Ukraina skelbia baigianti atsikovoti Kinburno neriją kairiajame Dniepro krante; Sevastopolio gubernatorius praneša, kad Krymas puolamas dronais

• Jungtinė Karalystė perdavė Ukrainai patobulintų didelio tikslumo raketų „Brimstone 2“, pranešė britų leidinys „The Telegraph“.
• Britų žvalgyba mano, kad rusų Juodosios jūros laivynui Novorosyjiske kilo pavojus.
• Ukrainos saugumas atliko kratas Pečorų lauroje – Kyjivo ortodoksų vienuolyne. Taip pat ėmėsi „saugumo priemonių“ dviejuose vienuolynuose ir vyskupijoje Rivnės srityje.
• EK paruošė 2,5 mlrd. Eur paramos paketą Ukrainai, JAV Iždo departamentas skirs naują 4,5 mlrd. USD paramos paketą Ukrainai.
• Europos Parlamento nariai ragina ES paskelbti „Wagner“ bendrovę teroristine.

Pirmadienio įvykius galite rasti čia. 

[infogram id="d4d83017-6c3c-49a3-b6a1-bd916a770406" prefix="2ah" format="interactive" title="2022-11-21 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

Antradienio įvykių juostą pildyti baigėme. Kviečiame Rusijos akro Ukrainoje įvykius kartu sekti rytoj nuo 7 val.

21:53 Otava skelbia naujas sankcijas Baltarusijai

Baltarusijos opozicijos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai viešint Kanadoje ir per susitikimą su šios šalies ministru pirmininku Justinu Trudeau rengiantis prašyti didesnės paramos Baltarusijos pilietinei visuomenei, Otava antradienį paskelbė naujų sankcijų Baltarusijos prokremliškiems pareigūnams.

Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą apkaltino „leidus Rusijai naudoti savo teritoriją kaip placdarmą pasibaisėtinoms Maskvos atakoms prieš Ukrainą“.

Tai darydamas, Minsko režimas „Rusijos režimui suteikia galimybę vykdyti žmogaus teisių pažeidimus tokiose vietovėse kaip Buča, Iziumas ir Mariupolis ir prisideda prie milijonų žmonių visame pasaulyje skausmo ir kančių, kurias lėmė tai, kad prezidentas Putinas maistą ir energiją pavertė ginklu“, pažymėjo ministrė pranešime spaudai.

Į Kanados sankcijų sąrašą buvo įtraukti 22 Baltarusijos pareigūnai ir 15 bendrovių, veikiančių karinės pramonės, technologijų, inžinerijos, bankininkystės ir geležinkelių sektoriuose. Dabar į šį sąrašą įtraukta daugiau kaip 100 fizinių ir juridinių asmenų.

21:43 16 JAV senatorių ragina Pentagoną persigalvoti ir suteikti Ukrainai ilgo nuotolio dronų

Atvirame laiške prezidentui Joe Bidenui ir Pentagonui, kurį pasirašė 16 (iš 100) JAV Senato rūmų narių iš abejų partijų, raginama paaiškinti savo sprendimą ir persigalvoti dėl ilgo nuotolio dronų „MQ-1C Gray Eagle“ ir suteikti jų prašiusiai Ukrainai, rašo „Sky News“.

21:10 Pasaulio bankas žada naują 4,5 mln. USD paramos paketą Ukrainai

Pasaulio bankas pažadėjo skirti naują 4,5 mln. USD vertės paramos paketą Ukrainai, rašo CNN.

Parama bus skirta palaikyti gyvybiškai svarbias paslaugas ir valstybės institucijų funkcijas.

„Tęsiantis karui ir plečiantis infrastruktūros destrukcijai, mūsų ryžtas suteikti skubią pagalbą Ukrainos žmonėms išlieka toks pat stiprus, kaip ir anksčiau“, – teigė Davidas Malpassas, Pasaulio banko prezidentas.

20:19 Keltų eismas Sevastopolyje atnaujintas

„RIA Novosti“, Rusijos valstybinė naujienų agentūra, skelbia, kad susisiekimas vandens keltais Sevastopolyje buvo atnaujintas.

Jis buvo sustabdytas, kaip manoma, dėl Ukrainos pajėgų vykdytų atakų pusiasalio teritorijoje.

