūgius Ukrainos civilinei infrastruktūrai ir pavadino juos „barbariškais“.

„Per kelias pastarąsias savaites Rusija subombardavo daugiau nei trečdalį Ukrainos energetikos sistemos, milijonus žmonių palikusi šaltyje“, – pareiškė A. Blinkenas po susitikimo su NATO kolegomis Bukarešte.

A. Blinkenas pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai formuoja koordinavimo grupę, kuri padės „sinchronizuoti jų paramą Ukrainos infrastruktūros atstatymui“.

Kartu, pasak JAV valstybės sekretoriaus, JAV ir sąjungininkai tiekia Kyjivui oro gynybos sistemas, kad būtų galima „sukurti geriausią įmanomą gynybą“.

Pasak Vašingtono diplomatijos vadovo, JAV sutinka, kad Ukrainoje „reikia sąžiningos ir ilgalaikės taikos“, bet Maskvos smūgiai rodo, kad ji nėra tuo suinteresuota.

„Žiaurūs Rusijos smūgiai Ukrainos civiliams yra naujausias įrodymas, kad prezidentas Putinas šiuo metu nėra suinteresuotas prasminga diplomatija“, – pridūrė A. Blinkenas.

20:01 O. Scholzas: Rusija negali laimėti karo Ukrainoje mūšio lauke

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, pareiškė, kad Rusija nebegali laimėti karo Ukrainoje mūšio lauke.

Kalbėdamas Berlyno saugumo konferencijoje, O. Scholzas taip pat sakė, kad Vokietija rimtai vertina Rusijos branduolinę retoriką, tačiau nesileis jos įbauginama, rašo „Al Jazeera“.

19:14 Ukraina: Rusija tęsia puolimą Bachmuto kryptimi

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad rusai tęsia puolimą Bachmuto kryptimi.

Anksčiau Rusijos gynybos ministerija ir kariuomenė pranešė apie užimtus kelis kaimus Donecko srityje (17:26 val. naujiena), tačiau Ukrainos pajėgos teigia, kad rusai, apšaudydami ukrainiečius, bando pagerinti savo pozicijas.

Generalinis štabas skelbia, kad siekdami papildyti esamus dalinių nuostolius, rusai 2023 m. pirmąjį ketvirtį planuoja paankstinti Rusijos aukštųjų karinių mokyklų absolventų baigimo datą.

„Be to, Rusijos teritorijoje vyksta pasiruošimas kitai mobilizacijos bangai, numatytai 2023 m. sausį–vasarį“, – teigia Ukraina.

18:48 Siuntinys su bomba Madride buvo adresuotas Ukrainos ambasadoriui

Trečiadienį Ukrainos ambasadoje Madride sprogęs siuntinys buvo adresuotas ambasadoriui Serhijui Pohorelcevui, teigiama Ispanijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime.

Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas po incidento kalbėjosi su ambasadoriumi. Pasak to paties pareiškimo, sužeistas asmuo buvo ukrainiečių darbuotojas.

Ispanijos užsienio reikalų ministras po incidento išreiškė paramą ir solidarumą.

18:07 Rusijos centrinis bankas nuo kitų metų atšaukia dalį paramos priemonių

Rusijos centrinis bankas teigia, kad nuo sausio 1 d. planuoja atšaukti kelias paramos priemones Rusijos bankams, kurios buvo sukurtos Vakarams įvedus sankcijas dėl pradėto karo Ukrainoje.

Kaip skelbia „Al Jazeera“, nuo šiol Rusijos bankai turės atskleisti savo finansines ataskaitas, be to, jiems nebus pratęstos sušvelnintos užsienio valiutos laikymo taisyklės. Iš bankų ir toliau bus reikalaujama turėti tam tikrą atsargų skaičių.

17:28 G. Landsbergis iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje tikisi saugesnio rytinio flango

Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras, dar iki kitų metų NATO viršūnių susitikimo Vilniuje tikisi „ženklaus progreso“ stiprinant Aljanso rytinį flangą.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, dalyvaudamas NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Bukarešte, G. Landsbergis trečiadienį aptarė saugumo situaciją regione ir su Vyriausiuoju NATO pajėgų Europoje vadu, Jungtinių Valstijų (JAV) generolu Christopheriu Cavoli.

„NATO ministrų susitikimas Bukarešte patvirtino, kad mūsų partneriai saugumo situaciją Europoje bei grėsmes vertina taip pat kaip ir mes. Iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje tikimės ženklaus progreso, stiprinant mūsų priešakinę gynybą ir viso Rytinio flango saugumą“, – po susitikimo su JAV generolu sakė G. Landsbergis, cituojamas ministerijos pranešime.

Lietuvos diplomatijos vadovas antradienį dalyvavo išplėstiniame G 7 susitikime, skirtame paramai Ukrainos energetikos sektoriui koordinuoti.

Ministras šiame susitikime pasisakė trijų Baltijos šalių vardu.

17:26 Rusai teigia užėmę gyvenviečių Donecke

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad jos pajėgos užėmė Andrijivkos kaimą Donecko srityje.

Ministerija nurodė, kad Rusijos kariai tęsė „sėkmingas puolamąsias operacijas, kad išlaisvintų netoliese esančią Vodianės gyvenvietę“.

Tuo metu Rusijos kariuomenė trečiadienį paskelbė užėmusi dvi Rytų Ukrainos gyvenvietes netoli Bachmuto miesto, kurį Maskva bando užimti nuo vasaros. 

