Vyriausybė sutiko kitąmet skirti papildomas lėšas Šaulių sąjungai ir geležinkelių eismo saugai
„Buvo patvirtintas Seime Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas, jį pasirašė ir prezidentas, todėl suteikiant papildomus įgaliojimus organizacijai ir tikintis jos plėtros ir papildomų funkcijų priskiriant, norisi užtikrinti, kad papildomas finansavimas galėtų prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Kitą pasiūlymą, kuriam Vyriausybė pritarė iš dalies, pateikė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius – jis siūlė, kad Finansų ministerija esant poreikiui galėtų pasiskolinti lėšų viešosios geležinkelių infrastruktūros techninei priežiūrai.
Vyriausybė pritarė, kad būtų skolinamasi geležinkelių transporto eismo ir įrenginių saugai, kai infrastruktūros valdytojui nepakanka lėšų dėl sankcijų Baltarusijai ir dėl karo Ukrainoje nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams.
G. Skaistės teigimu, biudžeto projektui gauta naujų pasiūlymų už beveik 600 mln. Eur, kai kurie pasiūlymai siekė šimtus milijonų.
„Kai kurie pasiūlymai buvo už šimtus milijonų, bandant dar dideles išlaidas papildomas įdėti nekeičiant jų kitomis išlaidomis, kurios jau buvo numatytos, todėl atsižvelgti būtų buvę sudėtinga. Kai kurie kiti pasiūlymai labiau susiję su vienamandatininkų interesais, konkrečiais objektais vienoje ar kitoje savivaldybėje“, – teigė G. Skaistė.
„Dėl to, jog reikia vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir norint užtikrinti, kad finansai yra tvarūs vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, siūlome papildomų įsipareigojimų neprisiimti ir kitiems Seimo narių pasiūlymams nepritarti“, – sakė ministrė.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad tarp parlamentarų siūlymų yra tokių, kuriems Vyriausybė yra pritarusi dar svarstymų stadijoje: „Pavyzdžiui, kaip daliai Aurelijaus Verygos pasiūlymų, ir jis vis tiek pilna apimtimi juos iš naujo perregistravo.“
Po praėjusią savaitę vykusio antrojo biudžeto svarstymo parlamentarai Seime šiomis dienomis registravo šešias dešimtis naujų pasiūlymų.
Dėl visų jų, jeigu autoriai nepersigalvos, Seimas balsuos šį antradienį prieš priimdamas galutinį sprendimą dėl 2023 m. biudžeto.
Norint, kad pasiūlymui būtų pritarta, už jį turi balsuoti ne mažiau 71 parlamentaras. Valdantieji dabar Seime turi 74 balsus.
Seimo nariai nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių eurų prašė bažnyčių stogams, lopšelių-darželių, gydymo įstaigų, mokyklų remontams, pagyvenusių žmonių savišvietai, polderiams, bibliotekoms, Tiškevičių rūmų žiemos sodo-oranžerijos modernizavimui, apžvalgos bokšto bei paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui Trakuose statybai.
Laisvės frakcijos atstovės Ieva Pakarklytė ir Morgana Danielė siūlo skirti 400.000 Eur nuo seksualinio smurto nukentėjusių asmenų pagalbai. Be to, opozicijos ir valdančiųjų atstovai prašo 10,6 mln. Eur geležinkelio atšakai į Šiaulių LEZ ir oro uostą, 30 mln. Eur – Darnaus judumo fondui, 2 mln. Eur – pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms regionuose, po 1 mln. Eur – Preilos krantinės rekonstravimui ir 2023 m. Eurolygos finalo ketverto varžyboms Kaune.
Opozicinių frakcijų atstovai siūlo 15 mln. Eur numatyti Jonavos pietrytinio aplinkkelio statybai, 2,4 mln. Eur – ugniagesių darbo užmokesčiui, 2,42 mln. Eur bei 1,34 mln. Eur – Aplinkos apsaugos departamentui bei Aplinkos apsaugos agentūrai darbo užmokesčiui, 10 mln. Eur – greitosios medicinos pagalbos paslaugoms, apie 5 mln. Eur – neįgaliųjų reabilitacijai, 12 mln. Eur – Marijampolės sporto arenos statybai.
Dar 170 mln. Eur papildomai prašoma pagrindinės pensijos dalies indeksavimui iki 16% ir 157 mln. Eur – kelių priežiūrai.
Seimas praėjusį ketvirtadienį antrą kartą apsvarstė Vyriausybės patikslintą 2023 m. valstybės biudžeto projektą. Dėl jo Seimas galutinai apsispręs lapkričio 22-ąją.