20:01 Ukraina skelbia baigianti atsikovoti Kinburno neriją kairiajame Dniepro krante

Ukrainos pajėgos baigia atsikovoti pietuose esančią Kinburno neriją iš Rusijos pajėgų, pranešė Mykolajivo regiono administracijos vadas Vitalijus Kimas.

Kinburno nerija yra siauras pusiasalio ruožas, kuris prasideda rusų tebenukontroliuojamame kairiajame Dniepro krante ir tęsiasi kone iki pat Mykolajivo regiono, sudarydamas Dniepro žiočių įlanką. Pati nerija priklauso Mykolajivo apskričiai.

„Baigiame atkurti pilną regiono kontrolę. Nerijoje liko tik trys gyvenvietės ir šis regionas bus pilnai išlaisvintas nuo karo veiksmų“, – skelbė V. Kimas.

Ukrainos gynybos ministerija šią savaitę oficialiai patvirtino, kad ginkluotosios pajėgos vykdo užduotis šiose teritorijose.

19:26 Sevastopolyje sustabdytas keltų eismas

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ skelbia, kad Sevastopolyje laikinai sustabdytas eismas vandens keltais.

Oficiali tokio sprendimo priežastis įvardinta nebuvo.

19:00 Sevastopolio gubernatorius: Krymas puolamas dronais

Michailas Razvožajevas, Krymo gubernatorius, teigė, kad pusiasalis yra puolamas dronais, kuriuos bando numušti Rusijos oro gynybos pajėgos, rašo portalas „Meduza“.

„Vyksta puolimas dronais. Preliminaria informacija, jau numušti du dronai. Visos pajėgos yra įspėtos ir pasiruošusios. Jokie civiliniai objektai nebuvo pažeisti. Prašau išlikti ramiems“, – savo „Telegram“ paskyroje rašė jis.

18:28 JAV Iždo departamentas skirs 4,5 mlrd. USD paramos Ukrainai

JAV Iždo departamento sekretorė Janet Yellen paskelbė apie 4,5 mlrd. USD vertės neatlygintinos paramos paketą Ukrainai, rašo „BBC Russian“.

„Jungtinės Valstijos tęs besąlyginę paramą Ukrainai, skirdamos papildomą 4,5 mlrd. USD neatlygintinos paramos paketą pagal Tiesioginės biudžeto paramos susitarimą. Suma bus pradėta dalinti artimiausiomis savaitėmis“, – teigė J. Yellen.

Parama bus skirta valstybinių įstaigų darbuotojų, tokių kaip mokytojai, gydytojai ir pareigūnai, atlyginimų mokėjimams ir kitai paramai.

17:54 Japonija skirs Ukrainai generatorių ir saulės žibintų už 2,5 mln. Eur

Japonijos vyriausybė paskelbė skirsianti Ukrainai elektros generatorių ir saulės žibintų už 2,5 mln. Eur, rašo „The Guardian“.

„Didelio masto elektros trikdžiai pastebimi įvairiose Ukrainos vietose dėl sunaikintos energetikos infrastruktūros. Žiemai darantis vis vėsesnei ir dienoms trumpėjant, ši parama turi ypatingos svarbos padėti pasiruošti tiems, kas negali naudotis šildymu ir šviesa dėl sukeltų trikdžių“, – teigiama Japonijos vyriausybės pranešime.

17:18 Suomija atsisako rusiško branduolio kuro

Suomijos valstybinė energetikos kompanija „Fortum“ pranešė atsisakanti rusiško branduolinio kuro Lovisos atominei elektrinei, o jį pakeis amerikietišku, antradienį skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“.

Plačiau apie tai rašoma čia.

16:58 EP planuoja „Wagner“ priskirti prie teroristinių organizacijų

Leidinys „Politico“ skelbia, kad Europos Parlamento nariai iš įvairių partijų ketina pristatyti iniciatyvą pripažinti Rusijos privačią karo samdinių kompaniją „Wagner“ kaip teroristinę organizaciją.

16:43 Ukraina mano, kad Rusija antru šaukimu planuoja pakviesti iki 700.000 šauktinių

Antonas Gerasčenko, Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas užsienio klausimais, teigė, kad Rusija planuoja antrąją šaukimo į kariuomenę bangą, kurios metu ketinama pakviesti apie 500.000-700.000 naujų šauktinių.