„Donecko rajone po puolamųjų veiksmų Rusijos kariai visiškai išvadavo Bilohorivkos ir Peršė Travnios gyvenvietes“, – teigiama Rusijos kariuomenės pranešime.

Bilohorivka yra už 25 km į šiaurę nuo Bachmuto. Peršė Travnios gyvenvietė, kurią ukrainiečiai vadina Ozarianyvka, yra už 20 km į pietus. 

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas šių teiginių nekomentavo.

17:14 A. Blinkenas: NATO svarsto investuoti į sovietinės ginkluotės amunicijos gamybą

NATO svarsto visus būdus, kaip efektyviausiai padėti Ukrainai, todėl ir galvoja apie investicijas į sovietinių laikų ginklų amuniciją, trečiadienį CNN sakė Antony Blinkenas, JAV valstybės sekretorius.

„Ieškome visų galimybių, kad užtikrintume, jog ukrainiečiai gautų tai, ko jiems reikia ir kas jiems gali būti efektyviausia. Kai kurie būdai yra susiję su sovietmečio sistemomis, kurias Ukraina dešimtmečius turėjo savo inventoriuje, ir, pavyzdžiui, galėtume užtikrinti, kad šioms sistemoms būtų skirta amunicija. Kai kuriais atvejais tam gali prireikti pagaminti tai, kas jau kurį laiką nebuvo gaminama. Taigi, mes į visa tai žiūrime įvairiais aspektais“, – teigė A. Blinkenas Bukarešte, kur jis dalyvauja NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.

Sekmadienį laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad NATO svarsto galimybę investuoti į senas gamyklas Čekijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje, kad būtų atnaujinta sovietinės amunicijos gamyba Ukrainos artilerijos arsenalui, kurio didžioji dalis vis dar yra sovietinių laikų.

16:59 Ukraina po sprogimo ambasadoje Madride stiprina savo atstovybių apsaugą

Ukraina trečiadienį paskelbė, kad po sprogimo diplomatinėje atstovybėje Madride sustiprins visų savo ambasadų apsaugą.

Trečiadienį ukrainiečių ambasadoje Ispanijos sostinėje sprogus siuntinyje buvusiai bombai, buvo sužeistas vienas ambasados darbuotojas.

„Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba nurodė sustiprinti visų Ukrainos ambasadų apsaugą", - socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Olehas Nikolenka, užsienio reikalų ministerijos atstovas.

16:52 JK įvedė naujas sankcijas Rusijai

Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministerija paskelbė naują sankcijų Rusijai paketą, į kurį įtraukti Kremliaus pareigūnai ir tarnautojai, skatinę vadinamosios dalinės mobilizacijos idėją ir ją vykdę.

Kaip skelbia „BBC Russian“, į sąrašą pateko Jelena Pamfilova, centrinės rinkimų komisijos vadovė, Denisas Manturovas, Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas, dešimties regionų gubernatoriai, įskaitant Dagestano, Ingušijos ir Kalmukijos vadovus, iš kurių buvo pašaukta nemažai mobilizuotųjų.

16:44 EK vadovė siūlo įkurti specialų teismą Rusijos agresijos nusikaltimams tirti

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, trečiadienį pasiūlė įkurti „specializuotą teismą“, kuris teistų Rusijos aukšto rango pareigūnus už karą Ukrainoje.

„Toliau remdami Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), siūlome įkurti Jungtinių Tautų (JT) remiamą specializuotą teismą Rusijos agresijos nusikaltimui tirti ir už jį persekioti baudžiamąja tvarka“, – vaizdo pareiškime sakė U. von der Leyen.

Daugiau skaitykite čia.

16:30 Po ligoninės apšaudymo Sumuose žuvo paauglys

Kyrylas Tymošenka, Ukrainos prezidento padėjėjas, pranešė, kad po ligoninės apšaudymo Ukrainos šiauriniame Sumų regione žuvo paauglys.

16:16 Vokietija iki kitų metų vasaros apmokys 5.000 Ukrainos karių

Vokietija žada iki 2023 m. vasaros apmokyti 5.000 Ukrainos karių, sako Christine Lambrecht, gynybos ministrė.

Kaip skelbia „The Guardian“, ji taip pat pažadėjo remti Kyjivą, nes Vokietija supranta, kaip svarbu tiekti ginklus nuo agresorės besiginančiai šaliai.

16:10 D. Kuleba tiki sąjungininkų pažadais remti jo šalį, bet prašo tai daryti sparčiau

Trečiadienį Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, pareiškė, kad jo šaliai reikia JAV pagamintų priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“, kad būtų apsaugota jos civilinė infrastruktūra, kurią smarkiai puola Rusija.

Kalbėdamas po susitikimo su NATO užsienio reikalų ministrais Bukarešte, D. Kuleba teigė, kad tiki sąjungininkų pažadais remti jo šalį tiek, kiek reikės, tačiau karinė ir pagalbos parama turi būti teikiama greičiau, skelbia „Reuters“.

Pasak jo, prioritetas yra atsarginės dalys energetikos sektoriui sutvarkyti, oro gynybos sistemos, kad būtų užkirstas kelias būsimiems išpuoliams, ir NATO standartus atitinkantys tankai.

„Jei Vokietija yra pasirengusi suteikti „Patriots“ Lenkijai, o Lenkija yra pasirengusi juos perduoti Ukrainai, tada, manau, Vokietijos vyriausybei sprendimas yra akivaizdus“, – aiškino jis ir pridūrė, kad Kyjivas šiuo klausimu bendradarbiaus su Berlynu.

