Stokholmas kol kas neprognozuoja datos, kada Švedija galėtų prisijungti prie NATO
Pranešimas yra papildytas antru skyreliu, atnaujinta antraštė.
Taip jis kalbėjo antradienį viešėdamas Vilniuje, kur susitiko su Gabrieliumi Landsbergiu, Lietuvos diplomatijos vadovu.
„Nenoriu prisirišti prie jokios datos šiuo laikotarpiu, kol vyksta derybų procesas“, – žurnalistams teigė ministras, paklaustas, ar Švedija galėtų tapti Aljanso nare iki kitų metų vasarą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.
Pasak švedų užsienio reikalų ministro, Stokholmas, Helsinkis ir Ankara yra sudarę trišalį susitarimą, kuris nubrėžė „aiškų kelią“ į narystę.
„Visos trys šalys turi įvykdyti visas sąlygas. Tai taip pat reiškia, kad šiame dokumente yra punktų, kurie labai domina Švediją. Būtent bendradarbiavimas kovos su nusikalstamumu srityje. Šiandien matome, kaip žmonės įvykdo nusikaltimą Švedijoje ir išvyksta į Turkiją“, – kalbėjo T. Billstromas.
Jis pabrėžė, kad su Turkija ryšys palaikomas nuolat.
Švedijos parlamentas praėjusią savaitę patvirtino konstitucinę pataisą, leisiančią priimti griežtesnius antiteroristinius teisės aktus. Tai yra vienas pagrindinių Turkijos reikalavimų, kad būtų pritarta Stokholmo narystei NATO.
Kalbėdamas Vilniuje, T. Billstromas pabrėžė esantis dėkingas Lietuvai, jog ši greitai ratifikavo švedų ir suomių narystę Aljanse.
VŽ primena, kad gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos. Kol kas tik dvi NATO šalys, Turkija ir Vengrija, vis dar nėra ratifikavusios Suomijos ir Švedijos narystės NATO.
Kol kas diplomatinės pastangos nukreipiamos į Turkiją, greičiausiai tikintis, kad Ankaros veto atsisakymas paskatins ir V. Orbaną nebevilkinti Šiaurės šalių narystės Aljanse.
Skandinavijos šalių tapimas NATO narėmis ypač svarbus Baltijos šalims, nes dėl to turėtų sumažėti Baltijos šalių pažeidžiamumas per vadinamąjį Suvalkų koridorių, mat sąjungininkams atsirastų daugiau galimybių į Lietuvą, Latviją ar Estiją siųsti karius.
„Tai tik pradžia“
T. Billstromas Švedijos užsienio reikalų ministru tapo po šių metų rugsėjo 11 d. įvykusių parlamento rinkimų.
Naujoji šalies vyriausybė deklaravo, kad vienas jos užsienio politikos prioritetų – stiprinti dėmesį Europai bei intensyvinti Švedijos santykius su Šiaurės ir Baltijos šalimis.
„Mes tą stipresnį bendradarbiavimą nuo pat pirmųjų Švedijos vyriausybės dienų jaučiame, tikiu, kad tai yra tik pradžia“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„Švedija yra viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ir antra didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Pasak G. Landsbergio, Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste šalys ir toliau turi išlaikyti regiono, Europos bei viso demokratinio pasaulio susitelkimą, teikti politinę, ekonominę, humanitarinę ir karinę paramą Ukrainai.
Ministras taip pat išreiškė viltį, kad ES artimiausiu metu pradės derybinį procesą dėl naujojo sankcijų paketo Rusijai.
Kalbėdamas apie Rusijos atskaitomybės klausimą, Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad Lietuva ir Švedija palaiko idėją steigti specialųjį tribunolą Maskvos agresijos nusikaltimui tirti.
Lietuva sako, kad toks tribunolas užpildytų egzistuojančias teisines spragas bei padėtų patraukti atsakomybėn aukščiausius Rusijos pareigūnus.