Rugsėjo mėnesį Rusijos lyderis Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę mobilizaciją“ ir pranešė šaukiantis 300.000 karių tarnybai Ukrainoje.

16:27 EK paruošė 2,5 mlrd. Eur paramos paketą Ukrainai

Europos Komisija paruošė išmokėjimui 2,5 mlrd. Eur vertės pagalbos paketą Ukrainai, iš bendrai numatytos 18 mlrd. Eur finansinės sumos, kurią ketinama perleisti palaipsniui, pranešė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Planuojame skirti 18 mlrd. Eur 2023 reguliariu finansavimu. Jis skirtas skubiems remonto ir atstatymo darbams, kuris prisidės prie visos šalies atstatymo“, - skelbė pirmininkė ir pabrėžė, kad ES palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės.

15:59 „Gazprom“ kaltina Ukrainą savinantis Moldovai skirtas dujas, grasina riboti tiekimą

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ antradienį pareiškė, kad Ukraina nukreipia dalį per šalį į Moldovą einančio gamtinių dujų tranzito ir pagrasino apriboti tiekimą pagrindiniu dujotiekiu į Europą.

Plačiau apie tai rašoma čia.

15:16 Britų žvalgyba: rusų laivynui Novorosyjiske kilo pavojus

Jungtinės Karalystės žvalgyba savo naujausioje ataskaitoje apie Rusijos karo Ukrainoje eigą skelbia, kad Rusijos „Juodosios jūros laivynui Novorosyjisko bazėje kilo pavojus, kai lapkričio 18 dieną uosto naftos saugojimo terminale kilo didelis sprogimas.

Britų žvalgyba mano, kad būtent čia Rusija perkėlė savo povandeninių laivų flotilę iš Krymo uostų po to, kai Ukraina vasarą atakavo bazes Sevastopolyje.

Smūgis naftos saugojimo terminalui uosto teritorijoje rodo, kad Rusijos karinis laivynas ir čia nebegali būti saugus. Taip pat skelbiama, kad po sprogimo ant Kerčės tilto kariuomenės daliniai yra logistiškai aprūpina mi per jūrą būtent iš Novorosyjisko uosto.

Kol kas detalių apie ataką lapkričio 18 dieną nėra žinoma daug, tačiau tai demonstruoja Ukrainos pajėgumą smogti šioje vietoje, o tai dar labiau komplikuos Rusijos laivyno vadovybės galimybes vykdyti savo užduotis.

14:45 Po raketos incidento Lenkijoje A. Duda kalbėjosi su rusų komikais, apsimetusiais E. Macronu

Rusijos komikai, apsimetę Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, iškart po incidento pasienyje, kurio metu nukritusi raketa pražudė du vietos gyventojus, paskambino Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai ir paskelbė įrašytą pokalbį.

Vladimiras Kuznecovas ir Aleksėjus Stoljarovas, žinomi Vovano ir Leksuso slapyvardžiais, internete paskelbė septynių su puse minutės trukmės garso įrašą, kuriame pastarieji girdimi imituojantys prancūzišką akcentą, rašo „Sky News“.

Lenkijos prezidentūra patvirtino įrašo autentiškumą.

Tai jau antras kartas pastaraisiais metais, kai pokštininkai iš Rusijos prisiskambino A. Dudai.

„Emmanueli, patikėk manimi, esu ypatingai atsargus, – įraše girdimas A. Dudos balsas, – aš nenoriu karo su Rusija ir patikėk manimi, esu ekstra atsargus, ekstra atsargus“.

Pokalbio metu A. Duda suprato, kad pokalbis greičiausiai yra melagingas ir vėliau jį nutraukė.

14:27 O. Scholzas: Vokietija turi būti pasiruošusi, jei situacija eskaluotųsi

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, konferencijos Berlyne metu sakė, kad šalis turi būti pasiruošusi, jei situacija Ukrainoje smarkiai eskaluotųsi dėl artėjančios žiemos.

Kancleris taip pat paminėjo 100 mlrd. Eur gynybos fondą, apie kurį pranešė netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą ir teigė, kad šis fondas rodo išmoktas pamokas apie būtinybę atstatyti kariuomenės gynybos pajėgumus, rašo „Al Jazeera“.