„Mes laimėsime šį karą, padedami sąjungininkų, ir tapsime NATO nariais, bet tai nereiškia, kad nuo dabar iki to momento, kai tapsime NATO nariais, neturėtų nieko vykti, – sakė jis. – Manome, kad praeityje padarytas klaidas galima ištaisyti 2023 m. Vilniuje.“

15:48 Apšaudytas Chersono miestas

Trečiadienio rytą rusams apšaudžius Chersono miestą žuvo žmogus, taip pat buvo sužeistas 64 m. miesto gyventojas, praneša Jaroslavas Januševičius, Chersono srities policijos departamento vadovas.

„Ryte rašistai smogė Chersono centrui. Jie apgadino kelis gyvenamuosius namus ir medicinos įstaigas, dujotiekį“, – sakoma pranešime.

15:40 JAV valstybės sekretorius: Rusijos strategija bombarduoti energetikos sistemą neveiks

Vladimiras Putinas, Rusijos diktatorius, sutelkė savo „ugnį ir pyktį“ į Ukrainos civilius gyventojus, bombarduodamas Ukrainos energetikos sistemą, ir tai yra strategija, kuri neveiks, trečiadienį pareiškė Antony Blinkenas, JAV valstybės sekretorius.

Kaip jis kalbėjo po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Bukarešte, Rusija energetikos sistemai „smogia stipriai“, skelbia „The Guardian“.

15:33 Ukrainos ambasadoje Madride – siuntinys su bomba

Trečiadienio popietę prie Ukrainos ambasados Madride sprogo siuntinys, kuriame buvo maža bomba.

Kaip pranešė Madrido policija, per sprogimą buvo lengvai sužeistas žmogus.

Policija įjungė antiteroristinį protokolą ir aptvėrė teritoriją, kurioje įsikūrusi ambasada, rašo „Reuters“.

Kol kas ambasada nekomentavo šio įvykio.

15:22 Vyriausybė siūlo nepaprastąją padėtį Rusijos, Baltarusijos pasienyje pratęsti iki kovo 16 d.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė siūlyti Seimui pratęsti nepaprastąją padėtį Rusijos ir Baltarusijos pasienyje iki kovo 16 d. imtinai.

Rugsėjį priimtas analogiškas sprendimas baigs galioti gruodžio 16 d.

Agnė Bilotaitė, vidaus reikalų ministrė, sako, kad nepaprastąją padėtį siūloma pratęsti į užsitęsusią ir nestabilią geopolitinę situaciją, kuri ir toliau „sudaro sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios institucijoms vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą“.

Plačiau skaitykite čia.

15:09 Lietuva atidėjo 13 mln. Eur pagalbai Ukrainai ir Moldovai

Lietuvos vyriausybė pritarė 13 mln. Eur humanitarinės pagalbos paketui, kuriuo siekiama padėti Rusijos užpultos Ukrainos gyventojams, jos energetikos infrastruktūros atkūrimui, saugiam grūdų gabenimui iš šalies bei Moldovai, kuri iš kaimyninės valstybės priima daugybę karo pabėgėlių.

„Šis humanitarinės pagalbos paketas padės atliepti bazinius poreikius žmonių, kurie dėl karo prarado beveik viską. Lietuva taip pat finansiškai parems iniciatyvą „Grūdai iš Ukrainos“, prie kurios jungiasi ir kitos Ukrainos suburtos valstybės bei Europos Komisija“, – vyriausybės pranešime teigė Ingrida Šimonytė, premjerė.

Vyriausybės posėdyje trečiadienį pritarta iš rezervo skirti 8 mln. Eur, kurie numatyti pagalbai Ukrainai ir Moldovai.

Iš jų 2 mln. Eur numatyta skirti iniciatyvai „Grūdai iš Ukrainos“, kuria norima prisidėti užtikrinant sklandų maisto tiekimą iš Ukrainos į pažeidžiamus regionus Afrikoje ir Azijoje.

Dar 4 mln. Eur iš šio humanitarinio paketo skiriami išlaidoms, susijusioms su Ukrainoje dėl karo namų netekusių ir šalies viduje perkeltų žmonių apgyvendinimu ir išlaikymu, šalies energetikos infrastruktūrai.

Moldovai, kuri priėmė daugiausiai karo pabėgėlių Europoje, iš jo numatyta skirti 2 mln. Eur. 

Trečiadienį taip pat pritarta dar 5 mln. Eur skyrimui išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu Pasaulio banko įkurto Ukrainos išlaisvinimo, atsigavimo, rekonstrukcijos ir reformų patikros fondo veikloje, apmokėti. Ši suma skiriama iš valstybės skolintų lėšų.

14:56 Pentagonas: dėl „Patriot“ sistemų Ukrainai suteikimo vis dar yra diskutuojama

Patas Ryderis, JAV gynybos departamento atstovas spaudai, informavo, kad Vašingtonas šiuo metu neplanuoja į Ukrainą siųsti priešraketines sistemas „Patriot“.

„Aptariame įvairias pagalbos Ukrainai galimybes. Nuolat konsultuojamės su Ukrainos partneriais ir kitais sąjungininkais. Pagalba oro gynybos srityje išlieka JAV gynybos departamento ir tarptautinės bendruomenės prioritetu. Kalbant apie „Patriot“ sistemas, šiuo metu neplanuojame jų tiekti Ukrainai. Tačiau, kartoju, diskusijos šiuo klausimu bus tęsiamos“, – sakė P. Ryderis, kurį citavo „BBC Russian“.