13:23 Ukrainos URM kviečiasi vengrų ambasadorių dėl V. Orbano šaliko su „Didžiosios Vengrijos“ žemėlapiu  

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sekmadienį Vengrijos nacionalinės rinktinės futbolo rungtynėse pasirodė su šaliku, kuriame buvo pavaizduotas „Didžiosios Vengrijos“ žemėlapis su kaimyninių valstybių, įskaitant Rumuniją ir Ukrainą, dalimis, praneša „Ukrinform“.

Tą liudijantis vaizdo įrašas paskelbtas ir V. Orbano feisbuko paskyroje.

„Neatsakingas Viktoro Orbano elgesys, kai jis pasirodė užsidėjęs šaliką su Didžiosios Vengrijos žemėlapiu. Tai revizionistinis gestas, kuris Orbaną pastato šalia Putino, kuris taip pat svajoja pakeisti sienas. V. Orbanas turėtų atsakyti už tokius veiksmus, kurie nesuderinami su liberalių demokratijų šeimos nario statusu“, – komentavo Rumunijos europarlamentaras Alinas Mituta.

Savo ruožtu Ukrainos užsienio reikalų ministerija (URM) dėl tokio V. Orbano poelgio nusprendė iškviesti Vengrijos ambasadorių, informavo URM atstovas spaudai Olehas Nikolenka.

„Revizionizmo idėjų propaganda Vengrijoje neprisideda prie Ukrainos ir Vengrijos santykių plėtojimo. Vengrijos ambasadorius bus pakviestas į Ukrainos užsienio reikalų ministeriją, kur bus informuotas apie Viktoro Orbano poelgio nepriimtinumą“, – feisbuke rašė O. Nikolenka.

12:42 Ukrainos saugumas tikrina vienuolynus ir Rivnės srityje

Ukrainos saugumo tarnyba vykdo kontržvalgybos priemones Rivnės srities vienuolynuose – Koreckio Švenčiausiosios Trejybės vienuolyno teritorijoje, Voluinės Dievo Motinos ikonos garbei skirtame moterų vienuolyne ir Ukrainos stačiatikių bažnyčios Sarnensko-Polesko eparchijos patalpose. Apie tai pranešė Saugumo tarnybos regioninė valdyba.

Anksčiau pranešta, kad kratos buvo vykdomos Kyjivo Pečorų lauroje. Plačiau skaitykite čia. 

Anot Ukrainos saugumo, tokių priemonių imamasi, siekiant užkirsti kelią religinių bendruomenių, kaip „rusų pasaulio“ ląstelės, naudojimui; patikrinti duomenis apie vienuolynų patalpų naudojimą ardomosioms ir žvalgybos grupėms, užsienio piliečiams slėpti, ginklams laikyti ir pan.; užtikrinti gyventojų apsaugojimą nuo provokacijų ir teroro aktų.

12:21 Zaporižios srityje rusų sviedinys atlėkė į humanitarinės pagalbos punktą

Orichivo mieste, Zaporižios srityje, antradienį Rusijos sviedinys pataikė į humanitarinės pagalbos išdavimo punktą, esantį mokyklos teritorijoje. Vienas žmogus žuvo ir du sužeisti, pranešė srities administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.

„Socialinė darbuotoja žuvo, o dar dvi moterys buvo sužeistos per tiesioginį smūgį į mokyklos teritorijoje esantį humanitarinės pagalbos išdavimo punktą“, – „Telegram“ platformoje rašė O. Staruchas.

Kaip praneša „Ukrinform“, praėjusią parą, lapkričio 21 d., dėl Rusijos agresijos Ukrainoje žuvo aštuoni civiliai gyventojai ir dar 16 buvo sužeisti.

12:12 Ukraina susigrąžino 33 karių kūnus

Antradienį rusai Ukrainai grąžino 33 žuvusių karių kūnus, pranešė Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.

Susigrąžinimo procesas vykdomas bendradarbiaujant su dingusių asmenų komisaru Olehu Kotenka ir keliomis Ukrainos teisėsaugos tarnybomis.

„Nuolat vyksta derybos dėl kūnų perdavimo. Bendromis pastangomis siekiame kuo greičiau grąžinti gynėjų kūnus jų šeimoms, kad jos galėtų oriai pagerbti jų atminimą“, – sakė O. Kotenka.

Iš viso Ukrainai iki šiol pavyko susigrąžinti 696 karių kūnus.

11:41 Kremlius sako neketinantis nuversti Ukrainos valdžios

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad jo šalis „neketina „specialiąja operacija“ pakeisti Ukrainos valdžios“, praneša „Sky News“.

Jis teigė, kad V. Putinas apie tai jau kalbėjo.

Invazijos pradžioje Rusijos žiniasklaidos išplatintame vaizdo įraše V. Putinas ragino Ukrainos kariuomenę perimti šalies valdžią iš civilinės administracijos ir aiškino, kad jis mieliau derėtųsi su kariuomenės atstovais. Ukrainos vadovus V. Putinas pavadino „teroristais“ ir „narkomanų ir neonacių šutve“.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas iš pradžių teigęs, kad valdžios Ukrainoje pakeitimas nėra tikslas, liepos mėnesį jis kalbėjo priešingai: „Mes neabejotinai padėsime Ukrainos žmonėms išsilaisvinti iš režimo, kuris yra absoliučiai priešiškas žmonėms ir istorijai“.

11:23 EP nariai ragina ES paskelbti „Wagner“ kompaniją teroristine

Visoms partijos atstovaujantys Europos Parlamento (EP) nariai ragina ES įtraukti Rusijos privačią karinę kompaniją „Wagner Group“ į teroristinių organizacijų sąrašą. Ši kompanija, kuriai vadovauja Rusijos vadovo Vladimiro Putino bendražygis Jevgenijus Prigožinas, dalyvauja ne tik kare Ukrainoje – jos kovotojai taip pat kariavo Sirijoje, Sudane, Mozambike, Centrinės Afrikos Respublikoje ir kt.

Europarlamentarai laišką su tokiu raginimu išsiuntė Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles‘iui Micheliui ir šiuo metu ES pirmininkaujančios Čekijos ministrui pirmininkui Petrui Fialai.

EP nariai ragina įtraukti „Wagner“ į teroristinių organizacijų sąrašą, remdamiesi „nuolatiniais „Wagner“ vykdomais tarptautinės teisės pažeidimais Ukrainoje“ ir „ankstesne jų veikla kituose konfliktuose“,

11:05 „Vedomosti“: V. Putinas susitiks su karių motinomis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas artimiausiomis dienomis susitiks su karių motinomis, pranešė laikraštis „Vedomosti“, remdamasis trimis neįvardytais šaltiniais prezidento administracijoje.

Motinos diena Rusijoje minima lapkričio 27 d.

Kremlius oficialiai apie jokį V. Putino susitikimą su karių motinomis nėra paskelbęs.

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, atsisakė paneigti arba patvirtinti vyksiant tokį susitikimą, rašo „Vedomosti“.

10:50 „Bloomberg“: Rusija jau prarado per 90% šiaurinės Europos naftos rinkos

Likus vos dviem savaitėms iki Europos Sąjungos sankcijų rusiškai naftai įsigaliojimo, Rusija jau prarado daugiau kaip 90% rinkos šiaurinėse Bendrijos šalyse, kurios anksčiau buvo pagrindinis jos srautų iš terminalų Baltijos ir Arkties jūrų pakrantėse tikslas, skelbia „Bloomberg“.

Agentūros duomenimis, per keturias savaites iki lapkričio 18-osios Rusija į Roterdamą – vienintelį jai prieinamą Europos uostą už Juodosios ir Viduržemio jūrų baseino ribų – per parą siuntė vidutiniškai tik 95.000 barelių naftos. Tai nelyginamai mažiau nei vasario pradžioje – tai yra iki karo Ukrainoje pradžios, kai rusiškos naftos siuntos į Šiaurės Europą viršydavo 1,2 mln. barelių per parą. Išsamiau skaitykite čia.

10:23 Dėl narystės NATO Stokholmas „nenori prisirišti“ prie konkrečių datų

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sako nenorintis prisirišti prie konkrečių datų, kada jo šalis galėtų tapti pilnateise nare. Taip jis kalbėjo antradienį viešėdamas Vilniuje, kur susitiko su Lietuvos diplomatijos vadovu Gabrieliumi Landsbergiu. Plačiau skaitykite čia.  

10:09 Rusai naktį apšaudė Nikopolio rajoną

Rusai šiąnakt paleido beveik 60 sviedinių į Nikopolį, tęsdami visą dieną trukusį šio pietinio Ukrainos rajono puolimą, pranešė Dnipro srities administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.