Pasak jo, tokioms sudėtingoms sistemoms valdyti ir prižiūrėti reikalingas aukštos kvalifikacijos personalas.

„Kai kalbama apie tam tikrą techniką, pavyzdžiui, „Patriot“ sistemą, M1 tankus ar pažangius naikintuvus, tai yra ginkluotė, kuriai reikia gana daug palaikymo, priežiūros ir mokymo. Nė viena iš šių sistemų neveikia „įjunk ir veiks“ principu. Negalima jų tiesiog nusiųsti į mūšio lauką ir pradėti naudoti“, – tikino Pentagono atstovas.

Anksčiau Jurijus Ihnatas, Ukrainos oro pajėgų atstovas, minėjo, kad šalies kariai galėtų per savaitę išmokti naudotis „Patriot“ sistemomis.

14:41 Ukrainos energetikos ministras: padėtis kasdien gerėja

Hermanas Haluščenka, Ukrainos energetikos ministras, pareiškė, kad jo šalies energetikos padėtis „kasdien gerėja“.

H. Haluščenka pridūrė, kad be naujų oro antskrydžių bangų „artimiausiu metu galėsime stabilizuoti ir atsisakyti elektros tiekimo nutraukimų“ vartotojams, rašo CNN.

Jis taip pat aiškino, kad šalies strategija nėra vien tik atkurti elektros tinklus, bet ir juos modernizuoti.

Ukrainos valstybinė energetikos operatorė „Ukrenergo“ trečiadienį pranešė, kad 11 val. vietos laiku šalies elektros deficitas siekė 27%.

14:21 VŽ paaiškina, kas atsitiks su prekyba rusiška nafta po gruodžio 5 d.

Vakarams tebediskutuojant dėl naftos kainų lubų, kitą savaitę įsigalioja ES dar prieš pusmetį paskelbti apribojimai šios energetinės žaliavos importui iš Rusijos. Kartu turėtų įsigalioti ir Vašingtono draudimas atlikti mokėjimus Rusijai už energijos produktus.

Šiame straipsnyje VŽ paaiškina, kas atsitiks su prekyba rusiška nafta po gruodžio 5 d.

14:19 Ukrainoje pabrango „Starlink“ įrenginiai

Ukrainoje beveik dvigubai pabrango ryšio įrenginiai „Starlink“, nes Rusijai užpuolus šalies elektros energijos tinklus, ėmė strigti mobiliojo ryšio tinklai ir padidėjo „SpaceX“ gaminamų palydovinio ryšio įrenginių paklausa.

Kaip skelbia „Financial Times“, Ukrainos vartotojams „Starlink“ pabrangs iki 700 USD, skelbiama bendrovės interneto svetainėje. Įrenginys pabrango daugiau nei 385 USD, rodo ekrano kopijos su ankstesnių kainų duomenimis, kuriais pasidalijo šalies vartotojai.

Pastaruoju metu „Starlink“ mėnesio abonemento kaina vartotojams svyravo: rugpjūčio 24 d., Ukrainos nepriklausomybės dieną, ji sumažėjo nuo maždaug 100 iki 60 USD, o dabar pakilo iki 75 USD.

Kainos taip pat pakilo kaimyninėje Lenkijoje, tačiau Slovakijoje ir daugumoje kitų Europos šalių „Starlink“ kainuoja kiek ir anksčiau.

14:09 EK patikslinimas – 100.000 Ukrainos karių ir žuvo, ir buvo sužeisti

Po to, kai trečiadienį išplatintame Uruslos von der Leyen, Europos Komisijos vadovės, pareiškime buvo pažymėta, kad nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo per 20.000 Ukrainos civilių ir daugiau kaip 100.000 karių, Dana Spinant, EK politinės komunikacijos direktorė, patikslino, kad šie skaičiai apima ne tik žuvusiuosius, bet ir sužeistuosius.

„Ačiū tiems, kurie atkreipė dėmesį į ankstesnėje šio vaizdo įrašo versijoje (dabar įrašas pataisytas, o klaidinantis yra ištrintas – VŽ) esantį skaičių netikslumą. Iš išorės šaltinių naudotas įvertinimas turėjo būti apie aukas, t. y. ir žuvusiuosius, ir sužeistuosius, ir turėjo parodyti Rusijos brutalumą“, – rašė D. Spinant savo „Twitter“ paskyroje.

Pasak Bohdano Seniko, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Viešųjų ryšių departamento vadovo, žuvusiųjų ir sužeistų skaičius yra konfidenciali informacija, todėl jis negali nei patvirtinti, nei paneigti šio skaičiaus.

14:03 Ukrainos valstybės skola per 10 šių metų mėnesių išaugo 41%

Ukrainos valstybės skola sausio–spalio mėnesiais išaugo 41,1% iki 3,771 trln. UAH, skelbia „Ukrinform“, remdamasi šalies centrinio banko duomenimis.

Vien tik per praėjusį mėnesį ši suma padidėjo 183,5 mlrd. UAH, arba 5 mlrd. USD.

Ukraina praėjusį mėnesį gavo 2 mlrd. Eur paskolą biudžeto deficitui dengti iš Europos Sąjungos, 1,3 mlrd. USD – iš Tarptautinio valiutos fondo, 0,5 mlrd. USD – iš Pasaulio banko, 550 mln. Eur – iš Europos investicijų banko.

Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, 2022 m. Ukrainos BVP bus apytikriai 35% menkesnis nei praėjusių metų, bet kitąmet ekonomika augs 3,5%. Kita vertus, prognozės ateinantiems metams laikantis prielaidos, kad karas šalyje kitąmet taps mažiau intensyvus, o solidi išorinė finansinė parama išliks.

13:41 Maskva Zaporižios AE vadovu paskyrė jos vyriausiąjį inžinierių

Maskva paaukštino Zaporižios atominės elektrinės (AE) vyriausiąjį inžinierių Jurijų Černičiuką, paskirdama jį šios AE vadovu, pranešė Rusijos branduolinės energetikos agentūra „Rosenergoatom“.

Šios pareigos buvo laisvos nuo spalio mėnesio, kai, Kyjivo teigimu, AE vadovą Igorį Murašovą pagrobė Rusijos pajėgos.

Didžiausią Europoje atominę elektrinę, esančią Ukrainos rytuose, rusai užėmė kovo mėnesį. 

Nuo rugsėjo Zaporižios AE negamina elektros energijos, tačiau ją vis dar valdo ukrainiečių darbuotojai, kad būtų užtikrintas elektrinės saugumas. Spalį Maskva pareiškė, kad elektrinės kontrolę perima Rusijos branduolinės energetikos institucijos. Kyjivas teigia, kad šis žingsnis yra neteisėtas.

13:37 G. Nausėda: EK siūlymas įkurti specialų teismą Rusijai – žingsnis tikslo link

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį žingsniu tikslo link pavadino Europos Komisijos (EK) siūlymą įkurti „specializuotą teismą“ Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti.

Lietuva ir kelios kitos regiono šalys kurį laiką ragina Vakarų partnerius steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, kuris leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Pasak G. Nausėdos, EK sureagavo „į susikaupiančią kritinę masę valstybių, kurios reikalauja šitokio teisinio sprendimo“.

„Galvoju, kad sekantis žingsnis bus – diskutavimas apie šią idėją visos Europos Sąjungos mastu, įtraukiant ir Jungtines Tautas, – sakė prezidentas. – Turime reikalą ne tik su karo nusikaltimais, bet ir su agresijos nusikaltimu – noru okupuoti kitą valstybę ir ją sunaikinti.“

Baltijos šalys sako, kad specialusis tribunolas padėtų užkamšyti dabartinį teisinį vakuumą.

13:25 S. Šoigu: kitąmet prioritetas – branduolinės ginkluotės infrastruktūra  

Rusijos gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad 2023 m. šalis daugiausia dėmesio skirs branduolinės ginkluotės infrastruktūrai.

Pasak Sergejaus Šoigu, tai bus Rusijos prioritetas kitais metais.

„Rengiant 2023 m. svarbiausių statybos objektų sąrašą, ypatingas dėmesys bus skiriamas statyboms, svarbioms strateginėms branduolinėms pajėgoms“, – naujienų agentūra RIA citavo S. Šoigu.

Rusija pirmadienį atidėjo derybas su JAV dėl branduolinės ginkluotės, sakydama, kad jos perkeliamos, tačiau nenurodydama jokių atidėjimo priežasčių. Dabartinė sutartis nustos galioti 2026 m.

S. Šougu taip pat sakė, kad per du mėnesius nuo Vladimiro Putino įsakymo dėl dalinės mobilizacijos paskelbimo buvo apmokyta 300.000 rezervistų, įskaitant savanorius. Jis teigė, kad Rusijoje ir Baltarusijoje tam buvo naudojama daugiau kaip 100 mokymo stovyklų.

13:16 Čečėnijos lyderis: popiežius Pranciškus tapo propagandos auka

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas trečiadienį pareiškė, kad popiežius Pranciškus „tapo propagandos auka“.

R. Kadyrovo pareiškimas pasirodė po to, kai pirmadienį paskelbtame interviu pontifikas pasakė, kad kai kurie „žiauriausi“ Rusijos pajėgų Ukrainoje veikėjai „yra ne rusų tradicijos“ atstovai, o mažumos, tokios kaip „čečėnai, buriatai ir kiti“.

„Čečėnijos pajėgų gretose visi yra labai tikintys, – sakė R. Kadyrovas. – Kiekvienas kovotojas žino, kad karo metu negalima pamiršti garbės, orumo ir net pagarbos priešui.“

„Gėda, kad pasaulinio garso religinė asmenybė nežino apie musulmonų požiūrį į priešą“, – pareiškė jis. 

13:02 JK ir Ukraina pasirašo susitarimą dėl skaitmeninės prekybos

Jungtinė Karalystė (JK) pasirašys naują skaitmeninės prekybos susitarimą su Ukraina, kuris suteiks šiai šaliai galimybę naudotis JK finansinėmis paslaugomis.

Susitarimą trečiadienį pasirašo Ukrainos premjero pirmoji pavaduotoja Julija Svyrydenko ir JK prekybos sekretorė Kemi Badenoch. 

Teigiama, kad šiuo susitarimu, kuris grindžiamas panašiu šių metų pradžioje sudarytu susitarimu tarp JK ir Singapūro, bus remiama skaitmeninė prekyba per tarpvalstybinių duomenų srautų palengvinimą.

Kaip praneša „PA Media“, skaitmeninė prekyba laikoma ypač svarbia vykstant dabartiniam karui su Rusija, nes dėl kovų ir infrastruktūros pažeidimų fizinė prekyba tampa sudėtingesnė.