„Jie iš „Grad“ ir sunkiosios artilerijos apšaudė kelis Marhaneco bendruomenės kaimus“, – antradienio rytą „Telegram“ platformoje rašė V. Rezničenka.

Jo turimais duomenimis, sužeistųjų nebuvo.

10:00 Lietuva ir Moldova sutarė stiprinti karinį bendradarbiavimą

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Moldovos kolega Anatoliu Nosatčiu pasirašė dvišalį susitarimą, numatantį gaires šalių karinio bendradarbiavimo stiprinimui.

„Kartu su Moldova turime rodyti vienybę. Remiame Moldovą ir siekiame tinkamo dėmesio Rytų partneriams. Šiandien pasirašėme susitarimą ir nubrėžėme gaires tolimesniam bendradarbiavimui“, – žurnalistams antradienį sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Norėtume, kad tarp institucijų išliktų draugiški santykiai. Šiandien su ministru aptariau, kaip Lietuva galėtų paremti šalies nacionalinę kariuomenę (...) taip pat kalbėjome apie Moldovos paramą tarptautinėms institucijoms. Tikimės, kad ateityje stiprės Lietuvos ir Moldovos institucijų bendradarbiavimas“, – teigė Moldovos gynybos ministras.

Anot pasirašytos sutarties, Lietuva padės Moldovos gynybos ministerijai kurti strateginės komunikacijos ir kibernetinio saugumo pajėgumus, modernizuoti puskarininkių korpusą.

09:46 Ukraina: per parą nukauta 400 rusų karių 

Ukrainos pajėgų Generalinis štabas praneša, kad per pastarąją parą nukauta dar 400 Rusijos karių, sunaikinta 12 artilerijos sistemų, 3 tankai, 5 šarvuočiai ir kt.

09:24 Ukrainos saugumas atlieka kratas stačiatikių vienuolyne Kyjive

Ukrainos saugumo tarnyba atlieka kratas Kyjivo Pečorų lauroje – stačiatikių vienuolyne. Tai patvirtino UNIAN šaltiniai teisėsaugos institucijose.

Vėliau Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad vienuolyno teritorijoje kartu su Nacionaline policija ir Nacionaline gvardija buvo imtasi kontržvalgybos priemonių, kurios yra Saugumo tarnybos sisteminio darbo, nukreipto prieš Rusijos specialiųjų tarnybų veiklą Ukrainoje, dalis.

„Ypač, atsižvelgiant į Rusijos ginkluotą agresiją, didėja teroro aktų, sabotažo, įkaitų paėmimo pavojus, ypač didelio piliečių susibūrimo vietose“, – sakoma pareiškime.

Jame nurodoma, kad imamasi priemonių, siekiant užkirsti kelią Pečorų lauros, kaip „rusų pasaulio“ ląstelės, naudojimui; patikrinti duomenis apie Ukrainos pravoslavų bažnyčios patalpų naudojimą ardomosioms ir žvalgybinėms grupėms, užsienio piliečiams slėpti, ginklams laikyti ir pan.; užtikrinti gyventojų apsaugojimą nuo provokacijų ir teroro aktų.

09:10 S. Cichanouskaja susitikime su J. Trudeau sieks Kanados spaudimo prokremliškam režimui

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja antradienį susitikusi su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau per savo pirmąjį oficialų vizitą Otavoje prašys griežtesnių sankcijų prokremliškiems Baltarusijos pareigūnams.

Kanada pritaikė sankcijas daugiau nei 60 prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo narių, Baltarusijos oligarchų ir kitų asmenų dėl jų dalyvavimo Rusijos invazijoje į Ukrainą.

Tačiau S. Cichanouskaja sakė, kad Otava turi panaikinti „spragas“, leidžiančias išvengti šių priemonių taikymo.

Kalbėdama su žurnalistais prieš susitikimą su J. Trudeau, ji taip pat sakė, kad sieks didesnės pagalbos Baltarusijos pilietinei visuomenei, įskaitant nepriklausomus žurnalistus, taip pat politiniams kaliniams, kurių yra ne mažiau kaip 1.400, ir jų šeimoms.