Susitarimu taip pat sudaromos sąlygos glaudesniam JK ir Ukrainos bendradarbiavimui kibernetinio saugumo ir naujų technologijų srityje.

12:34 Patikslintas EK vadovės pareiškimas – žuvusiųjų skaičiaus nebeliko 

Nors trečiadienį išplatintame Europos Komisijos vadovės Uruslos von der Leyen pareiškime iš pradžių buvo pažymėta, kad nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo per 20.000 Ukrainos civilių ir daugiau kaip 100.000 karių, patikslintame pranešimo variante nei vieno iš skaičių nebeliko.

12:29 Ukrainos saugumas krėtė dar vieną vienuolyną

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė, kad atlieka kratą viename iš su Maskva susijusių vienuolynų Mukačevo mieste Zakarpatijos srityje, siekdama užkirsti kelią galimai „ardomajai Rusijos specialiųjų tarnybų veiklai Ukrainoje“.

Teisėsaugos pareigūnai tikrino neįvardyto vienuolyno teritoriją, ieškodami antiukrainietiškos propagandos, taip pat tikrino darbuotojus dėl jų dalyvavimo „neteisėtoje veikloje, kenkiančioje Ukrainos valstybiniam suverenitetui“, sakoma pranešime, kurį cituoja „Kyiv Independent“. 

Lapkričio 28 d. ir 27 d. SBU reidai vyko atitinkamai Pochajevo dvasinėje seminarijoje Ternopolio srityje ir Ukrainos stačiatikių bažnyčios-Maskvos patriarchato Ivano-Frankivsko vyskupijoje. Anksčiau kratos taip pat atliktos Maskvos patriarchato kontroliuojamos Kyjivo Pečorų lauros, esančios pačiame Ukrainos sostinės centre, didžiuliame komplekse. Visose šiose vietose buvo rasta spausdintų ir elektroninių dokumentų su prorusiškais ideologiniais pranešimais.

12:12 V. Zalužnas: Ukrainos oro pajėgos sunaikina 80% priešiškų taikinių

Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikina apie 80% taikinių, trečiadienį teigė šalies kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, sveikindamas oro pajėgų karius ir personalą su profesine švente.

Jo teigimu, „per devynis didelio masto karo mėnesius oro pajėgų radiotechnikos padaliniai aptiko ir palydėjo daugiau kaip 240.000 priešo oro taikinių. Apie 80% sunaikinta mūsų ugnimi“.

Vadas pažymėjo, kad tai šimtai tūkstančių išgelbėtų gyvybių ir išsaugota infrastruktūra.

11:37 Latvija: Ukraina turėtų turėti galimybę smogti kariniams objektams Rusijoje

Ukraina, atremdama išpuolius prieš jos kritinę infrastruktūrą, turėtų turėti galimybę laisvai smogti kariniams objektams Rusijoje, pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

„Turėtume leisti ukrainiečiams naudoti ginklus, kuriais būtų galima smogti į raketų aikšteles arba aerodromus, iš kurių vykdomos tos operacijos“, – sakė jis antradienį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Bukarešte kuluaruose. Jį cituoja „Bloomberg“.

Ministras pridūrė, kad sąjungininkai „neturėtų baimintis“ eskalacijos.

Nors JAV nenustatė apribojimų, kaip Ukrainai naudoti ginklus, jos iki šiol atsisakė siųsti ginklus, kurių veikimo nuotolis būtų pakankamas, kad būtų galima smogti Rusijos viduje.

11:30 Donecko srityje žuvo 5 civiliai, 15 sužeista

Per Rusijos smūgius Donecko regione antradienį žuvo mažiausiai penki civiliai gyventojai.

Trečiadienį paskelbtame pareiškime Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka nurodė, kad du žmonės žuvo Bachmuto mieste, dar du – Drobyševėje ir vienas – Lymane.

Jis pridūrė, kad dar 15 žmonių buvo sužeisti.

10:45 EK vadovė: siūlome įkurti specialų teismą „teisti už Rusijos nusikaltimus“

ES siūlo įsteigti specializuotą teismą, remiamą Jungtinių Tautų, „kuris tirtų Rusijos agresijos nusikaltimus ir vykdytų baudžiamąjį persekiojimą“, pranešė Europos Komisijos vadovė U. von der Leyen.

„Esame pasirengę pradėti bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, kad šis specializuotas teismas gautų plačiausią galimą tarptautinę paramą“, – sakė ji.

10:40 Briuselis siūlo planą konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą

Europos Komisija (EK) trečiadienį pranešė, kad pasiūlė planą, kaip konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą, siekiant nubausti Maskvą už invaziją į Ukrainą.

„Užblokavome 300 mlrd. Eur Rusijos centrinio banko atsargų ir įšaldėme 19 mlrd. Eur Rusijos oligarchų pinigų“, – sakė EK vadovė Ursula von der Leyen.

Jos teigimu, artimiausiu metu ES ir jos partneriai galėtų valdyti šias lėšas ir jas investuoti. Pajamos būtų skirtos Ukrainai, kad galiausiai būtų kompensuota šaliai padaryta žala.

Pasak U. von der Leyen, EK Ukrainos patirtą žalą vertina 600 mlrd. Eur.

„Kartu su partneriais rengsime tarptautinį susitarimą, kad tai taptų įmanoma. Ir kartu galime rasti teisinių būdų, kaip tai pasiekti“, – sakė ji.