08:47 ISW: Kremlius stiprina Rusijos informacinės erdvės kontrolę 

Rusijos vyriausybė toliau stiprina Rusijos informacinės erdvės kontrolę, siekdama formuoti savo pasakojimą Rusijoje ir už jos ribų apie karą Ukrainoje, pažymima naujausioje JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) apžvalgoje.

Pranešama, Rusijos Valstybės Dūma svarsto įstatymo projektą, kuriuo būtų reguliuojami „rekomendaciniai“ algoritmai socialinės žiniasklaidos tinkluose, internetiniuose kino teatruose, paieškos sistemose ir interneto prekyvietėse, galiausiai leidžiant vyriausybei išjungti konkrečius algoritmus, rašo ISW, remdamasis Rusijos naujienų portalu „Kommersant“.

„Kommersant“ pažymėjo, kad pagal šį įstatymo projektą visų svetainių ir platformų savininkai privalės užtikrinti vyriausybės galimybę visiškai arba iš dalies blokuoti konkrečių naudotojų dalyvavimą.

Rusijos karinių tinklaraščių autoriai į pranešimus apie įstatymo projektą reagavo teigdami, kad dėl jo bus sunkiau dalytis propaganda, nes bus apribota prieiga prie asmeniškai pritaikytos informacijos internete, pažymėjo ISW.

Tuo metu Rusijos federalinė valstybės saugumo tarnyba (FSB) papildomai ėmėsi veiksmų informacinės erdvės kontrolei ir lapkričio 4 d. pasirašė įsaką, kuriuo patvirtino karinės ir karinės-techninės veiklos, kuri, jei gaunama užsienio šaltinių, gali būti panaudota prieš Rusijos Federacijos saugumą, sąrašą.

08:27 Kaune aptars rytinio NATO flango stiprinimą

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos kvietimu penktadienį į Kauną atvyksta Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos prezidentai, antradienį pranešė Prezidentūra.

Kaune vyksiančiame keturšaliame prezidentų susitikime daugiausia dėmesio planuojama skirti gynybos ir NATO rytinio flango stiprinimo klausimams.

Kaip skelbiama pranešime, šalių vadovai taip pat dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamame simpoziume „Europos idėja“, kur aptars Europos ateities vizijas.

Simpoziume nuotoliniu būdu kalbą sakys Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

08:23 Moldova ragina ES stipriai spartinti paramos jai teikimą

Vokietijos ir Prancūzijos vadovaujamai Europos šalių grupei pirmadienį pažadėjus Moldovai skirti milijonus eurų naujos paramos, šios Rytų Europos šalies vadovai paragino greičiau suteikti tokią pagalbą, Rusijai vis labiau ją šantažuojant energetikos srityje.

Moldovos prezidentė Maia Sandu paramos konferencijos Paryžiuje dalyviams sakė, kad jos šalis susiduria su „ūmia energetikos krize“, kuri gali „kelti pavojų mūsų socialinei taikai ir saugumui“.

„Šis karas kelia pavojų energijos ir dujų tiekimui. Nesame tikri, kad rasime pakankamai jų savo namams šildyti ir apšviesti. O jei ir rasime, kainos mūsų žmonėms ir ekonomikai yra neįperkamos“, – perspėjo M. Sandu. Plačiau skaitykite čia. 

07:54 Ukrainiečiai raginami pasirengti ilgiems elektros tiekimo sutrikimams

Ukrainos energijos tiekėjai pirmadienį buvo priversti įvesti ne tik planuotus, bet ir papildomus elektros energijos tiekimo nutraukimus, šalyje smarkiai nukritus temperatūrai.

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, elektros energijos tiekimas nutrauktas dėl didesnio elektros energijos poreikio, nei gali užtikrinti Rusijos atakų nuniokota šalies infrastruktūra. Per kasvakarinį kreipimąsi į tautą V. Zelenskis paragino gyventojus ir verslą dar labiau taupyti.

Prognozuojama, kad temperatūra Kyjyve bent artimiausias 10 dienų svyruos apie nulį laipsnių.

Didžiausios Ukrainos energijos tiekėjos „Yasno“ vadovas Serhijus Kovalenko sakė, kad inžinieriai stengiasi atkurti elektros energijos tiekimą, kol dar labiau neatšalo, tačiau įspėjo, kad ukrainiečiams greičiausiai teks gyventi su elektros trūkumu bent iki kovo pabaigos.

Geriausiu atveju, jei nebus naujų išpuolių prieš tinklą, elektros energijos trūkumas gali būti tolygiai paskirstytas visoje šalyje, teigė jis.

Jei Rusijos atakos smarkiai pažeistų tinklą, įspėjo S. Kovalenko, žmonės turi tikėtis „ne tik valandinių stabilizacinių, bet ir avarinių elektros energijos tiekimo sutrikimų, kai labai ilgai gali nebūti šviesos“.

S. Kovalenko paragino gyventojus pasirengti blogiausiam scenarijui ir apsirūpinti šiltais drabužiais, antklodėmis ir atsargomis ilgiems elektros energijos tiekimo sutrikimams.

07:36 JT: Ukrainoje žuvo mažiausiai 6.595 civiliai

Remiantis oficialiais Jungtinių Tautų (JT) surinktais statistiniais duomenimis, nuo Rusijos invazijos vasarį pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 6.595 civiliai, sužeista 10.189.

Šie duomenys pateikiami naujausioje JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitoje.

Joje pažymima, kad didžiąją dalį mirčių lėmė didelės smūgio zonos sprogstamųjų ginklų naudojimas, taip pat raketų ir aviacijos smūgiai.

Tuo pat metu pažymima, kad tikrasis civilių aukų skaičius Ukrainoje yra daug didesnis, nes „vėluojama gauti informaciją iš kai kurių vietovių, kuriose tebevyksta intensyvūs mūšiai“.

07:20 „The Telegraph“: JK perdavė Ukrainai raketų „Brimstone 2“

Jungtinė Karalystė (JK) perdavė Ukrainai patobulintų didelio tikslumo raketų „Brimstone 2“, pranešė britų leidinys „The Telegraph“, remdamasis pasirodžiusia filmuota medžiaga.

Šių raketų paleidimo nuotolis yra dvigubai didesnis nei pirmos kartos raketų „Brimstone“, kurias Ukraina buvo gavusi anksčiau.

„The Telegraph“ ir analitinio projekto „Ukraine Weapons Tracker“ duomenimis, Ukraina gavo patobulintas raketas su lazerine nukreipimo sistema. Didžiosios Britanijos karinės oro pajėgos jas paleidžia iš naikintuvų „Tornado“ ir „Typhoon“, o Ukrainos pajėgos naudoja modifikuotus sunkvežimius kaip mobilias paleidimo aikšteles.

Britų laikraščio duomenimis, vienos „Brimstone 2“ kaina yra apie 207.000 USD. Iš lėktuvo paleistos raketos nuotolis yra 60 km, o iš antžeminių platformų – 12 km.

07:08 Rusijos piliečių srautas į Latviją sumažėjo 38%

Nuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo įvažiavimo į Latviją apribojimai, į šalį teisėtai atvyko 15.108 Rusijos piliečiai, naujienų agentūrai LETA pranešta Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Įsigaliojus vyriausybės sprendimui uždrausti ne pirmo būtinumo keliones iš Rusijos, jos piliečių srautas į Latviją sumažėjo 38%.

07:00 JAV pareigūnė: Rusija ir Ukraina į kaltinimus karo nusikaltimais reaguoja labai skirtingai 

Jungtinių Valstijų ambasadorė pasauliniam baudžiamajam teisingumui Beth Van Schaak per spaudos konferenciją sakė, kad Rusija į kaltinimus karo nusikaltimais atsako „propaganda, neigimu ir dezinformacija, o Ukrainos valdžia iš esmės pripažino piktnaudžiavimo atvejus, juos pasmerkė ir pažadėjo ištirti“.

JAV pareigūnė sakė, kad „kai žiūrime į patį Rusijos pajėgų demonstruojamo nusikalstamumo mastą, jis yra milžiniškas, palyginti su kaltinimais, kuriuos matėme Ukrainos pajėgoms“.

Taip B. Van Schaak atsakinėjo į klausimą dėl neseniai internete pasirodžiusio vaizdo įrašo, kuriame esą matyti, kaip ukrainiečiai neva šaudo į belaisvius rusus. Ukraina teigia, kad Rusijos pajėgos atidengė ugnį, kai apsimetė, kad pasiduoda, o Rusija apkaltino Ukrainą sušaudžius karo belaisvius.