10:16 Rusijos regione, besiribojančiame su Ukraina, naftos bazėje kilo gaisras

Rusijos Briansko srityje netoli sienos su Ukraina trečiadienį dega naftos saugykla, pranešė vietos gubernatorius. 

„Suražo rajone dega rezervuarai su naftos produktais. Įvykio vietoje dirba ugniagesių ir gelbėtojų komandos“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė gubernatorius Aleksandras Bogomazas. Jis nenurodė, kas galėjo sukelti gaisrą. 

Pasak A. Bogomazo, gaisras apima 1.800 kv. m plotą. Gubernatorius pridūrė, kad pranešimų apie aukas nėra. 

Kiek vėliau valstybinė naujienų agentūra TASS, cituodama gebėjimo tarnybas, paskelbė, kad gaisras išplito 4.000 kv. m plote. 

Tuo metu „Izvestija“ praneša, kad, preliminariais duomenimis, į naftos bazę pataikė amunicija, numesta iš bepiločio orlaivio. 

09:51 Italijos ministras: Europa turi apriboti rusų įtaką Balkanuose  

Trečiadienį prieš antrąją NATO susitikimų Bukarešte dieną Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pareiškė, kad Europa turėtų sustiprinti savo buvimą Vakarų Balkanuose, kad apribotų Rusijos įtaką.

„Stabilumas Vakarų Balkanuose yra svarbus taikai. Turime sustabdyti rusus Vakarų Balkanuose, mums reikia daugiau Europos“, – sakė A. Tajani, kurį cituoja „Reuters“.

09:39 JK: Kremliaus kritikams didėja persekiojimo grėsmė

Jungtinės Karalystės (JK) Gynybos ministerija savo kasdien atnaujinamoje žvalgybos informacijoje atkreipia dėmesį į naująjį Rusijos užsienio agentų įstatymą, kuris bus naudojamas siekiant susidoroti su kritikais ir disidentais.

Vladimiras Putinas pakeitė 2012 m. galiojusį įstatymą, kad būtų galima skelbti vadinamųjų „užsienio agentų“ asmens duomenis, įskaitant adresą, o tai reiškia, kad jie gali būti persekiojami.

Įstatymas įsigalios ketvirtadienį.

Anksčiau „užsienio agentais“ buvo skelbiami tik asmenys, kurie, Kremliaus teigimu, gavo finansinę paramą iš užsienio, o nuo šiol – ir tie, kurie, valdžios nuomone, patiria užsienio veikėjų „įtaką ar spaudimą“.

Anot JK, Kremlius greičiausiai veikia prevenciškai, kad užkirstų kelią didesnei nesantaikai šalies viduje, karui tebesitęsiant ir vis labiau veikiant kasdienį rusų gyvenimą.

09:21 Kaliningradas išnaudojo kai kurių sankcionuotų statybinių prekių kvotas 

Rusijos Kaliningrado sritis jau išnaudojo iki metų pabaigos Europos Sąjungos nustatytas sankcionuotų kai kurių statybinių prekių kvotas, o dalies kitų prekių kvotos artėja prie pabaigos, remdamasis rusų žiniasklaida praneša portalas delfi.lt.

Teigiama, kad Kaliningradas geležinkeliu nebegali atsigabenti portlandcemenčio, šlako vatos ir valcuoto metalo, nearmuoto stiklo, medienos ir kitų medžiagų.

Anot Rusijos pareigūnų, artimiausiu metu baigsis dar kelių kategorijų krovinių gabenimo kvotos: natrio bikarbonato, mineralinių trąšų ir stiklinės taros.

Nurodoma, kad šių ir kitų medžiagų transportavimas bus vykdomas jūra.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad prekių gabenimas vyksta sklandžiai ir pagal nustatytą tvarką.

09:14 Ukraina: nukauta dar 500 Rusijos karių 

Per pastarąją parą ukrainiečiai nukovė 500 Rusijos karių, praneša Ukrainos pajėgų Generalinis štabas. Taip pat sunaikinti 3 tankai, 6 šarvuočiai, viena artilerijos sistema, 7 dronai ir kt. 

08:52 V. Zelenskis: padėtis fronte sudėtinga

„Padėtis fronte sudėtinga. Nepaisant itin didelių Rusijos nuostolių, okupantai vis dar bando žengti į priekį Donecko srityje, įsitvirtinti Luhansko srityje, judėti Charkivo srityje, kažką planuoja pietuose“, – naktį „Telegram“ platformoje rašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Tačiau, anot jo, ukrainiečiai laikosi ir neleidžiame rusams įgyvendinti jų ketinimų: „Jie sakė, kad užims Donecko sritį pavasarį, vasarą, rudenį. Šią savaitę jau prasideda žiema. Jie ten iššvaistė savo reguliariąją kariuomenę, kasdien praranda šimtus mobilizuotųjų ir samdinių“.

„Šiais metais Rusija neteks šimto tūkstančių žuvusių savo karių ir tik Dievas žino, kiek samdinių. O Ukraina atsilaikys. Ir pasaulis darys viską, kad visi kalti dėl šio nusikalstamo karo būtų patraukti atsakomybėn“, – teigė Ukrainos prezidentas.

08:21 Zaporižios rajone rusai pataikė į dujų paskirstymo punktą

Rusai naktį smogė Zaporižios rajonui, raketos pataikė į dujų paskirstymo punktą, kilo gaisras, „Telegram“ platformoje pranešė Zaporižios regiono vadovas Oleksandras Staruchas.

Jo teigimu, gaisras buvo greitai užgesintas, tačiau trys gatvės liko be dujų. Žmonės nenukentėjo.

Tuo metu Dnipro srities vadovas Valentinas Rezničenka pranešė, kad rusai šį rytą iš „Grad“ ir sunkiosios artilerijos apšaudė Nikopolį ir Marganeco bendruomenę. „Ten skriejo beveik 30 sviedinių“, – „Telegram“ platformoje rašė jis ir pažymėjo, kad žmonės nenukentėjo.

08:07 Ukraina: atremtas puolimas prie 6 gyvenviečių

Ukrainos kariuomenė atrėmė Rusijos puolimą prie 6 gyvenviečių Donecko ir Luhansko srityse, trečiadienio ryto suvestinėje rašo Ukrainos pajėgų Generalinis štabas.

Jo teigimu, per pastarąją parą Ukrainos pajėgos atrėmė Rusijos puolimą prie Stelmachivkos Luhansko srityje ir Bilohorivkos, Marinkos, Bachmutsko, Pervomaisko ir Nevelsko Donecko srityje.

Ukrainos aviacija, pasak Generalinio štabo, sudavė 15 smūgių rusų personalo, ginklų ir karinės įrangos koncentracijos vietoms ir du smūgius Rusijos priešlėktuvinių raketinių sistemų pozicijoms. Ukrainos kariai taip pat smogė Rusijos artilerijos sistemoms ir numušė tris „Orlan-10“ tipo dronus.

07:24 ISW: rusai pasiekė nežymių laimėjimų prie Bachmuto

Antradienį Rusijos pajėgos pasiekė nežymių laimėjimų aplink Bachmutą, tačiau mažai tikėtina, kad jos judėjo pirmyn tokiu tempu, kaip teigė rusiški šaltiniai, naujausioje apžvalgoje pažymi JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW). Jo teigimu, iš vaizdų, kurių geolokacija patikrinta, matyti, kad Rusijos pajėgos nežymiai pasistūmėjo į pietryčius nuo Bachmuto.

Anot ISW, kai kurie Rusijos karo tinklaraštininkai pateikė nepagrįstų teiginių, kad Rusijos pajėgos pralaužė Ukrainos gynybos liniją į pietus nuo Bachmuto palei greitkelį T0513, kad galėtų judėti link Časiv Jaro, tačiau tokie teiginiai greičiausiai yra tęstinės Rusijos informacinės operacijos dalis. ISW ir toliau vertina, kad greitos Bachmuto apsupimo grėsmės nėra.

ISW taip pat rašo, kad Rusijai toliau trūksta įrangos ir kyla sunkumų aprūpinant mobilizuotus karius. Ekspertai pažymi, kad vienas žymus Rusijos karo tinklaraštininkas teigė, jog Rusijos pajėgos turėtų naudoti Antrojo pasaulinio karo laikų artileriją ir pigią, prastesnės kokybės karinę įrangą, kad išspręstų Rusijos karių aprūpinimo problemas.

07:18 Žiniasklaida: JAV svarsto „Wagner“ bendrovę paskelbti teroristine organizacija

JAV administracija svarsto, ar Rusijos privačią karinę bendrovę „Wagner Group“, kontroliuojamą artimo Vladimiro Putino sąjungininko Jevgenijaus Prigožino, paskelbti teroristine organizacija, pranešė „Bloomberg“, remdamasis dviem su šiuo klausimu susipažinusiais asmenimis.

Toks sprendimas leistų JAV pradėti baudžiamąjį persekiojimą prieš grupę ir jos narius, taip pat areštuoti jos turtą visame pasaulyje. Pasak šaltinių, galutinis sprendimas šiuo klausimu dar nepriimtas. Baltieji rūmai ir JAV Valstybės departamentas komentarų nepateikė.

Vašingtonas siekia pažaboti „Wagner“ samdinių dalyvavimą Rusijos kare prieš Ukrainą ir pasipriešinti jų didėjančiai įtakai Afrikoje. „Wagner Group“ ir jos įkūrėjui Jevgenijui Prigožinui JAV, ES ir Jungtinė Karalystė jau taiko sankcijas.

07:06 Rusijos opozicijos atstovai Vilniuje rengia antikarinę konferenciją

Rusų demokratai Vilniuje trečiadienį rengia antikarinę konferenciją, skirtą aptarti naują realybę, susijusią su Rusijos karu Ukrainoje.

Buvę rusų politikai, politologai, žurnalistai, pilietinės visuomenės atstovai, rašytojai, teisininkai, ekonomistai, sociologai drauge su Lietuvos politikais aptars antikarines iniciatyvas Europoje, Vakarų vaidmenį Ukrainos kare, tarptautinio tribunolo būtinybę ir naujų sankcijų poreikį.

Taip pat bus kalbama apie rusų opozicionierių veiksmus karo sąlygomis, vyks diskusija „Rusiškoji kaltė“.

Konferenciją Lietuvos sostinėje organizuoja Laisvosios Rusijos forumas.

Planuojama, kad renginyje dalyvaus vienas iš Rusijos opozicijos lyderių Garis Kasparovas, buvęs Dūmos deputatas Dmitrijus Gudkovas, politinis emigrantas Danilas Konstantinovas, Kremliaus režimo uždarytos žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ narys Sergejus Davidis, verslininkas Leonidas Nevzlinas, nužudyto saugumo pareigūno Aleksandro Litvinenkos našlė Marina Litvinenko, Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Olegas Dunda, kiti.